Jautri informacija į DI patenka dažniau, nei atrodo
Vienas įkeltas dokumentas, nukopijuotas kliento laiškas ar neapgalvotai įrašytas slaptažodis – tiek kartais pakanka, kad dirbtinio intelekto įrankiui patikėtume gerokai daugiau informacijos, nei planavome. DI sparčiai įsitvirtinant darbe ir kasdienybėje, ekspertai ragina daugiau dėmesio skirti ne tik jo galimybėms, bet ir tam, kokius duomenis įvedame į pokalbių sistemas.
Dirbtinis intelektas šiandien naudojamas tekstams rengti, informacijai ieškoti, dokumentams analizuoti ar įvairioms darbo užduotims atlikti. Tačiau norėdami gauti kuo tikslesnį atsakymą žmonės neretai pateikia daugiau informacijos, nei konkrečiai užduočiai iš tiesų reikia[1].
2025 metais JAV atliktas pokalbių DI naudotojų tyrimas parodė ryškų prieštaravimą. Net 82 proc. apklaustųjų pokalbius su DI laikė labai privačiais, tačiau beveik pusė respondentų juose aptarinėjo sveikatos klausimus, o daugiau nei trečdalis – asmeninius finansus.
Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas pabrėžia, kad naudojantis viešai prieinamomis DI sistemomis pirmiausia reikėtų įvertinti, ar visa pateikiama informacija tikrai būtina.
„Paprasta taisyklė – to, ko neskelbtumėte viešai, nereikėtų pateikti ir DI įrankiui. Galima dalintis idėjomis, mokymosi medžiaga ar tekstais, iš kurių pašalinta asmeninė informacija. Tačiau asmens kodai, sveikatos ar finansiniai duomenys, klientų informacija, vidiniai darbo dokumentai ar dar nepaskelbti projektai neturėtų atsidurti viešai prieinamuose DI įrankiuose. Slaptažodžiams ir prieigos raktams visada galioja griežtas „ne“, – sako V. Gurčinas.
Jautrius duomenis galima pakeisti saugesniais
Tai nereiškia, kad dirbant su jautresne informacija DI galimybių reikia visiškai atsisakyti. Daugeliu atvejų pakanka pašalinti detales, pagal kurias būtų galima atpažinti konkretų žmogų, įmonę ar kitą organizaciją.
Vardus galima pakeisti inicialais ar sutartiniais žymėjimais, tikslias sumas – apytikslėmis reikšmėmis, o įmonių pavadinimus – bendriniais apibūdinimais. Tokiu būdu DI vis tiek gauna užduočiai reikalingą kontekstą, tačiau sumažėja rizika atskleisti konfidencialią informaciją.
Pasak V. Gurčino, svarbiausia vadovautis paprastu principu – DI sistemai pateikti tik tiek duomenų, kiek jų iš tiesų reikia konkrečiam rezultatui gauti.
Įtikinamas atsakymas dar nereiškia, kad jis teisingas
Saugus DI naudojimas susijęs ne tik su tuo, ką sistemai pateikiame, bet ir su tuo, kaip vertiname jos atsakymus.
V. Gurčino teigimu, anksčiau daug dėmesio buvo skiriama gebėjimui kuo tiksliau suformuluoti užklausą, tačiau šiandien vis svarbesniu įgūdžiu tampa kritinis mąstymas.
Dirbtinis intelektas gali labai užtikrintai pateikti ir klaidingą informaciją. Dėl to vartotojui svarbu įvertinti, ar atsakymas logiškas, pagrįstas ir sutampa su informacija iš kitų patikimų šaltinių.
Tai ypač aktualu, kai DI naudojamas su darbu, finansais, sveikata ar kitais svarbiais klausimais susijusioms užduotims. Tokiais atvejais jo pateiktos informacijos nereikėtų priimti kaip galutinės tiesos.
Saugumas priklauso ne tik nuo vartotojo
Didėjant DI naudojimui, daugiau dėmesio skiriama ir pačių įrenginių apsaugai. Telefone ar kompiuteryje šiandien dažnai saugoma ne tik asmeninė, bet ir profesinė informacija – darbo dokumentai, klientų duomenys, prisijungimai bei kita jautri informacija.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad saugumas turėtų būti ne papildomas technologijų privalumas, o neatsiejama jų dalis.
„DI suteikia vis daugiau galimybių informaciją analizuoti ir efektyviai panaudoti, tačiau kartu turime galvoti ir apie jos apsaugą. Viename įrenginyje šiandien telpa tiek asmeniniai, tiek darbo duomenys, todėl saugumas turi būti ne papildoma funkcija, o neatsiejama technologijos dalis“, – sako E. Tamelytė.
Kaip vieną iš duomenų apsaugos sprendimų bendrovė nurodo „Samsung Knox“ saugumo platformą. Jos komponentas „Knox Vault“ skirtas jautriausiems duomenims – slaptažodžiams, PIN kodams ir biometrinei informacijai – atskirti nuo kitų įrenginio sistemos dalių.
DI suteikia galimybę greičiau analizuoti informaciją ir atlikti kasdienes užduotis, tačiau kartu reikalauja ir naujų saugumo įpročių. Vienas paprasčiausių – prieš siunčiant informaciją įvertinti, ar pokalbio lange neatsidūrė tai, ko nenorėtume atskleisti viešai.
