Kasčiūnas: Budriui iškelta itin sudėtinga užduotis
Lietuvos bandymas taisyti pašlijusius santykius su Kinija gali pareikalauti kur kas daugiau nei vien diplomatinio dialogo. TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas įspėja, kad Vyriausybės užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui iškeltas tikslas gali būti sunkiai pasiekiamas, o skubėjimas parodyti rezultatą – turėti kainą Lietuvai.
L. Kasčiūno teigimu, ministras atsidūrė sudėtingoje padėtyje, nes iš jo tikimasi apčiuopiamo rezultato per ribotą laiką[1].
„Jam (užsienio reikalų ministrui – ELTA) yra iškelti uždaviniai, tie uždaviniai panašūs į nesunešiojamą klumpę, labai aiškus iškeltas tvarkaraštis, t. y. visi apriboti laike. Kinai irgi tą mato ir žino, ir akivaizdu, kad jų reikalavimai net dėl tokių minimalių dalykų, kaip diplomatinių santykių atkūrimas, gali turėti labai rimtą kainą mūsų pusei“, – po Seimo TS-LKD frakcijos posėdžio su K. Budriu žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Baiminasi galimų nuolaidų Pekinui
Konservatorių vadovo teigimu, viena didžiausių problemų išlieka neaiškios Pekino sąlygos. Iki šiol nėra viešai žinoma, ko konkrečiai Kinija galėtų reikalauti mainais į diplomatinių ryšių atkūrimą ir ar Lietuvai dėl to nereikėtų persvarstyti ankstesnių politinių sprendimų.
Kasčiūnas taip pat įspėja, kad nustatytas terminas gali didinti spaudimą užsienio reikalų ministrui ir apsunkinti Lietuvos derybinę poziciją.
„Jis yra įspraustas į kampą ir būdamas kampe gali priimti tam tikrus sprendimus, kurie gali pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat iškėlė klausimą, ar santykių su Pekinu gerinimas negalėtų būti siejamas su Kinijos ekonominiais interesais Lietuvoje, įskaitant galimas investicijas į strategiškai svarbias sritis. Vis dėlto jis pabrėžė besitikintis, kad Vyriausybė tokio scenarijaus nesvarsto.
Budrys išlieka optimistiškas dėl santykių su Kinija
Pats užsienio reikalų ministras situaciją vertina gerokai optimistiškiau. Kęstutis Budrys sako, kad Užsienio reikalų ministerija jau turi parengtą veiksmų planą, o Kinijos klausimas nuolat derinamas su ministru pirmininku.
Anot ministro, derybas apsunkina tai, kad galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Pekino pozicijos. Nepaisant to, Budrys tikisi, kad Vyriausybės iškeltą tikslą pavyks įgyvendinti.
Budrio pozicija Vyriausybėje anksčiau taip pat buvo siejama su pažanga Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda yra leidęs suprasti, kad ministro darbo vertinimui reikšmės turės tiek santykių su Pekinu normalizavimas, tiek Lietuvos įsipareigojimų Taivanui laikymasis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 metais Vilniuje pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė. Pekinas į tai reagavo sumažindamas diplomatinių santykių lygį ir taikydamas ekonominio spaudimo priemones.
Skeptiškai vertina parlamentarų iniciatyvą Briuselyje
Santykių su Kinija tema tuo pat metu kelia diskusijų ir Seime. Parlamentarai Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas planuoja Briuselyje susitikti su Kinijos atstovais Europos Sąjungoje, tačiau K. Budrys abejoja, ar tokia iniciatyva galėtų padėti įgyvendinti Lietuvos užsienio politikos tikslus[2].
Ministras teigė nenorintis abejoti parlamentarų ketinimais ir darantis prielaidą, kad jie siekia veikti valstybės interesų labui. Vis dėlto Užsienio reikalų ministerija Seimo nariams jau yra pateikusi savo vertinimą bei turimą informaciją apie planuojamą susitikimą.
„Nemanau, kad tokie sumanymai padėtų pasiekti mūsų uždavinius“, – teigė K. Budrys.
Seimo valdyba parlamentarų komandiruotei į Briuselį nepritarė, todėl vykdami į susitikimą jie neatstovautų parlamentui kaip oficialiai deleguoti Seimo nariai.
Nepaisant tokio sprendimo, I. Vėgėlė yra patvirtinęs, kad į Briuselį ketina vykti savo lėšomis. Vizitas planuojamas rugsėjo 7–9 dienomis.
Planuojama kelionė sulaukė ir papildomo politinio dėmesio – konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti šią parlamentarų iniciatyvą.
