Pasaulio miestų dešimtuke – penki JAV centrai
„Oxford Economics“ paskelbtame 2026 metų pasaulio miestų indekse pirmąją vietą užėmė Niujorkas. Londonas liko antras, o Paryžius – trečias. Pirmasis trejetukas, palyginti su ankstesniu vertinimu, nepasikeitė.
Ketvirtoje vietoje atsidūrė Sietlas, penktoje – San Fransiskas. Toliau rikiuojasi Dublinas, Bostonas, San Chosė Kalifornijoje, Tokijas ir Ciurichas.
Taigi į pirmąjį dešimtuką pateko 5 JAV miestai – Niujorkas, Sietlas, San Fransiskas, Bostonas ir San Chosė. Europai atstovauja Londonas, Paryžius, Dublinas ir Ciurichas, Azijai – Tokijas.
Šiaurės Amerikos ir Europos dominavimas išlieka ryškus ir platesniame sąraše. Šių dviejų regionų miestai užėmė 78 iš pirmųjų 100 vietų, nors juose gyvena gerokai mažesnė pasaulio miestų gyventojų dalis.
2026 metų stipriausių pasaulio miestų dešimtukas
- Niujorkas, JAV
- Londonas, Jungtinė Karalystė
- Paryžius, Prancūzija
- Sietlas, JAV
- San Fransiskas, JAV
- Dublinas, Airija
- Bostonas, JAV
- San Chosė, JAV
- Tokijas, Japonija
- Ciurichas, Šveicarija
Aštuoni iš šių miestų tarp dešimties geriausių buvo ir 2025 metų indekse. Tai rodo, kad aukščiausiose pozicijose dažniausiai įsitvirtina ilgą laiką kapitalą, universitetus, technologijų įmones ir talentus telkiantys centrai.
Reitingo pokyčiai paprastai vyksta lėčiau nei atskirų ekonominių rodiklių svyravimai. Miesto poziciją lemia ne vienerių metų augimas, bet infrastruktūra, universitetų sistema, valdymas ir per ilgą laiką susiformavęs verslo tinklas.
Dėl šios priežasties mažesni, patogūs ir gyventojų gerai vertinami miestai gali likti toli nuo lyderių. Jie tiesiog negali konkuruoti su Niujorko, Londono ar Paryžiaus ekonominiu mastu.
Ką iš tiesų matuoja šis reitingas?
„Oxford Economics“ indeksas apima 1 000 didžiausių pasaulio urbanistinių ekonomikų. Miestai vertinami 100 balų skalėje pagal penkias pagrindines kategorijas: ekonomiką, žmogiškąjį kapitalą, gyvenimo kokybę, aplinką ir valdymą.
Ekonomikos kategorijoje vertinamas miesto bendrasis vidaus produktas, ekonomikos augimas, pajamų lygis, užimtumas ir ekonominės veiklos įvairovė. Dideli finansų bei technologijų centrai šioje kategorijoje turi natūralų pranašumą.
Žmogiškojo kapitalo kategorija apima išsilavinimą, universitetus, gyventojų amžiaus struktūrą, darbo jėgos kvalifikaciją, verslo aplinkai svarbius talentus ir miesto gebėjimą juos pritraukti.
Gyvenimo kokybės, aplinkos bei valdymo kategorijose vertinami gerokai platesni klausimai – nuo būsto kainų, sveikatos ir kultūros iki oro kokybės, klimato rizikos, institucijų veiksmingumo bei politinio stabilumo.
Niujorką į viršų kelia ekonominis mastas
Niujorkas pirmauja dėl savo ekonomikos dydžio, finansų sektoriaus, aukštos kvalifikacijos darbuotojų koncentracijos ir pasaulinės verslo įtakos. Jo metropolinė ekonomika savo mastu prilygsta didelėms valstybėms.
Mieste įsikūrusios pasaulinės finansų, žiniasklaidos, technologijų ir profesionaliųjų paslaugų bendrovės. Volstritas išlieka vienu svarbiausių pasaulio kapitalo paskirstymo centrų.
Niujorko pranašumą sustiprina universitetai, tyrimų centrai ir gebėjimas pritraukti darbuotojų iš viso pasaulio. Didelis darbo vietų pasirinkimas padeda miestui išlaikyti aukštus žmogiškojo kapitalo rodiklius.
Tačiau pirmoji vieta nereiškia, kad Niujorke patogiausia gyventi. Brangus būstas, socialinė nelygybė, didelės kasdienės išlaidos ir infrastruktūros problemos kitose miestų vertinimo sistemose dažnai nustumia jį gerokai žemiau.
Londonas išlaiko Europos lyderio poziciją
Londonas bendrame indekse užėmė antrąją vietą ir tapo geriausiai įvertintu Europos miestu. Jo stiprybė – ne vien finansų sektorius, bet ir neįprastai platus ekonomikos, mokslo, kultūros bei tarptautinių ryšių derinys.
Jungtinės Karalystės sostinėje veikia vienas didžiausių pasaulio finansų centrų, svarbios teisinių, konsultavimo ir kūrybinių paslaugų įmonės. Londonas taip pat išlieka stiprus universitetų ir tarptautinių talentų traukos centras.
Atskiras Londono Sičio atliktas 2026 metų tyrimas miestą šeštus metus iš eilės taip pat paskelbė pirmaujančiu pasaulio finansiniu centru. Vis dėlto kitame – „Global Financial Centres Index“ – Niujorkas nežymiai lenkia Londoną.
Skirtingi rezultatai primena, kad miestų reitingai priklauso nuo pasirinktų rodiklių ir jų svorio. Londonas gali pirmuoti pagal bendrą finansų ekosistemą, tačiau nusileisti pagal atskirus rinkos dydžio ar technologinės infrastruktūros kriterijus.
Paryžių sustiprina ekonomikos ir gyvenimo kokybės derinys
Trečioje vietoje esantis Paryžius išsiskiria tuo, kad didelę ekonomiką derina su išplėtota viešąja infrastruktūra, kultūra ir socialinėmis paslaugomis.
Prancūzijos sostinė yra vienas didžiausių Europos verslo centrų, kuriame įsikūrusios tarptautinės finansų, prabangos prekių, energetikos, transporto ir technologijų bendrovės.
Paryžiaus universitetai ir mokslo centrai prisideda prie aukšto žmogiškojo kapitalo vertinimo. Miestui palankūs ir tankus viešojo transporto tinklas, muziejai, kultūros institucijos bei tarptautinis susisiekimas.
Silpniausia Paryžiaus vieta – būsto prieinamumas. Kaip ir Londone ar Niujorke, ekonominė sėkmė didina nekilnojamojo turto paklausą ir stumia dalį gyventojų toliau nuo miesto centro.
Technologijos iškėlė Sietlą, San Fransiską ir San Chosė
JAV dominavimą pirmame dešimtuke sustiprino Vakarų pakrantės technologijų centrai. Sietlas pakilo į ketvirtąją vietą, San Fransiskas užėmė penktąją, o San Chosė – aštuntąją.
Sietlo regione įsikūrusios tokios bendrovės kaip „Amazon“ ir „Microsoft“. Aukšti atlyginimai, technologijų investicijos ir didelė kvalifikuotų darbuotojų koncentracija miestui suteikia itin stiprius ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo rodiklius.
San Fransiskas ir San Chosė sudaro Silicio slėnio ekonominę sistemą. Dirbtinio intelekto plėtra, rizikos kapitalas, universitetai ir pasaulinės technologijų bendrovės išlaiko šį regioną tarp produktyviausių pasaulyje.
Tačiau technologijų centrai susiduria su brangiu būstu, benamyste, socialine nelygybe ir gyventojų migracija. Aukšta vieta bendrame indekse nereiškia, kad vidutines pajamas gaunančiam žmogui šie miestai yra lengvai prieinami.
Dublinas pakilo dėl tarptautinių bendrovių
Dublinas bendrame reitinge užėmė šeštąją vietą ir aplenkė daugelį gerokai didesnių Europos sostinių. Jo poziciją sustiprino tarptautinių technologijų, farmacijos ir finansinių paslaugų bendrovių koncentracija.
Airijos mokesčių sistema ir prieiga prie Europos Sąjungos bendrosios rinkos padėjo Dublinui pritraukti daugelio JAV korporacijų Europos būstines. Tai didina miesto produktyvumą, pajamas ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų skaičių.
Kartu oficialūs ekonomikos rodikliai Airijoje gali būti iškreipiami tarptautinių bendrovių pelno bei intelektinės nuosavybės apskaitos. Todėl aukštas Dublino ekonominis vertinimas ne visada tiesiogiai atspindi vidutinio gyventojo finansinę padėtį.
Miestas taip pat išgyvena būsto pasiūlos krizę. Didelės nuomos kainos ir būstų trūkumas tampa viena svarbiausių kliūčių toliau pritraukti darbuotojų.
Europa laimi ten, kur JAV miestai silpnesni
JAV miestai pirmauja ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo kategorijose. Juose telkiasi didelės bendrovės, kapitalas, geriausiai finansuojami universitetai ir sparčiai augantys technologijų sektoriai.
Europos miestai dažniau surenka daugiau balų už gyvenimo kokybę, aplinką ir valdymą. Jiems padeda tankesnis viešasis transportas, visuotinė sveikatos apsauga, mažesnis priklausomumas nuo automobilių ir stipresnės socialinės paslaugos.
Ciurichas, užėmęs dešimtąją vietą, yra geras tokio modelio pavyzdys. Jo bendras balas siekė 89,1, o gyvenimo kokybė įvertinta 87,7, valdymas – 91,4 balo.
Tokijas, likęs devintas, surinko 89,5 balo. Japonijos sostinė ypač stipri žmogiškojo kapitalo ir valdymo kategorijose, tačiau aplinkos rodikliais nusileidžia daliai mažesnių Europos miestų.
„Geriausias miestas“ nebūtinai yra patogiausias gyventi
„Oxford Economics“ reitingo nereikėtų painioti su „Economist Intelligence Unit“ pasaulio gyvenamumo indeksu. Pastarasis daugiausia vertina stabilumą, sveikatos apsaugą, švietimą, kultūrą, aplinką ir infrastruktūrą.
2026 metų EIU reitinge gyvenamiausiu pasaulio miestu antrus metus iš eilės pripažinta Kopenhaga. Toliau rikiavosi Viena ir Melburnas, o Niujorkas užėmė tik 66 vietą.
„Time Out“ sudaromame geriausių miestų sąraše, kuris labiau remiasi vietos gyventojų apklausomis ir kasdienio gyvenimo vertinimais, 2026 metais pirmavo Melburnas.
Taigi Niujorkas yra stipriausias miestas pagal „Oxford Economics“ ekonominių, socialinių ir institucinių rodiklių visumą. Tai nereiškia, kad jis yra saugiausias, pigiausias, žaliausias ar gyventojams maloniausias miestas.
Vilnius stiprus valdymu ir aplinka
„Oxford Economics“ interaktyvioje lentelėje Vilnius surinko 57,7 balo ir atsidūrė maždaug 264-oje vietoje tarp 1 000 vertintų miestų.
Lietuvos sostinės ekonomikos rodiklis siekė 39,4, o žmogiškojo kapitalo – 44,2 balo. Šiuos rezultatus veikia palyginti nedidelis miesto ir šalies ekonomikos mastas bei mažesnė pasaulinė verslo įtaka.
Gerokai palankiau įvertinta gyvenimo kokybė – 72,8 balo, aplinka – 78,9, o valdymas – 86,8 balo. Tai būdinga daugeliui mažesnių Šiaurės ir Vidurio Europos miestų.
Vilniaus pavyzdys gerai atskleidžia reitingo logiką: miestas gali būti patogus, žalias ir gerai valdomas, tačiau bendroje lentelėje nusileisti daug didesniems ekonominiams centrams.
Vidurio ir Rytų Europos miestai sparčiai kyla
Nors aukščiausiose pozicijose dominuoja senieji Vakarų ekonomikos centrai, „Oxford Economics“ atkreipia dėmesį į Vidurio ir Rytų Europos miestų pažangą.
Varšuva per metus pakilo net 109 pozicijomis. Lenkijos sostinei padėjo ekonomikos augimas, didėjantis darbo našumas, užsienio investicijos ir stiprėjantis verslo paslaugų sektorius.
Regiono miestai vis dar atsilieka pagal ekonomikos dydį ir pasaulinių bendrovių skaičių, tačiau dažnai siūlo palankesnį išlaidų, infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos santykį.
Jų kilimą ateityje gali riboti gyventojų senėjimas, emigracija ir būsto kainų augimas. Kita vertus, gamybos bei paslaugų perkėlimas arčiau Vakarų Europos rinkų suteikia naujų galimybių.
Azijos miestų svoris turėtų augti
Pirmajame dešimtuke Azijai atstovauja tik Tokijas, tačiau tai nebūtinai atspindi ilgalaikę pasaulio miestų raidos kryptį.
Taipėjus 2026 metais pakilo 12 pozicijų ir pateko tarp 50 geriausių miestų. Kvala Lumpūras pakilo 14 vietų – iki 65 pozicijos, o Šendženas pirmą kartą pateko į stipriausiųjų šimtuką.
Daugelio Azijos miestų pranašumai – didelė gyventojų koncentracija, augantis produktyvumas, sparčiai plečiama infrastruktūra ir didėjanti ekonominė įtaka.
Silpnesnius jų rezultatus dažnai lemia aplinkos tarša, valdymo kokybė, politinės rizikos arba žemesni gyvenimo kokybės rodikliai. Šiems miestams sprendžiant minėtas problemas, jų bendros pozicijos turėtų kilti.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Europe versus the US: The world’s best cities in 2026 ranked. https://www.euronews.com/business/2026/09/17/europe-versus-the-us-the-worlds-best-cities-in-2026-ranked
„Oxford Economics“. (2026). Global Cities Index 2026. https://www.oxfordeconomics.com/global-cities-index/
„Reuters“. (2026). London retains top spot in own global financial centre survey for sixth year. https://www.reuters.com/world/uk/london-retains-top-spot-own-global-financial-centre-survey-sixth-year-2026-01-22/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie pasaulio miestų reitingą ir Niujorko poziciją jame, todėl jis yra įdomus ir vertingas lietuvių skaitytojui, besidominčiam ekonomika ir miestų gyvenimo kokybe.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie pasaulio miestų indeksą ir jo vertinimo kriterijus, be to, jis yra nešališkas ir vengia dezinformacijos. Informacija yra aiški ir gerai struktūruota.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja pasaulinio lygio miestų reitingus, kurie gali turėti įtakos tiek ekonominėms, tiek socialinėms tendencijoms Lietuvoje. Be to, jis suteikia vertingos informacijos apie miestų konkurencingumą ir gyvenimo kokybę, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie pasaulio miestų reitingą, analizuodamas ekonominius ir gyvenimo kokybės aspektus, kas yra naudinga skaitytojams, norintiems suprasti miesto konkurencingumą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie pasaulio miestų reitingą, nenaudodamas emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame analizuojami faktai ir rodikliai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
