Beveik 66 mln. eurų – elektros tinklui stiprinti
Po stiprių audrų, kurios gali akimirksniu palikti be elektros dešimtis ar net šimtus tūkstančių gyventojų, energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tinklo atsparumui. Lietuvoje tam numatyta beveik 66 mln. eurų – dalis pažeidžiamų elektros oro linijų bus perkeltos po žeme.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) investicijų. Už šias lėšas 729 objektuose oro linijas planuojama pakeisti požeminiais kabeliais[1].
Tokiu būdu siekiama sumažinti elektros tiekimo sutrikimų tikimybę ir sustiprinti skirstomojo tinklo atsparumą nepalankioms oro sąlygoms.
„Požeminės kabelių linijos, palyginti su oro linijomis, daro mažesnį poveikį kraštovaizdžiui, yra mažiau pažeidžiamos dėl išorinių veiksnių“, – rašoma pranešime.
Daugiausia problemų – 10 kV tinkle ir miškingose vietovėse
ESO skaičiavimais, maždaug 80 proc. elektros tiekimo atjungimų susiję su gedimais 10 kV tinkle. Didelė jo dalis vis dar driekiasi oru – tokios linijos sudaro apie 68 proc. viso 10 kV tinklo.
Situacija ypač sudėtinga miškingose teritorijose. Čia iš maždaug 10 tūkst. kilometrų 10 kV linijų apie 58 proc. tebėra oro linijos. Jas dažniau pažeidžia medžiai ir jų šakos, o gedimų šalinimas miškuose užtrunka ilgiau dėl sudėtingesnio privažiavimo.
VERT pirmininkas Renatas Pocius pabrėžia, kad tinklo atsparumas ekstremalioms oro sąlygoms yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti stabilesnį elektros tiekimą.
„Elektros tinklo atsparumas oro sąlygoms yra svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą vartotojams. Oro linijų pakeitimas požeminiais kabeliais padeda sumažinti tinklo pažeidžiamumą dėl stipraus vėjo, sniego, apledėjimo ar ant linijų užvirtusių medžių bei jų šakų. Tai reiškia mažesnę elektros tiekimo sutrikimų riziką ir patikimesnį elektros tinklą vartotojams“, – pranešime cituojamas VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Šios investicijos yra 2025–2028 metų ESO tinklo modernizavimo programos dalis. Pagal Vyriausybės numatytus tikslus, iki 2028 metų antrosios pusės miškingose teritorijose požeminiais kabeliais turėtų būti pakeista apie 2 tūkst. kilometrų 10 kV oro linijų.
Audros parodė, kiek pažeidžiamas elektros tinklas
Tokių investicijų svarbą išryškino ir rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi stipri audra. Jos metu elektros tiekimo sutrikimus patyrė daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tinkle buvo užfiksuota daugiau nei 9 tūkst. pažeidimų.
Net ir praėjus daugiau kaip savaitei po audros, elektros dar neturėjo per 4 tūkst. vartotojų. Stichija taip pat pridarė didelės žalos – virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti, nuostolių patyrė ūkininkai.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Po audros išryškėjo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms spragos
Užsitęsęs elektros tiekimo atkūrimas iškėlė klausimų ne tik dėl tinklo atsparumo, bet ir dėl institucijų pasirengimo veikti didelio masto sutrikimų metu. Praėjus beveik dviem savaitėms po audros, apie 5 tūkst. vartotojų vis dar neturėjo elektros, o Prezidentūra tokią padėtį įvardijo kaip kritinę.
Akcentuota, kad savivaldybės ir seniūnijos turėtų aktyviau pasirūpinti žmonėmis, kuriems dėl elektros trūkumo kyla sunkumų apsirūpinant vandeniu, maistu ar kitomis būtiniausiomis paslaugomis.
Energetikos ministras Lukas Savickas taip pat pripažino, kad dabartinis pasirengimas tokio masto ekstremalioms situacijoms nėra pakankamas. Po audros ketinama peržiūrėti ne tik elektros tinklų atsparumo priemones, bet ir pajėgų mobilizavimo, generatorių skyrimo bei gyventojų informavimo tvarką.
Kaip teigiama, ateityje esą siekiama bent perpus sumažinti po panašaus masto stichijų be elektros liekančių vartotojų skaičių ir užtikrinti, kad per pirmąsias tris paras tiekimas būtų atkurtas bent 80 proc. nukentėjusių klientų.
