Sieks, kad kariai iš JAV pasiliktų ilgiau
Lietuva siekia, kad JAV karių buvimas šalyje būtų ne trumpalaikis sprendimas, o kuo tvirtesnė ir ilgesnė saugumo garantija. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys artėjančio vizito Vašingtone metu ketina šį klausimą kelti tiesiogiai JAV pareigūnams.
Pasak ministro, vienas svarbiausių Lietuvos tikslų – užsitikrinti, kad amerikiečių pajėgos ir toliau reguliariai būtų dislokuojamos Lietuvoje, o šalis išliktų svarbi JAV karinio planavimo regione dalis[1].
„Mano darbe vienas iš pagrindinių uždavinių buvo 2024 metų pabaigoje, 2025 metais užmegzti tamprius ryšius su nauja JAV administracija. Tai padarėme sėkmingai. Mūsų dabar uždavinys yra užsitikrinti kuo ilgesnį JAV karių buvimą, kuo tolimesnes rotacijas, kad mes žinotume, kad Lietuva būtų ryškiai pažymėta JAV būsimoje pajėgų dislokacijoje kaip vieta, kur tos pajėgos bus. (…) Artimiausio vizito metu JAV, žinoma, apie tai kalbėsiu“, – žurnalistams penktadienį sakė K. Budrys.
Ministras pabrėžia, kad šiuo klausimu dirba ne tik diplomatai. JAV karinio kontingento tęstinumas yra bendras Vyriausybės prioritetas, prie kurio aktyviai prisideda ir Krašto apsaugos ministerija.
„Aš į tai žiūriu kaip į darbą – eini ir padarai. Tai taip ir visų susitikimų metu apie tai ir kalbu“, – teigė ministras.
Naujos JAV pajėgos Lietuvą gali pasiekti dar šiemet
Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu siunčia optimistinius signalus dėl amerikiečių karių rotacijos tęstinumo. Krašto apsaugos ministras yra užsiminęs, kad didžioji dalis naujų JAV pajėgumų Lietuvą gali pasiekti dar šiais metais.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras taip pat yra teigęs, kad Vašingtonas laikosi savo įsipareigojimų ir anksčiau Lietuvoje tarnavusius amerikiečių karius pakeis naujas kontingentas. Tikslios atvykimo datos ir kitos detalės kol kas neviešinamos.
Neapibrėžtumo dėl rotacijos kilo po to, kai birželio pradžioje Lietuvą pradėjo palikti daugiau kaip tūkstantis JAV karių kartu su karine technika. Anksčiau vienai rotacijai pasibaigus netrukus atvykdavo kita, tačiau šįkart naujų pajėgų dislokavimas užsitęsė.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Amerikiečių karinis buvimas Baltijos regione dar labiau sustiprintas po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.
Greta karinio atgrasymo – ir didesnis spaudimas Rusijai
JAV pajėgų išlaikymą regione K. Budrys sieja su platesniu Lietuvos požiūriu į saugumą – esą vien karinio atgrasymo, ministro vertinimu, nepakanka. Lietuva taip pat ragina Europos partnerius didinti politinį ir ekonominį spaudimą Rusijai, kad Maskvai agresyvūs veiksmai kainuotų daugiau.
K. Budrys yra pabrėžęs, kad dabartinės priemonės Rusijai vis dar nėra pakankamai atgrasančios. Todėl, jo nuomone, Europos Sąjunga turėtų plėsti sankcijas su priešiškomis operacijomis siejamiems asmenims, mažinti Rusijos piliečiams išduodamų vizų skaičių ir griežčiau riboti Rusijos diplomatų judėjimą Bendrijoje.
Lietuva taip pat spaudžia partnerius judėti į priekį su nauju, 22-uoju, sankcijų paketu. Jame Vilnius norėtų matyti papildomus ribojimus Rusijos energetikos sektoriui, jūrinėms paslaugoms bei didžiosioms finansų bendrovėms, kurios vis dar išlaiko prieigą prie Vakarų rinkų.
Tokiu būdu Lietuvos užsienio politika remiasi dviem kryptimis – stipresniu sąjungininkų kariniu buvimu regione ir didesne ekonomine bei politine kaina Rusijai. K. Budrio vertinimu, abi šios priemonės yra būtinos siekiant mažinti Maskvos galimybes kelti grėsmę Baltijos šalims ir visai Europai.
