Elektriniai paspirtukai ir elektriniai dviračiai Lietuvos miestuose tapo įprasta transporto priemone, tačiau kartu su jais į daugiabučius atkeliavo naujas gaisro pavojus. Didelės talpos ličio jonų baterijos kraunamos butuose, sandėliukuose, rūsiuose ir bendruose koridoriuose – kartais paliekamos be priežiūros visai nakčiai.
Tvarkinga, gamintojo reikalavimus atitinkanti baterija paprastai yra saugi. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai ji būna pažeista, nekokybiška, netinkamai remontuota, kraunama nepritaikytu įkrovikliu arba naudojama kitaip, negu numatė gamintojas. Pavojų didina ir internete įsigytos baterijos bei įkrovikliai, kurių kilmės ir saugos neįmanoma patikrinti.
Daugiabutyje baterijos gaisras pavojingas ne tik konkretaus buto gyventojui. Degantis paspirtukas gali užblokuoti vienintelį išėjimą, o nuodingi dūmai per laiptinę pasiekti kitus aukštus. Todėl elektrinio paspirtuko įkrovimas prie buto durų ar bendrame koridoriuje yra ne buitinis patogumas, bet viso namo saugumo klausimas.
Ličio jonų baterija užsidega kitaip nei įprastas daiktas
Elektriniuose paspirtukuose ir dviračiuose naudojamą bateriją sudaro daugybė tarpusavyje sujungtų elementų. Kiekviename jų sukaupta cheminė energija, kuri įprastomis sąlygomis išlaisvinama kontroliuojamai. Pažeidus elemento vidinę struktūrą gali susidaryti trumpasis jungimas ir prasidėti nekontroliuojamas kaitimas.
Šis procesas vadinamas šiluminiu nestabilumu, arba termine griūtimi. Baterijos elementas pradeda kaisti greičiau, negu gali atiduoti šilumą aplinkai. Temperatūrai kylant prasideda cheminės reakcijos, išsiskiria degios ir toksiškos dujos, o pažeistas elementas gali uždegti greta esančius elementus.
Dėl to ličio baterijos gaisras gali vystytis labai sparčiai. Pasigirsta šnypštimas ar spragsėjimas, iš baterijos veržiasi dūmai, liepsna ir įkaitusios dalelės. Net užgesusi baterija gali vėl užsiliepsnoti, jeigu jos viduje liko pakankamai šilumos arba terminė reakcija persikėlė į kitus elementus.
Ličio jonų baterijų nereikėtų painioti su pirminėmis ličio metalo baterijomis. Elektriniuose paspirtukuose paprastai naudojami įkraunami ličio jonų elementai. Tačiau ir juose esantis elektrolitas bei terminių reakcijų metu išsiskiriančios dujos gali palaikyti intensyvų degimą ir sukelti sprogimo pavojų uždaroje patalpoje.
Pirmasis įspėjimas gali pasirodyti dar prieš gaisrą
Pavojinga baterija ne visada užsiliepsnoja be jokio perspėjimo. Vienas aiškiausių ženklų – pakitusi jos forma. Išsipūtęs korpusas, atsiradę tarpai, įtrūkimai ar deformacijos rodo, kad baterijos viduje galėjo prasidėti nepageidaujami procesai.
Įtarimą turėtų kelti ir neįprastai stiprus baterijos arba įkroviklio kaitimas. Kraunamas įrenginys gali šiek tiek sušilti, tačiau jis neturi tapti toks karštas, kad prie jo būtų sunku prisiliesti. Taip pat pavojingi požymiai yra neįprastas kvapas, šnypštimas, spragsėjimas, dūmai, skysčio tekėjimas ar staigiai sumažėjusi baterijos talpa.
Po smūgio baterija gali atrodyti sveika, nors jos elementai jau pažeisti. Elektrinio paspirtuko kritimas nuo laiptų, stiprus susidūrimas, pervažiavimas automobiliu ar vandens patekimas gali sukelti vidinį trumpąjį jungimą. Pažeidimas kartais pasireiškia ne iškart, o vėliau – važiuojant arba kraunant.
Pastebėjus bent vieną pavojingą požymį, baterijos nebereikėtų krauti ir naudoti. Jos negalima ardyti, spausti, pradurti ar mėginti savarankiškai suremontuoti. Sugadintas akumuliatorius turi būti perduotas specialistams arba atliekų tvarkytojui, prieš tai išsiaiškinus saugią pristatymo tvarką.
Daugiausia klaidų padaroma kraunant paspirtuką namuose
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo specialistai rekomenduoja naudoti tik konkrečiam įrenginiui pritaikytą įkroviklį. Išoriškai panašus ar tą pačią jungtį turintis įkroviklis nebūtinai atitinka baterijos įtampą, srovę ir valdymo sistemą. Netinkamas įkrovimo režimas gali sukelti perkaitimą.
Baterijos nereikėtų krauti ant lovos, sofos, kilimo ar šalia užuolaidų, popieriaus ir kitų degių medžiagų. Įkrovimo metu įrenginys turi stovėti stabiliai, ant kieto ir nedegaus paviršiaus. Jis neturėtų būti uždengtas drabužiais ar kitais daiktais, kurie trukdo išsisklaidyti šilumai.
Paspirtuko nereikėtų palikti krautis naktį, kai visi miega, arba išėjus iš namų. Įkrovus bateriją, įkroviklis turi būti atjungtas. Ilgai paliktas įrenginys tampa ypač pavojingas tuomet, kai įkroviklis, baterijos valdymo sistema ar vienas jos elementas jau turi nepastebėtą defektą.
Negalima elektrinio paspirtuko ar dviračio krauti laiptinėje, prie buto durų arba bendrame koridoriuje. Kilus gaisrui būtent ši transporto priemonė gali užtverti gyventojams išėjimą. Evakuacijos kelias turi išlikti laisvas net ir tada, kai paspirtukas nėra prijungtas prie elektros tinklo.
Pigus pakaitinis įkroviklis gali tapti brangiausiu pirkiniu
Dalis rizikos susijusi ne su pačia elektrinio transporto rūšimi, bet su nekontroliuojama atsarginių dalių rinka. Internete parduodami neaiškios kilmės įkrovikliai, baterijų elementai ir savadarbiai akumuliatorių blokai gali neturėti tinkamos apsaugos nuo perkrovimo, perkaitimo ar trumpojo jungimo.
Pirkėjas turėtų patikrinti gamintoją, pardavėją, naudojimo instrukciją, garantijos sąlygas ir gaminio atsekamumą. Vien CE ženklas ant korpuso savaime negarantuoja, kad produktas tikrai buvo tinkamai išbandytas. Įtartinai maža kaina, klaidos etiketėje, dokumentų trūkumas ir neaiškūs techniniai duomenys yra priežastis tokio gaminio nepirkti.
Ypač pavojingos savarankiškai perdarytos baterijos. Didesnės talpos elementų įdėjimas, apsaugos elektronikos pakeitimas ar greitesnio įkrovimo pritaikymas gali sutrikdyti viso akumuliatoriaus veikimą. Net techniškai veikianti konstrukcija gali būti neapsaugota nuo temperatūros, vibracijos ir smūgių, kuriuos patiria važiuojantis paspirtukas.
Naudotą elektrinį dviratį ar paspirtuką perkantis žmogus turėtų vertinti ne tik ridą ir išorinę būklę. Svarbu išsiaiškinti baterijos amžių, jos remonto istoriją, naudotą įkroviklį ir tai, ar įrenginys nebuvo patekęs į avariją ar apsemtas. Baterija gali būti brangiausia ir pavojingiausia viso pirkinio dalis.
Gaisras prie durų gali įkalinti visą šeimą
Lietuvoje jau registruota atvejų, kai daugiabučių butuose degė kraunamos elektrinių paspirtukų baterijos. 2024 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje ugniagesiai vyko į daugiabutį, kuriame pro pirmojo aukšto buto langą veržėsi dūmai. Bute degė kraunama paspirtuko baterija, aprūko kambarys, o du žmonės buvo išvesti ir perduoti medikams.
Vienas toks incidentas neparodo bendro ličio baterijų gaisrų masto Lietuvoje. Viešai skelbiamose gaisrų suvestinėse ne visada atskirai nurodoma baterijos technologija, todėl negalima patikimai teigti, kiek tiksliai tokių gaisrų šalyje kyla per metus. Tačiau elektrinio mikromobilumo priemonių daugėjimas reiškia, kad daugėja ir didelės talpos baterijų gyvenamosiose patalpose.
Pavojingiausia vieta paspirtukui yra tarp miegančio žmogaus ir išėjimo. Jei baterija užsidega prieškambaryje, liepsna ir dūmai gali per kelias akimirkas atkirsti kelią iki lauko durų. Net nedidelis įrenginys tuomet tampa kliūtimi, kurios neįmanoma saugiai peržengti.
Dūmai kelia ne mažesnį pavojų už liepsną. Ličio jonų baterijos terminio nestabilumo metu gali išskirti anglies monoksidą, angliavandenilius, elektrolito garus ir kitas pavojingas medžiagas. Todėl bandymas išnešti jau rūkstančią ar šnypščiančią bateriją per butą gali baigtis nudegimais, apsinuodijimu arba staigiu užsiliepsnojimu žmogaus rankose.
Kilus baterijos gaisrui svarbiausia neprarasti išėjimo
Jeigu baterija pradeda smarkiai kaisti, skleisti dūmus, šnypšti ar spragsėti, pirmiausia reikia perspėti kitus žmones ir kviesti pagalbą numeriu 112. Jei situacija sparčiai blogėja, reikia palikti patalpą, uždaryti duris ir negrįžti pasiimti daiktų.
Degančio paspirtuko ar dviračio negalima gabenti liftu. Taip pat pavojinga jį nešti per dūmais užpildytą koridorių ar laiptinę. Baterija gali staiga išmesti liepsną, karštas daleles ir degias dujas, todėl bandymas išnešti įrenginį saugus tik labai ankstyvoje stadijoje ir tik tada, kai nėra pavojaus žmogui.
Vanduo padeda aušinti ličio jonų baterijas, tačiau buitinėmis sąlygomis žmogus neturėtų rizikuoti gesindamas jau intensyviai degantį akumuliatorių. Nedidelis gesintuvas gali pristabdyti liepsną aplink bateriją, bet nebūtinai nutrauks jos viduje vykstančią terminę reakciją. Net užgesinus liepsną būtina laukti ugniagesių, nes baterija gali užsidegti pakartotinai.
Kiekviename būste turėtų būti veikiantis autonominis dūmų detektorius. Daugiabučio gyventojams taip pat svarbu žinoti, kaip išeiti iš namo, jeigu įprastas kelias taptų neprieinamas. Bendrose patalpose laikomi dviračiai, paspirtukai ir kiti daiktai neturi siaurinti evakuacijos kelių.
Daugiabučiams reikalingos bendros baterijų laikymo taisyklės
Vien draudimas laikyti elektrinius paspirtukus laiptinėje problemos neišsprendžia. Gyventojams reikia saugios vietos transporto priemonėms laikyti ir baterijoms krauti. Naujesniuose namuose gali būti įrengiamos atskiros, vėdinamos ir nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos dviračių saugyklos, tačiau jose taip pat būtina įvertinti elektros instaliaciją ir gaisro aptikimą.
Namo administratorius arba bendrija turėtų aiškiai nustatyti, kad elektrinės transporto priemonės negali būti kraunamos evakuacijos keliuose. Taip pat svarbu patikrinti, ar gyventojai savavališkai neįsirengė ilgintuvų rūsiuose, sandėliukuose ar automobilių stovėjimo vietose. Sena instaliacija ir keli vienu metu prijungti galingi įkrovikliai sukuria papildomą perkaitimo riziką.
Požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir bendrose dviračių patalpose gali prireikti atskirų techninių sprendimų: tinkamos elektros apsaugos, dūmų ar šilumos aptikimo, vaizdo stebėjimo ir aiškios incidento valdymo tvarkos. Sprendimai turi būti parenkami pagal konkretaus pastato projektą, o ne kopijuojami iš atsitiktinių interneto rekomendacijų.
Augant elektrinių paspirtukų ir dviračių skaičiui, ličio baterijų sauga tampa nauja daugiabučių administravimo sritimi. Didžiausia rizika kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl nekokybiškų gaminių, netinkamo įkrovimo, pažeistų baterijų ir įrenginių laikymo ten, kur kilęs gaisras užblokuotų žmonėms išėjimą.
Šaltiniai
„LT72“. (2024). Ugniagesiai įspėja: būkite atsargūs įkraudami paspirtukus. https://lt72.lt/ugniagesiai-ispeja-bukite-atsargus-ikraudami-paspirtukus/
„UL Solutions“. (2025). Safety First: UL Solutions Amplifies Awareness for Battery Safety and Fire Prevention. https://www.ul.com/news/safety-first-ul-solutions-amplifies-awareness-battery-safety-and-fire-prevention
„UL Solutions“. (2026). UL Solutions Helps E-Bike and E-Scooter Companies Reduce Fire Risks. https://www.ul.com/news/ul-solutions-helps-e-bike-and-e-scooter-companies-reduce-fire-risks
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ličio baterijų pavojus ir saugos priemones, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų, ypač naudojantiems elektrinius paspirtukus ir dviračius.
Straipsnis pateikia tikslų ir naudingą informaciją apie ličio baterijų pavojus, saugojimo ir naudojimo rekomendacijas, kas atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes ličio baterijų gaisrai kelia didelį pavojų, ypač suaugusiesiems ir vaikams, naudojantiems elektrinius paspirtukus ir dviračius. Saugumo patarimai ir informacija apie pavojus yra svarbūs, kad būtų užtikrinta visuomenės sauga.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ličio baterijų pavojus ir saugumo priemones, kas yra naudinga visuomenei, ypač tiems, kurie naudoja elektrinius paspirtukus ir dviračius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ličio baterijų saugumą, nenaudoja emocinės manipuliacijos ir neskatina nepagrįsto nerimo, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
