A. Merkel pribloškė AfD pergalė ir skaudus jos pačios partijos pralaimėjimas
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė esanti sukrėsta kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalės Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimuose. Rugsėjo 8 dieną Kelne vykusioje skaitmeninių technologijų parodoje „Digital X“ ji pripažino, kad galutinius rezultatus išvysti buvo „tiesiog šokiruojama“.
A. Merkel ypač skaudžiai įvertino savo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nesėkmę. „Man, kaip CDU narei, kraujuoja širdis“, – sakė 2005–2021 metais Vokietijos vyriausybei vadovavusi politikė. Jos nuomone, rinkimų rezultatai yra „tikras lūžis“ Vokietijos Federacinės Respublikos istorijoje.
Buvusi kanclerė perspėjo, kad tradicinės demokratinės partijos praranda ryšį su dalimi visuomenės. Anot jos, politikams nebeužtenka pateikti bendrus ekonomikos rodiklius ar kalbėti apie abstrakčią pažangą – gyventojus būtina pasiekti tiesiogiai ir paaiškinti, kaip priimami sprendimai keičia jų kasdienį gyvenimą.
AfD surinko 43,8 proc. balsų, tačiau absoliučios daugumos negavo
Rugsėjo 6 dieną surengtuose rinkimuose AfD surinko 43,8 proc. balsų ir tapo neabejotinai stipriausia Saksonijos-Anhalto politine jėga. Partijai atiteko 39 iš 83 naujojo žemės parlamento mandatų. Savarankiškai daugumai reikėtų mažiausiai 42 vietų, todėl AfD pritrūko trijų parlamentarų.
CDU patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per savo istoriją šiame regione. Partija surinko 17,2 proc. balsų ir gavo 15 mandatų. Palyginti su 2021 metų rinkimais, kai CDU palaikė 37,1 proc. rinkėjų, jos rezultatas sumažėjo daugiau negu perpus. AfD per tą patį laikotarpį savo balsų dalį padidino nuo 20,8 iki 43,8 proc.
Naujajame parlamente taip pat dirbs po aštuonis SPD, Žaliųjų ir Kairės partijos atstovus bei penki BSW parlamentarai. AfD laimėjo 38 iš 41 vienmandačio rinkimų apygardos, o rinkėjų aktyvumas pasiekė rekordinius 76,5 proc. Tai rodo, kad rezultato negalima paaiškinti vien pasyvia kitų partijų elektorato laikysena.
A. Merkel perspėjo apie jausmų viršenybę prieš patikrinamus faktus
Kalbėdama Kelne A. Merkel išskyrė ne tik CDU pralaimėjimą, bet ir tai, kaip keičiasi politinės diskusijos. Jos teigimu, patikrinami faktai daliai rinkėjų nebeturi tokios reikšmės kaip asmeniniai pojūčiai, pyktis ar nepasitenkinimas.
Buvusi kanclerė pateikė nedarbo ir gyventojų gerovės Saksonijoje-Anhalte pavyzdį. Anot jos, oficialūs rodikliai rodo pažangą, tačiau AfD kandidatas į ministro pirmininko postą Ulrichas Siegmundas į tokius argumentus atsakė, kad žmonės pagerėjimo tiesiog „nejaučia“.
A. Merkel nuomone, demokratija susiduria su rimtu pavojumi, kai visuomenė nustoja tartis dėl bendro faktų pagrindo. Apšvietos laikų pažanga esą buvo gebėjimas priimti patikrinamą tikrovę, todėl jausmų pavertimą svarbesniais už faktus ji pavadino galimu civilizaciniu žingsniu atgal.
Ulrichas Siegmundas reikalauja teisės formuoti Saksonijos-Anhalto vyriausybę
AfD kandidatas U. Siegmundas rinkimų rezultatą paskelbė aiškiu įgaliojimu valdyti žemę. Partija pirmą kartą Vokietijos pokario istorijoje laimėjo regioninius rinkimus tokiu dideliu skirtumu ir priartėjo prie galimybės viena kontroliuoti parlamentą.
Tačiau pergalė savaime negarantuoja, kad AfD formuos vyriausybę. CDU, SPD, Žalieji ir Kairės partija atmeta bendradarbiavimą su AfD. Jei ši politinė užkarda, Vokietijoje vadinama „ugniasiene“, išliks, kitoms partijoms teks ieškoti sudėtingo susitarimo arba svarstyti mažumos bei ekspertų vyriausybės modelius.
AfD galėtų mėginti prisivilioti pavienių kitų partijų parlamentarų, nes daugumai jai stinga tik trijų balsų. Vis dėlto toks scenarijus reikštų atvirą konfliktą su nacionaline CDU vadovybe, kuri kategoriškai draudžia savo nariams bendradarbiauti su AfD.
Friedrichas Merzas po CDU sutriuškinimo atmetė bet kokį susitarimą su AfD
Kancleris Friedrichas Merzas patyrė didžiulį politinį smūgį, nes rinkimuose pralaimėjo jo vadovaujama CDU. Nepaisydamas partijos krizės, jis pareiškė, kad bendradarbiavimo su AfD nebus, ir apkaltino ją siekiant radikaliai pakeisti Vokietijos visuomenę.
F. Merzas ypač kritikavo AfD vartojamą „remigracijos“ sąvoką. Kanclerio teigimu, po ja slepiasi siekis vykdyti etninį valymą. AfD tokį apibūdinimą atmeta ir tvirtina, kad jos migracijos politika pirmiausia būtų nukreipta prieš teisės gyventi Vokietijoje neturinčius asmenis.
Kancleris taip pat puolė AfD dėl jos požiūrio į Rusiją ir Ukrainą. Partija pasisako už sankcijų Maskvai panaikinimą, paramos Ukrainai nutraukimą ir ekonominių ryšių su Rusija atkūrimą. F. Merzo vertinimu, tokia politika prieštarauja Vokietijos ir jos NATO sąjungininkų saugumo interesams.
Donaldo Trumpo sveikinimas AfD pagilino politinę įtampą Vokietijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pasveikino AfD su pergale ir rezultatą pavadino svarbiu įvykiu. Tokia užsienio valstybės vadovo reakcija Vokietijoje buvo suprasta kaip tiesioginis įsitraukimas į šalies vidaus politinę kovą.
Po D. Trumpo pareiškimo planuotas jo pokalbis telefonu su F. Merzu neįvyko. Vokietijos žiniasklaida tai susiejo su JAV prezidento parama AfD, nors oficialiai Berlynas nurodė, kad pokalbis buvo perkeltas dėl darbotvarkės nesuderinamumo.
AfD lyderė Alice Weidel prezidento žinutę priėmė kaip tarptautinio partijos pripažinimo ženklą. Bundestage ji pareiškė, kad CDU rinkėjai nusigręžė nuo F. Merzo vadovybės, o AfD ateityje esą gali pasiekti daugumą ir visos Vokietijos mastu.
Saksonijos-Anhalto rinkimai sustiprino Vokietijos rytų ir vakarų politinę skirtį
Saksonija-Anhaltas yra viena ekonomiškai silpnesnių buvusios Rytų Vokietijos žemių. Regionas susiduria su gyventojų mažėjimu, jaunimo išvykimu, specialistų trūkumu ir nerimu dėl pramonės ateities. AfD šį nepasitenkinimą susiejo su migracija, energetikos politika ir Berlyno parama Ukrainai.
Tačiau vien ekonomikos rodikliai nepaaiškina beveik 44 proc. paramos. AfD rinkėjams svarbios tapatybės, pasitikėjimo institucijomis ir atstovavimo problemos. Dalis gyventojų mano, kad nacionalinės partijos apie rytines žemes prisimena tik prieš rinkimus, o jų patirtį vertina iš Vakarų Vokietijos perspektyvos.
A. Merkel pasisakymas atspindi demokratinių partijų dilemą. Jos turi reaguoti į realias gyventojų problemas, tačiau kartu negali priimti radikalaus AfD siūlomo paaiškinimo, pagal kurį dėl ekonominių, socialinių ir saugumo sunkumų pirmiausia kalti migrantai, Europos Sąjunga arba parama Ukrainai.
AfD laimėjo rinkimus, bet politinė kova dėl valdžios dar tik prasideda
Saksonijos-Anhalto rezultatas yra istorinė AfD pergalė, tačiau ne galutinis atsakymas, kas valdys žemę. Jeigu nė viena kita partija ar pakankamas skaičius atskirų parlamentarų jos neparems, AfD liks didžiausia opozicine jėga.
Kitoms partijoms teks suderinti ideologiškai labai skirtingas pozicijas. Bet kuri alternatyvi dauguma būtų politiškai trapi ir galėtų sustiprinti AfD argumentą, kad konkurentai jungiasi tik siekdami neleisti jai valdyti.
A. Merkel žodžiai apie „kraujuojančią širdį“ todėl yra ne vien emocinga reakcija į CDU pralaimėjimą. Jie parodo platesnį nerimą, kad Vokietijos partinė sistema pasiekė ribą, ties kuria ankstesnės politinės taisyklės vis dar galioja, tačiau vis sunkiau padeda suformuoti veikiančią valdžią.
Šaltiniai
„DW“. (2026). Merkel’s Heart Bleeds After AfD Win in Saxony-Anhalt. https://www.dw.com/en/merkels-heart-bleeds-after-afd-win-in-saxony-anhalt/live-79153944
„Reuters“. (2026). Far-right Win Leaves Germany’s Merz Shaken as AfD Plots Path to Power. https://www.reuters.com/world/europe/far-right-afd-courts-conservative-support-after-historic-german-state-election-2026-09-07/
„Associated Press“. (2026). Far-right AfD Taunts Germany’s Merz After Historic State Election Victory. https://apnews.com/article/6fea7c93b2bfd7561384e8b8d9407eca
