Suomija sustiprino pažeidžiamiausias 1 340 kilometrų ilgio rytinės sienos vietas
Suomija oficialiai užbaigė maždaug 200 kilometrų ilgio apsauginės tvoros statybas pasienyje su Rusija. Projektas įgyvendintas atskirose strategiškai svarbiose teritorijose, todėl tvora nesudaro vientisos užtvaros per visą daugiau kaip 1 300 kilometrų ilgio valstybių sieną.
Didžioji tvoros dalis pastatyta pietryčių Suomijoje, kur yra svarbiausi sausumos sienos perėjimo punktai ir anksčiau buvo fiksuojami didžiausi keliautojų srautai. Trumpesni ruožai įrengti Šiaurės Karelijoje, Kainū ir Laplandijoje.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, įrengta apie 40 atskirų tvoros ruožų. Pasirinktos vietovės, kuriose galėtų būti sunkiausia kontroliuoti organizuotą arba masinį žmonių judėjimą per vadinamąją žaliąją sieną.
4,5 metro aukščio tvora yra tik viena sudėtingos stebėjimo sistemos dalis
Fizinę užtvarą sudaro maždaug 3,5 metro aukščio metalinė tvora, kurios viršuje įrengta dar apie vieno metro aukščio spygliuotos vielos konstrukcija. Bendras užtvaros aukštis kai kuriose vietose siekia maždaug 4,5 metro.
Tačiau Suomijos pareigūnai pabrėžia, kad projektas nėra vien paprasta metalinė tvora. Sistemą papildo kameros, judesio ir kiti jutikliai, apšvietimas, garsiakalbiai, privažiavimo keliai bei infrastruktūra, leidžianti pasieniečiams greičiau pasiekti galimo pažeidimo vietą.
Užtvara pirmiausia skirta ne sustabdyti karinę invaziją, o suteikti pareigūnams daugiau laiko ir informacijos kontroliuojant neteisėtą sienos kirtimą. Ji turėtų sulėtinti dideles žmonių grupes ir leisti tarnyboms nukreipti jas į oficialius kontrolės punktus.
Projektą paspartino 2023 metais kilusi migracijos krizė
Sprendimas stiprinti rytinę sieną buvo priimtas smarkiai pasikeitus Suomijos ir Rusijos santykiams. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Suomija atsisakė ilgą laiką vykdytos karinio neutralumo politikos ir 2023 metų balandį tapo NATO nare.
Tų pačių metų rudenį prie Suomijos sienos atvyko apie 1 300 trečiųjų šalių piliečių, tarp kurių buvo žmonių iš Sirijos, Somalio ir kitų valstybių. Daugelis jų neturėjo dokumentų, paprastai reikalingų patekti į Šengeno erdvę, tačiau Rusijos pareigūnai leido jiems pasiekti sienos perėjimo punktus.
Helsinkis pareiškė, kad Maskva sąmoningai nukreipė migrantus prie Suomijos sienos, siekdama daryti politinį spaudimą ir destabilizuoti šalį. Rusija šiuos kaltinimus atmetė ir Suomijos veiksmus pavadino priešiškais.
Suomijos ir Rusijos sienos perėjimo punktai lieka uždaryti
Reaguodama į 2023 metų įvykius, Suomija palaipsniui uždarė visus aštuonis keleiviams skirtus sausumos sienos perėjimo punktus. Uždarymas vėliau pratęstas neribotam laikui, nes valdžia pareiškė, kad organizuotos migracijos grėsmė neišnyko.
Uždarius oficialius punktus, prie rytinės sienos beveik nebeliko prieglobsčio prašytojų. Vis dėlto Suomijos sienos apsaugos tarnyba tvirtina, kad fizinė užtvara tebėra būtina: sienos kontrolė negali priklausyti vien nuo Rusijos institucijų sprendimų arba nuo laikino migracijos srautų sumažėjimo.
Suomijos vyriausybė taip pat pasiūlė dar dvejiems metams pratęsti specialaus pasienio saugumo įstatymo galiojimą. Šis teisės aktas skirtas reaguoti į instrumentalizuotą migraciją, kai žmonių judėjimas naudojamas kaip politinio spaudimo priemonė.
Tvora kainavo šimtus milijonų eurų, tačiau jos plėtra dar neatmetama
Skirtinguose pranešimuose nurodoma, kad visas projektas kainavo apie 356–380 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos ne tik metalinės konstrukcijos, bet ir stebėjimo technologijos, keliai, statybos sudėtingose vietovėse bei žemės savininkams mokamos kompensacijos.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen pareiškė, kad ateityje reikėtų įvertinti, ar tvora neturėtų būti pratęsta. Pasak jos, dėl iš esmės pasikeitusios Europos saugumo aplinkos kiekviena valstybė privalo rūpintis savo teritorijos ir sienų neliečiamumu.
Ministrė kartu paragino Europos Sąjungą skirti daugiau lėšų rytinėms Bendrijos valstybėms. Suomijos argumentu, jos rytinė siena kartu yra išorinė ES ir NATO siena, todėl jos apsauga naudinga ne tik pačiai šaliai, bet ir kitoms Europos valstybėms.
Helsinkis turi derinti saugumą su prieglobsčio prašytojų teisėmis
Suomijos pasirinktos priemonės sulaukė ir žmogaus teisių organizacijų bei Europos institucijų klausimų. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras yra perspėjęs, kad prieglobsčio prašymų ribojimas negali pažeisti draudimo grąžinti žmones į valstybes, kuriose jiems grėstų persekiojimas ar nežmoniškas elgesys.
Europos Žmogaus Teisių Teismas anksčiau prašė Suomijos paaiškinti neribotam laikui pratęstą sienos perėjimo punktų uždarymą. Kritikai baiminasi, kad saugumo politika gali faktiškai užkirsti kelią žmonėms pasinaudoti tarptautinėje teisėje įtvirtinta teise prašyti prieglobsčio.
Suomijos valdžia savo ruožtu tvirtina, kad priemonės nukreiptos ne prieš prieglobsčio prašytojus, o prieš valstybių organizuojamas hibridines operacijas. Šis ginčas rodo platesnę Europos problemą: valstybėms tenka ieškoti pusiausvyros tarp sienų apsaugos, nacionalinio saugumo ir tarptautinių humanitarinių įsipareigojimų.
Užtvara atspindi ilgalaikį Suomijos santykių su Rusija lūžį
Dešimtmečius Suomijos ir Rusijos siena buvo intensyvaus turizmo, prekybos ir kasdienio judėjimo erdvė. Pasienio miestų ekonomika priklausė nuo Rusijos turistų, o daugelis šeimų palaikė ryšius abiejose sienos pusėse.
Rusijos karas prieš Ukrainą ir Suomijos įstojimas į NATO šią padėtį iš esmės pakeitė. Suomija didina gynybos pajėgumus, stiprina civilinę saugą, modernizuoja sienos stebėjimą ir ruošiasi galimiems hibridiniams incidentams.
Užbaigta 200 kilometrų tvora fiziškai dengia tik maždaug 15 proc. visos sienos, tačiau jos politinė reikšmė gerokai didesnė. Ji tapo matomu ženklu, kad ankstesnį pragmatiško bendradarbiavimo laikotarpį pakeitė ilgalaikio nepasitikėjimo ir sustiprinto saugumo era.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Finland Hardens Russian Frontier with New 200-km Border Fence. https://tvpworld.com/95270878/-finland-completes-200-km-border-fence-with-russia-border
Yle. (2026). Finland Completes Construction of 200km Fencing Along Russia Border. https://yle.fi/a/74-20245017
Suomijos sienos apsaugos tarnyba. (2026). The Eastern Border Barrier Fence. https://raja.fi/en/the-eastern-border-barrier-fence
