Iki gruodžio 2-osios Lietuva turi perkelti Platformų darbo direktyvą, tačiau galutinis reguliavimas dar nepriimtas
Europos Sąjungos Platformų darbo direktyva keičia vieną sparčiausiai augusių darbo rinkos modelių – darbą per programėles, kuriose užduotis, kainas, užsakymų paskirstymą, vertinimus ir dalį sprendimų valdo algoritmai. Lietuvoje šis reguliavimas pirmiausia aktualus pavežėjams, maisto ir siuntinių kurjeriams, tačiau direktyvos apimtis platesnė: į ją gali patekti ir kitų paslaugų teikimas per skaitmenines darbo platformas.
Direktyvą (ES) 2024/2831 valstybės narės privalo perkelti į nacionalinę teisę iki 2026 m. gruodžio 2 d. Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė Darbo kodekso ir lydimųjų įstatymų pakeitimų paketą. Liepos 24 d. buvo užregistruota antroji Darbo kodekso projekto versija Nr. 26-8376(2), tačiau rugpjūčio 18 d. visas projektų paketas buvo grąžintas. Rugsėjo viduryje naujesnė galutinė projekto versija viešame Teisės aktų informacinės sistemos procese dar nebuvo paskelbta.
Todėl šiuo metu svarbu atskirti du dalykus. ES direktyvos kryptis jau yra aiški ir Lietuva jos išvengti negali, tačiau konkreti nacionalinio Darbo kodekso formuluotė dar nėra galutinė. Tokios platformos kaip „Bolt“, „Wolt“ ir jų konkurentai jau gali numatyti pagrindines būsimų pokyčių kryptis, tačiau dar negalima teigti, kad visi liepos mėnesį ministerijos pasiūlyti kriterijai būtinai įsigalios nepakeisti.
Naujos taisyklės automatiškai nepavers visų „Bolt“ vairuotojų ar „Wolt“ kurjerių samdomais darbuotojais
Vienas dažniausių klaidingų direktyvos aiškinimų – kad nuo gruodžio visi iki šiol savarankiškai dirbę pavežėjai ir kurjeriai turės būti įdarbinti pagal darbo sutartis. Pačioje direktyvoje tokio reikalavimo nėra. Ji nustato mechanizmą, leidžiantį lengviau nustatyti atvejus, kai žmogus formaliai vadinamas savarankiškai dirbančiu, tačiau faktinis jo darbo organizavimas labiau atitinka darbo santykius.
Pagrindinis principas – svarbus bus realus santykis, o ne sutartyje parašytas pavadinimas. Jeigu dokumente žmogus vadinamas partneriu ar savarankišku paslaugų teikėju, tačiau platforma faktiškai vadovauja jo darbui ir kontroliuoja svarbiausias darbo sąlygas, nacionalinėje teisėje turės veikti nuginčijama darbo santykių prezumpcija. Tokiu atveju būtent platformai gali tekti įrodyti, kad santykis iš tiesų nėra darbo santykis.
Tai kartu reiškia, kad tikrai savarankiškai dirbantis žmogus galės ir toliau būti savarankiškas. ES teisė nesiekia panaikinti individualios veiklos ar lankstaus darbo. Esminė riba eina tarp realaus savarankiškumo ir situacijos, kai ekonominis santykis savo turiniu primena darbdavio ir darbuotojo santykį, nors dokumentuose įformintas kitaip.
Lietuvos projekte siūloma vertinti pavaldumą ir realią žmogaus laisvę pasirinkti, kada, kam ir už kiek jis dirba
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos liepos mėnesį pateiktame variante numatyta vertinti ne vien bendruosius Darbo kodekso darbo santykių kriterijus, bet ir konkrečias platforminio darbo aplinkybes. Ministerijos aiškinimu, pirmiausia būtų nagrinėjamos faktinės darbo sąlygos, platformos naudojamas algoritminis valdymas bei realus šalių elgesys.
Vienas svarbiausių siūlyto modelio elementų – savarankiškumo patikrinimas. Darbo santykių požymių būtų ieškoma tais atvejais, kai egzistuoja pavaldumas ir žmogus neturi bent vienos iš kelių esminių laisvių. Tarp jų – galimybė pačiam nuspręsti, ar ir kada dirbti, pasirinkti maksimalų užduočių skaičių, savarankiškai teikti analogiškas paslaugas kitiems klientams ar platformoms bei realiai priimti arba atmesti pasiūlytą užduotį be neigiamų pasekmių.
Ypač reikšmingas kainos ir informacijos klausimas. Ministerijos projekte minima galimybė pačiam susitarti dėl paslaugos kainos arba bent jau prieš priimant užsakymą žinoti esmines jo sąlygas – įkainį, adresą, vietą, atstumą – ir galėti užsakymą atmesti nepatiriant neigiamo poveikio. Jeigu galutinėje redakcijoje šie kriterijai išliktų, platformoms taptų svarbu ne tik deklaruoti darbuotojo laisvę, bet ir užtikrinti, kad programėlės veikimo logika tos laisvės faktiškai neribotų.
Didžiausia permaina gali būti ne darbo sutartys, o algoritmų, kurie skirsto užsakymus ir blokuoja paskyras, kontrolė
Platformų ekonomika išsiskiria tuo, kad tradicinę vadybininko funkciją dažnai iš dalies atlieka programinė sistema. Algoritmas gali nuspręsti, kuriam vairuotojui ar kurjeriui pasiūlyti užsakymą, kaip apskaičiuoti atlygį, kaip vertinti paslaugos teikėją ir kokias užduotis jam rodyti ateityje. Dėl to žmogaus darbo sąlygoms įtakos gali turėti sprendimai, kurių veikimo principų jis pats nemato.
Naujoji ES direktyva pirmą kartą šį algoritminį valdymą darbo platformose reguliuoja atskira sistema. Lietuvos projekte numatoma įpareigoti platformas informuoti darbuotojus arba savarankiškai dirbančius platformų dalyvius apie naudojamas automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas, jų veikimo kriterijus bei galimą poveikį žmogaus darbui.
Informacija turėtų apimti gerokai daugiau nei abstraktų sakinį privatumo taisyklėse. Ministerijos pateiktame variante numatyta aiškinti, kokie duomenys renkami, kokie sprendimai priimami naudojant algoritmus, pagal kokius svarbiausius kriterijus jie priimami ir kokios aplinkybės gali lemti paskyros apribojimą, atlygio neišmokėjimą ar kitą reikšmingą sprendimą. Platformoms tai reikštų pareigą atverti bent dalį šiandien vartotojui beveik nematomos darbo organizavimo sistemos.
Paskyros blokavimo ar kito svarbaus sprendimo galutinis arbitras nebegalės būti vien algoritmas
Viena praktiškai svarbiausių direktyvos dalių susijusi su automatizuotais sprendimais. Žmogui, kurio pajamos priklauso nuo platformos paskyros, jos deaktyvavimas gali reikšti momentinį galimybės užsidirbti praradimą. Iki šiol konfliktas neretai prasideda nuo automatinio pranešimo, o vartotojas turi pats ieškoti būdo išsiaiškinti, kodėl sistema priėmė konkretų sprendimą.
Pagal Lietuvos rengiamą modelį platformoje dirbantis žmogus turėtų teisę gauti automatizuoto sprendimo paaiškinimą ir reikalauti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas. Jeigu jis neteisingas, platforma turėtų jį ištaisyti. Ypač svarbiems sprendimams numatomas žmogaus dalyvavimo principas.
Ministerija kaip pavyzdžius nurodo platformos darbuotojo atleidimą arba paskyros blokavimą. Tokie galutiniai sprendimai turėtų būti priimami žmogaus, o ne paliekami vien automatizuotai sistemai. Tai nekeičia platformos teisės kovoti su sukčiavimu, pavojingu elgesiu ar sutarties pažeidimais, tačiau reikalauja, kad sprendimą, turintį didelį poveikį žmogaus pajamoms ar darbui, būtų galima realiai paaiškinti ir peržiūrėti.
Platformoms bus ribojama galimybė rinkti duomenis apie emocinę būklę, privačius pokalbius ir žmogų tuo metu, kai jis nedirba
Direktyvos duomenų apsaugos dalis yra platesnė už tradicinį klausimą, kas gali matyti vairuotojo buvimo vietą. Automatizuotos platformų sistemos negalės rinkti ar analizuoti tam tikrų kategorijų duomenų net tuo atveju, jeigu technologiniu požiūriu tai būtų įmanoma.
Draudžiama algoritminėmis sistemomis tvarkyti duomenis apie platformoje dirbančio žmogaus emocinę ar psichologinę būklę, analizuoti jo privačius pokalbius su kitais platformų darbuotojais ar jų atstovais bei rinkti žmogaus duomenis tuo metu, kai jis platforminio darbo nesiūlo ir neatlieka. Taip pat ribojamas jautrių duomenų naudojimas siekiant numatyti, pavyzdžiui, žmogaus ketinimą stoti į profesinę sąjungą ar dalyvauti kolektyvinėje veikloje.
Direktyva taip pat riboja biometrinių duomenų naudojimą žmogaus tapatybei nustatyti atliekant paiešką duomenų bazėje. Tačiau ji nedraudžia teisėto vieno žmogaus biometrinio patvirtinimo pagal anksčiau jo paties pateiktus duomenis, jeigu tai atitinka Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Kitaip tariant, biometrinis prisijungimo ar tapatybės patvirtinimas ir masinis biometrinis identifikavimas teisiškai nėra tas pats.
Savarankiškai dirbantiems žmonėms algoritmų skaidrumo teisės išliks net tada, kai jie nebus pripažinti darbuotojais
Dar viena svarbi direktyvos savybė – ne visos jos apsaugos priklauso nuo to, ar žmogus galų gale pripažįstamas darbuotoju. Dalis algoritminio valdymo, informavimo ir duomenų apsaugos taisyklių taikomos žmonėms, atliekantiems darbą per skaitmeninę darbo platformą, nepriklausomai nuo jų formalaus užimtumo statuso.
Tai ypač svarbu „Bolt“, „Wolt“ ir panašiems modeliams, kuriuose nemaža dalis paslaugų teikėjų nori išsaugoti savarankiškumą. Žmogus gali likti individualią veiklą vykdančiu kurjeriu ar pavežėju, tačiau platforma vis tiek turės aiškiau atskleisti, kaip automatizuotos sistemos daro įtaką jo darbo galimybėms.
ES masto duomenys rodo, kodėl ši riba pasirinkta. Tarybos skelbtais skaičiavimais, 2022 m. per skaitmenines darbo platformas ES dirbo apie 28,3 mln. žmonių, o didžioji dalis jų buvo laikomi savarankiškai dirbančiais. Kartu buvo skaičiuojama, kad apie 5 mln. žmonių galėjo būti neteisingai priskirti savarankiškai dirbančiųjų kategorijai. Šie skaičiai nėra dabartinis 2026 m. Lietuvoje dirbančių kurjerių skaičius – tai ankstesni ES masto vertinimai, kuriais buvo grindžiamas naujas reguliavimas.
Platformos perspėja, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali sumažinti lankstumą, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad taip nutiks
Diskusijoje egzistuoja ir kita pusė. Platformų bendrovės akcentuoja, kad nemaža dalis jų partnerių šį darbą renkasi būtent todėl, kad gali prisijungti tada, kada nori, o veiklą derinti su studijomis, kitu darbu ar asmeniniu gyvenimu. „Wolt“ 2026 m. Lietuvoje viešai pasisakė už tokį direktyvos perkėlimo modelį, kuris išlaikytų savarankiško darbo galimybę.
Bendrovė skelbė jos užsakymu atliktų apklausų duomenis, pagal kuriuos daug kurjerių veiklą platformoje naudoja kaip papildomą pajamų šaltinį. „Wolt“ taip pat įspėjo, kad pernelyg platus darbuotojo statuso taikymas galėtų padidinti platformų sąnaudas, sumažinti darbo lankstumą ir paveikti paslaugų rinką. Šiuos vertinimus reikia vertinti kaip suinteresuotos bendrovės poziciją, o jos užsakytų ekonominių tyrimų prognozių – ne kaip jau įvykusio poveikio statistiką.
Kita vertus, pats ES reguliavimas nėra paremtas prielaida, kad savarankiškas platforminis darbas savaime yra problema. Direktyvoje pripažįstama, kad toks darbas gali suteikti lengvesnį patekimą į darbo rinką, papildomas pajamas ir lankstumą. Ginčas kyla ten, kur deklaruojamas savarankiškumas neatitinka faktinės kontrolės, arba kai darbuotojo pajamas iš esmės valdo algoritmai, kurių sprendimų jis negali suprasti ar ginčyti.
„Bolt“ ir „Wolt“ verslo modeliui svarbiausia bus ne etiketė „partneris“, o programėlėje suteikta reali veiksmų laisvė
Naujasis reguliavimas technologijų bendroves stums peržiūrėti ne tik sutartis, bet ir pačias programėlių funkcijas. Jeigu savarankiškumo kriterijumi tampa teisė laisvai atsisakyti užsakymo, svarbu, ar atsisakymas nepablogina žmogaus reitingo ir nesumažina būsimų užsakymų. Jeigu svarbi teisė iš anksto žinoti darbo sąlygas, reikšmę įgauna tai, kokią informaciją programėlė parodo prieš žmogui paspaudžiant „priimti“.
Panašiai keisis ir algoritmų valdymas. Platformai gali tekti turėti procedūras, kuriomis žmogus gauna suprantamą paaiškinimą, kodėl buvo apribota jo paskyra, pakeistas darbo pasiūlymų prieinamumas ar priimtas kitas svarbus sprendimas. Automatizuoto sprendimo peržiūra tampa ne klientų aptarnavimo gerosios praktikos klausimu, bet teisine pareiga.
Tai nebūtinai panaikins dabartinį platformų verslo modelį. Galimas ir kitas rezultatas – programėlės bus projektuojamos taip, kad savarankiškai dirbančiam žmogui būtų suteikta daugiau matomos pasirinkimo laisvės, o algoritmų įtaka būtų dokumentuojama ir paaiškinama. Dėl šios priežasties direktyvos poveikis gali būti matomas ne tik darbo sutartyse, bet ir tame, ką vairuotojas ar kurjeris mato savo telefono ekrane.
Darbo santykių prezumpcija savaime nereiškia automatinio mokesčių ar socialinio draudimo statuso pakeitimo
Svarbus teisinis niuansas slypi pačioje ES direktyvoje. Joje numatyta darbo santykių prezumpcija pirmiausia skirta administracinėms ir teisminėms procedūroms, kuriose sprendžiama, koks yra tikrasis žmogaus užimtumo statusas. Direktyvos lygmeniu ši prezumpcija automatiškai netaikoma mokesčių, baudžiamosiose ar socialinio draudimo procedūrose, nors valstybėms palikta teisė nacionalinėje teisėje numatyti platesnį jos taikymą.
Todėl būtų per anksti teigti, kad nuo gruodžio kiekvienam ginčijamam platformos santykiui automatiškai bus perskaičiuojami visi ankstesni mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos. Tokie padariniai priklausys nuo galutinio Lietuvos reguliavimo, konkretaus teisinio statuso nustatymo ir kitų nacionalinės teisės normų.
Jeigu santykis galutinai būtų pripažintas darbo santykiais, atsirastų darbo teisės garantijos, siejamos su darbuotojo statusu. Tačiau būtent todėl užimtumo klasifikavimo klausimas yra toks svarbus tiek platformose dirbantiems žmonėms, tiek pačioms bendrovėms – nuo jo priklauso daug daugiau nei vien sutarties pavadinimas.
Gruodžio 2-oji artėja, tačiau Lietuvos modelio detalės dar gali pasikeisti
ES direktyvos perkėlimo terminas – 2026 m. gruodžio 2 d. Rugsėjo 17-ąją iki jo liko mažiau nei trys mėnesiai, tačiau viešai prieinama Lietuvos projekto chronologija rodo, kad teisėkūros procesas dar nėra užbaigtas. Liepos mėnesio projektų paketas rugpjūčio 18 d. buvo grąžintas, todėl šiuo metu skelbiamas reguliavimo modelis turi būti vertinamas kaip siūlymas, o ne kaip jau galiojanti Darbo kodekso redakcija.
Nepaisant to, pagrindinė kryptis jau vargiai pasikeis. Platformos turės daugiau paaiškinti apie algoritminį valdymą, suteikti realią galimybę ginčyti automatizuotus sprendimus, riboti tam tikrų asmens duomenų rinkimą ir užtikrinti žmogaus įsikišimą priimant svarbiausius sprendimus. Lietuva taip pat turės sukurti veiksmingą mechanizmą fiktyvaus savarankiško darbo atvejams nustatyti.
Todėl didžiausias pokytis platformų ekonomikoje gali būti ne masinis kurjerių ir pavežėjų perėjimas prie darbo sutarčių. Daug svarbesnė permaina – iki šiol beveik nematoma programėlės valdžia žmogaus darbui tampa teisės reguliuojama sritimi. Nuo to, kaip Lietuva galutinai nubrėš ribą tarp realaus savarankiškumo ir algoritmais kontroliuojamo darbo, priklausys ir tai, kaip po 2026 m. gruodžio keisis „Bolt“, „Wolt“ bei kitų platformų veikimo modelis.
Šaltiniai:
„Europos Sąjungos oficialusis leidinys / EUR-Lex“. (2024). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2831 dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo. https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2024/2831/oj
„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“. (2026). SADM: gerės darbuotojų, dirbančių per skaitmenines platformas, darbo sąlygos. https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/sadm-geres-darbuotoju-dirbanciu-per-skaitmenines-platformas-darbo-salygos-znk/
„Wolt“. (2026). Nauja apklausa parodė: gyventojai Lietuvoje palaiko lanksčias savarankiško darbo sąlygas skaitmeninėse platformose. https://press.wolt.com/lt-LT/265208-nauja-apklausa-parode-gyventojai-lietuvoje-palaiko-lankscias-savarankisko-darbo-salygas-skaitmeninese-platformose/
