Kinijos gamintojai artėja prie 1 mln. automobilių ribos
Kinijos automobilių gamintojai 2026 metais gali pirmą kartą parduoti daugiau kaip 1 mln. automobilių Europoje. Dar prieš 5 metus jų pardavimai žemyne siekė apie 66 tūkst. transporto priemonių, tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė iš esmės. Kiniški prekių ženklai iš palyginti nedidelių rinkos dalyvių tapo tiesioginiais didžiausių Europos koncernų konkurentais.
2025 metais Kinijos gamintojams teko 6,1 proc. Europos naujų automobilių rinkos. Pirmąjį 2026 metų pusmetį jų dalis jau pasiekė 9,2 proc. Per atskirus mėnesius Kinijos prekių ženklų pardavimai aplenkė tokius seniai Europoje veikiančius gamintojus kaip „Ford“, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“.
Spartų augimą skatina ne tik mažesnės kainos. Kinijos bendrovės rinkai siūlo vis daugiau elektromobilių, įkraunamųjų hibridų ir technologiškai gerai aprūpintų modelių. „Hyundai Motor“ vadovas Jose Munozas teigia, kad kai kuriose Europos valstybėse kiniški automobiliai yra 30–40 proc. pigesni už konkuruojančius modelius.
Vokietija keičia požiūrį į prekybą su Kinija
Vokietijos vicekancleris ir finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino Europos Sąjungą griežčiau reaguoti į, jo teigimu, nesąžiningą Kinijos automobilių gamintojų konkurenciją. Pareiškimą jis paskelbė apsilankęs „Volkswagen“ būstinėje Volfsburge, kur susitiko su darbuotojų tarybų ir Žemutinės Saksonijos valdžios atstovais.
Pasak politiko, Vokietija negali būti naivi bendraudama su valstybėmis, kurių pramonės politika kelia grėsmę Europos gamintojams. L. Klingbeilis ragina įvesti papildomas priemones Kinijoje pagamintiems įkraunamiesiems hibridams ir sugriežtinti vietinės kilmės reikalavimus. Tokios taisyklės skatintų automobilių gamintojus daugiau detalių pirkti iš Europos tiekėjų.
Griežtesnių veiksmų taip pat pareikalavo Badeno-Viurtembergo, Bavarijos ir Žemutinės Saksonijos žemių vadovai. Bendrame pareiškime jie įspėjo, kad Vokietijos automobilių pramonė išgyvena istorinį lūžį, o delsiant gali būti padaryta negrįžtama žala. Šiose žemėse veikia didžiausios „Volkswagen“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Porsche“ ir jų tiekėjų gamyklos.
Įkraunamieji hibridai tapo tarifų sistemos spraga
Europos Komisija 2024 metais nustatė kompensacinius muitus Kinijoje pagamintiems bateriniams elektromobiliams. Tyrimo metu Briuselis padarė išvadą, kad Kinijos elektromobilių vertės grandinė naudojasi valstybės subsidijomis, kurios Europos gamintojams kelia ekonominės žalos grėsmę. Atskiroms bendrovėms taikomų papildomų muitų tarifai skiriasi.
Šios priemonės neapėmė įkraunamųjų hibridų. Kinijos gamintojai į tai atsakė Europoje smarkiai išplėsdami hibridinių modelių pasiūlą. Kiniškų prekių ženklų dalis Europos įkraunamųjų hibridų rinkoje per 12 mėnesių išaugo nuo 2,5 iki 13,7 proc.
Vokietijos politikai dabar reikalauja, kad Europos Komisijos antisubsidijų tyrimai būtų išplėsti ir įkraunamiesiems hibridams. Vis dėlto nauji muitai galėtų dar labiau paaštrinti ES ir Kinijos prekybos santykius. Jie taip pat pabrangintų dalį automobilių Europos vartotojams bei paveiktų Europos bendroves, gaminančias transporto priemones Kinijoje.
„Volkswagen“ pertvarka didina politinį spaudimą
L. Klingbeilio pareiškimas nuskambėjo „Volkswagen“ vykdant vieną didžiausių pertvarkų bendrovės istorijoje. Koncerno planuose numatyta galimybė papildomai atsisakyti maždaug 50 tūkst. darbo vietų ir nuo kito dešimtmečio pradžios uždaryti 4 gamyklas, jeigu nebus rasta kitų sprendimų. Apie pusę numatomų darbo vietų mažinimų tektų Vokietijai.
Spaudimą patiria ir kiti Vokietijos gamintojai. „Mercedes-Benz“ bei BMW taip pat mažina darbuotojų skaičių, peržiūri investicijas ir siekia sumažinti sąnaudas. Europos įmonėms tenka konkuruoti su Kinijos bendrovėmis ne tik vidaus rinkoje – jų pozicijos silpnėja ir pačioje Kinijoje, kuri ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Vokietijos automobilių pramonės pelno šaltinių.
Darbuotojų nepasitenkinimas įgauna politinę reikšmę. Profesinė sąjunga „IG Metall“ rengia protestus automobilių gamyklose ir tiekėjų įmonėse, reikalaudama apsaugoti darbo vietas. Pramonės darbuotojų nerimu naudojasi ir politinės jėgos, todėl Vokietijos vyriausybei automobilių sektoriaus ateitis tampa ekonomikos bei vidaus politikos klausimu.
Briuseliui teks rinktis tarp muitų ir susitarimo
ES pareigūnai svarsto kelis atsako variantus. Vienas jų – išplėsti muitus įkraunamiesiems hibridams. Kitas kelias būtų susitarimas su Pekinu dėl savanoriško eksporto ribojimo arba minimalios kiniškų automobilių kainos. Pranešama, kad Briuselis siekia apriboti Kinijos hibridinių automobilių dalį maždaug 15 proc. Europos rinkos.
Prekybos ginčo mastą rodo platesni ekonominiai duomenys. 2025 metais ES prekybos prekėmis deficitas su Kinija siekė apie 360,6 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kinijos pramonės perteklinę gamybą ir eksporto augimą yra pavadinusi antruoju „Kinijos šoku“.
Vien muitai Europos automobilių sektoriaus problemų neišspręstų. Gamintojams reikės sparčiau kurti pigesnius elektromobilius, investuoti į baterijų gamybą, programinę įrangą ir vietines tiekimo grandines. 1 mln. kiniškų automobilių riba parodytų, kad konkurencija jau tapo ilgalaikiu Europos pramonės išbandymu, kuriam reikalinga platesnė strategija.
Šaltiniai:
„Euronews“. (2026). Germany turns on Brussels as Chinese car sales on track to exceed 1m in 2026. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/17/germany-turns-on-brussels-as-chinese-car-sales-on-track-to-exceed-1m-in-2026
„Reuters“. (2026). Germany’s Klingbeil urges measures against ‘unfair trade’ with Chinese carmakers. https://www.reuters.com/world/china/germanys-klingbeil-urges-measures-against-chinas-hybrid-car-imports-2026-09-17/
„European Commission“. (2024). EU imposes duties on unfairly subsidised electric vehicles from China while discussions on price undertakings continue. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_24_5589
