Visi pirkimai – vienoje sistemoje
Po auditorių kritikos dėl stringančių ir neįvykstančių gynybos pirkimų Krašto apsaugos ministerija imasi pertvarkų. Nuo rugsėjo pradžios visi ministerijos įsigijimai planuojami centralizuotai – vienoje sistemoje, kuri turėtų leisti greičiau pastebėti problemas ir tiksliau vertinti pirkimų eigą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams teigė, kad iki šiol pirkimų planavimas buvo išskaidytas, todėl ministerijai trūko bendro vaizdo apie vykdomus įsigijimus[1].
„Nuo rugsėjo 1 d. visi pirkimai yra planuojami vienoje sistemoje, anksčiau buvo išskaidyti“, – sakė R. Kaunas.
Ministro teigimu, centralizuotas planavimas turėtų sudaryti sąlygas ne tik aiškiau matyti visą pirkimų procesą, bet ir sistemingiau analizuoti sukauptą informaciją.
„Kartais tikrai to supratimo trūko, tai dabar viskas yra padaryta – visi planavimai yra bendroje sistemoje, reiškia, mes jau galime pradėti daryti analizes apie pirkimų situacijas (…) ir rinkti pakankamai tvarkingus duomenis“, – pabrėžė jis.
Pokyčiai vyksta ir Gynybos resursų agentūroje. Šiuo metu peržiūrimos jos darbo procedūros, siekiama spartinti įsigijimų procesus bei pritraukti daugiau pirkimų ir gynybos srities specialistų.
Auditas atskleidė rimtas pirkimų problemas
Pertvarkų būtinybę išryškino Valstybės kontrolės auditas. Jis parodė, kad neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis per metus smarkiai išaugo – nuo 24 proc. 2023-iaisiais iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, dalis pirkimų neįvyko dėl pasikeitusių poreikių, neparengtų operacinių reikalavimų, laiku nepateiktų tiekėjų pasiūlymų ar perkančiosioms organizacijoms nepriimtinų kainų.
Problemos nustatytos ir sprendimų priėmimo procese. 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų. Tuo metu rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerija taip pat yra paskelbusi, kad rudenį Vyriausybei pateiks projektus, kuriais bus siekiama efektyvinti ir spartinti gynybos įsigijimų procesus.
Reformomis siekiama trumpinti sprendimų kelią
Audito nustatyti trūkumai paaiškina, kodėl ministerija dabar siekia keisti ne tik pirkimų planavimo sistemą, bet ir visą sprendimų priėmimo grandinę. Tai tampa ypač svarbu Lietuvai sparčiai didinant gynybos finansavimą ir planuojant vis daugiau didelės vertės įsigijimų. Vien 2023–2025 metais šalyje sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sutarčių.
Valstybės kontrolė nustatė, kad dalyje pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo ministrui atskaitingos patariamosios institucijos, tačiau jų funkcijos ne visada buvo aiškiai atskirtos nuo galutinius sprendimus priimančių subjektų atsakomybės. Auditorių vertinimu, tokia sistema gali ne tik ilginti derinimus, bet ir apsunkinti galimybę nustatyti, kas konkrečiai atsakingas už priimtus sprendimus.
Todėl ministerijai rekomenduota aiškiau apibrėžti institucijų kompetencijas, sprendimų derinimo eigą ir nustatyti konkrečius terminus. Siekiama, kad ateityje derinimo procesas neužtruktų ilgiau nei 35 darbo dienas – tai būtų gerokai trumpiau nei audito metu užfiksuoti ilgiausi atvejai, kai procedūros tęsėsi daugiau nei metus.
Tokie siūlymai iš esmės sutampa su KAM deklaruojamu siekiu paspartinti gynybos įsigijimus. Vis dėlto auditoriai pabrėžia, kad trumpesni terminai neturėtų reikšti silpnesnės kontrolės – kartu turi būti užtikrinamas sprendimų skaidrumas, aiški atsakomybė ir tinkamas svarbiausių pirkimų etapų dokumentavimas.
