Dešimtys tūkstančių žmonių Oslo gatvėse palydėjo karalių Haraldą V
Norvegija rugsėjo 9 dieną atsisveikino su karaliumi Haraldu V, kuris mirė rugpjūčio 28-ąją, būdamas 89 metų. Dešimtys tūkstančių žmonių užpildė Oslo centrą, o laidotuvių procesiją stebėjo gyventojai, atvykę iš skirtingų šalies regionų. Ceremonija užbaigė 13 dienų trukusį nacionalinį gedulą.
Karaliaus karstas, uždengtas raudona Norvegijos karališkąja vėliava ir papuoštas baltomis gėlėmis, ant artilerijos lafeto buvo vežamas nuo Karališkųjų rūmų iki Oslo katedros. Procesijos pradžią pažymėjo 21 artilerijos salvė, paleista iš netoliese esančios Akershuso tvirtovės.
Paskui karstą pėsčiomis ėjo Haraldo V sūnus, naujasis Norvegijos karalius Haakonas VIII, princesė Märtha Louise, sosto įpėdinė princesė Ingrid Alexandra ir princas Sverre Magnusas. Karaliaus našlė karalienė Sonja ir karalienė Mette-Marit procesiją lydėjo automobiliu.
Laidotuvėse dalyvavo Europos monarchai ir daugiau kaip 20 valstybių atstovai
Į Oslą atvyko Švedijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Europos valstybių monarchai. Laidotuvėse taip pat dalyvavo Jordanijos karališkosios šeimos, Liuksemburgo ir Monako atstovai.
Jungtinei Karalystei atstovavo Velso princas Williamas ir princesė Anne, o Japonijai – sosto įpėdinis princas Akishino. Tarp politinių vadovų buvo Vokietijos ir Suomijos prezidentai, Prancūzijos ministras pirmininkas bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAV į ceremoniją pasiuntė valstybės sekretoriaus pavaduotoją politiniams reikalams Allison Hooker. Iš viso laidotuvėse dalyvavo politikai ir kiti oficialūs asmenys iš daugiau kaip 20 šalių. Dėl tokio svečių skaičiaus Oslo centre buvo įvestos išskirtinės saugumo priemonės.
Oslo katedroje visa šalis pagerbė monarchą tylos minute
Religinė ceremonija surengta Oslo evangelikų liuteronų katedroje. Pamaldų metu visoje Norvegijoje paskelbta tylos minutė. Valstybės ir parlamento atstovai Haraldą V prisiminė kaip monarchą, kuris sugebėjo išlaikyti karališkosios institucijos orumą, tačiau kartu likti suprantamas paprastiems žmonėms.
Norvegijos parlamento pirmininkas Masudas Gharahkhani priminė, kad karalius nebijojo susitikti su gyventojais avėdamas guminius batus. Šis įvaizdis tapo Haraldo V valdymo stiliaus simboliu – monarchas stengėsi išvengti nuo visuomenės atitolusio rūmų gyvenimo įspūdžio.
Ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pabrėžė, kad Haraldas V mokėjo būti ir didingas valstybės vadovas, ir žemiškas žmogus. Pasak premjero, karalius kalbėjo apie tokią Norvegijos visuomenę, kurioje žodis „mes“ apima visus šalies gyventojus.
Keturi F-35 naikintuvai simboliškai pažymėjo karaliaus išėjimą
Pasibaigus pamaldoms, virš Oslo katedros praskrido keturi Norvegijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Vienas lėktuvas atsiskyrė nuo rikiuotės, suformuodamas vadinamąją „dingusio žmogaus“ figūrą, tradiciškai naudojamą per žuvusių ar mirusių karių bei valstybės vadovų pagerbimo ceremonijas.
Vėliau karstas, skambant Frédérico Chopino laidotuvių maršui, buvo nugabentas į Akershuso tvirtovę. Ten privačioje ceremonijoje Haraldas V palaidotas karališkajame mauzoliejuje šalia savo tėvų – karaliaus Olavo V ir sosto įpėdinės princesės Märthos.
Užbaigus laidojimo ceremoniją, visoje šalyje iki tol iki pusės stiebo nuleistos vėliavos buvo pakeltos. Norvegijos bažnyčių varpai skambėjo valandą, oficialiai pažymėdami nacionalinio gedulo pabaigą ir naujojo monarcho valdymo pradžią.
Laidotuvės tapo viena didžiausių saugumo operacijų Norvegijos istorijoje
Karaliaus laidotuvių saugumui užtikrinti buvo mobilizuota beveik 3 tūkst. policijos pareigūnų. Norvegijos policija operaciją pavadino viena didžiausių kada nors iš anksto suplanuotų saugumo priemonių šalies istorijoje.
Prie policijos prisidėjo apie 3,5 tūkst. karių. Didelėje rytinės Norvegijos dalyje buvo nustatyti išskirtiniai oro erdvės apribojimai. Saugumo priemonės apėmė ne tik Oslo centrą, bet ir diplomatinių delegacijų judėjimo maršrutus bei svarbiausius transporto mazgus.
Per savaitę iki laidotuvių pro Karališkųjų rūmų koplyčioje pašarvoto Haraldo V karstą praėjo daugiau kaip 46 tūkst. žmonių. Dar šimtai tūkstančių gyventojų paliko gėlių, žvakių, piešinių ir Norvegijos vėliavų prie rūmų bei kitose atminimo vietose.
Haraldas V soste praleido 35 metus
Haraldas V Norvegijos karaliumi tapo 1991 metų sausio 17 dieną, mirus jo tėvui Olavui V. Iki mirties jis buvo vyriausias pareigas einantis Europos monarchas. Nepaisydamas pastaraisiais metais blogėjusios sveikatos, karalius nuolat atmesdavo galimybę atsisakyti sosto.
Valdydamas Haraldas V siekė modernizuoti monarchiją ir pritaikyti ją prie besikeičiančios Norvegijos visuomenės. Jis vengė pernelyg iškilmingo stiliaus ir dažnai kalbėjo apie bendruomeniškumą, toleranciją bei skirtingos kilmės gyventojų vietą valstybėje.
Didelio atgarsio sulaukė 2016 metais pasakyta jo kalba, skirta 25-osioms valdymo metinėms. Joje karalius pabrėžė, kad norvegiška tapatybė nepriklauso nuo žmogaus kilmės, seksualinės orientacijos ar religinių įsitikinimų. Kalba sustiprino jo, kaip atviros ir besikeičiančios Norvegijos simbolio, reputaciją.
„Tautos senelio“ vardas atspindėjo ypatingą ryšį su visuomene
Viena į Oslą atvykusi 81 metų norvegė Haraldą V pavadino „tautos seneliu“. Kiti gedintieji jį apibūdino kaip dosnų, įtraukiantį ir gerą žmogų. Netoli Oslo universiteto buvo iškeltas didelis karaliaus portretas su norvegišku užrašu „Ačiū už viską“.
Toks visuomenės santykis su monarchu susiformavo per kelis dešimtmečius. Haraldas V buvo matomas ne tik per valstybines ceremonijas, bet ir po stichinių nelaimių, teroro išpuolių bei kitų nacionalinių sukrėtimų. Tokiais momentais konstitucinio monarcho vaidmuo tapdavo ne politinis, o simbolinis – jis turėjo išreikšti tai, ko negalėjo sutalpinti partijų ir vyriausybių pareiškimai.
Haraldo V populiarumas taip pat rodė, kad monarchija gali išlikti visuomenėje, kurioje pabrėžiama lygybė ir nepasitikima išoriniu elitiškumu. Jis saugojo institucijos tradicijas, tačiau nesistengė jų paversti barjeru tarp rūmų ir šalies gyventojų.
Karalius Haakonas VIII perima sostą sudėtingu metu
Haraldui V mirus, sostas automatiškai atiteko jo 53 metų sūnui Haakonui VIII. Norvegijoje monarchai nebekarūnuojami, todėl naujasis karalius rugsėjo 1 dieną parlamente prisiekė laikytis šalies Konstitucijos ir įstatymų.
Haakonas VIII pasirinko istorinį karališkąjį šūkį „Viskas Norvegijai“. Sosto įpėdine tapo jo duktė Ingrid Alexandra. Ji ateityje turėtų tapti pirmąja Norvegiją savarankiškai valdančia karaliene nuo XV amžiaus.
Naujajam monarchui tenka ne tik tęsti tėvo palikimą, bet ir atkurti pasitikėjimą karališkąja šeima po ją sukrėtusių skandalų. Vis dėlto po Haraldo V mirties atliktoje apklausoje monarchiją palaikė 72 proc. norvegų – aštuoniais procentiniais punktais daugiau negu gegužę.
Haraldo V laidotuvės pažymėjo vienos epochos pabaigą
Norvegijos monarchija neturi tiesioginės politinės valdžios. Valstybės sprendimus priima parlamentas ir vyriausybė, o karaliui tenka konstitucinės, reprezentacinės ir simbolinės pareigos. Būtent todėl monarchijos stabilumas priklauso ne nuo galios, bet nuo visuomenės pasitikėjimo.
Haraldas V šį pasitikėjimą kūrė daugiau kaip tris dešimtmečius. Jo laikais Norvegija tapo turtingesnė, įvairesnė ir tarptautiškai aktyvesnė, o monarchija išliko svarbi nacionalinės tapatybės dalis, nors aplinkinėse Europos valstybėse vis dažniau diskutuojama apie karališkųjų šeimų ateitį.
Tūkstančiai žmonių Oslo gatvėse atsisveikino ne tik su ilgiausiai dabartinės Norvegijos istorijoje valdžiusiu karaliumi. Jie palydėjo monarchą, kurio autoritetas rėmėsi gebėjimu būti matomam, bet neužgožti valstybės – ir iškilmingam, ir kartu savam.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Norway Bids Final Farewell to King Harald V as Royals Gather in Oslo. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/09/norway-bids-farewell-to-king-harald-v-grandfather-of-the-nation
„Reuters“. (2026). Norway Bids Farewell to Late King Harald. https://www.reuters.com/world/with-large-crowds-expected-norway-lay-king-harald-rest-2026-09-09/
„Associated Press“. (2026). Norway Bids Final Farewell to Popular King Harald V as Crowds and Royals Converge for His Funeral. https://apnews.com/article/d34618a2c8d609e273c4c632199f9cc3
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie karaliaus Haraldo V laidotuves ir gedulą Norvegijoje. Jis yra aktualus ir įdomus lietuvių skaitytojui, norinčiam sužinoti apie užsienio įvykius.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie karaliaus Haraldo V laidotuves ir gedulo trukmę, taip pat atspindi visuomenės reakciją, todėl atitinka etikos reikalavimus.
Straipsnis apie Norvegijos karaliaus laidotuves gali būti įdomus, tačiau jo aktualumas Lietuvos auditorijai yra ribotas, nes tai nėra tiesiogiai susiję su Lietuva ir jos aktualijomis.
Straipsnis teikia svarbią informaciją apie Norvegijos karaliaus laidotuves ir jų reikšmę šaliai, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas, nes jis informuoja apie svarbų įvykį Norvegijoje, pabrėžia karaliaus indėlį į šalies kultūrą ir tradicijas, taip pat atspindi visuomenės liūdesį be nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
