Lietuvoje kišenpinigiai – didžiausi Baltijos šalyse
Beveik kas dešimtas Lietuvos tėvas vaikui per mėnesį skiria 101–150 eurų kišenpinigių – gerokai daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Vis dėlto tyrimas rodo, kad dosnumas nebūtinai reiškia aiškią sistemą: nemaža dalis tėvų pinigus vaikams vis dar duoda nereguliariai, priklausomai nuo situacijos.
SEB banko užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad šeimų požiūris į kišenpinigius išsiskiria. Vieni tėvai iš anksto susitaria dėl konkrečios sumos ir ją skiria reguliariai, o kiti pinigus vaikams duoda tuomet, kai atsiranda poreikis[1].
Lietuvoje nereguliariai ir nevienodomis sumomis kišenpinigius vaikams skiria 41 proc. apklaustų tėvų. Latvijoje tokių yra 42 proc., o Estijoje – net 55 proc.
Dalis šeimų laikosi aiškios kišenpinigių tvarkos
Reguliariai tokią pačią pinigų sumą savo vaikams duoda apie 42 proc. Lietuvos tėvų. Latvijoje taip elgiasi 58 proc., o Estijoje – apie 45 proc. respondentų.
Dar apie 15 proc. tėvų Lietuvoje teigia bandantys kišenpinigius skirti nuolat, tačiau pripažįsta, kad ne visada pavyksta laikytis nusistovėjusios tvarkos. Maždaug 11 proc. apklaustųjų vaikams apskritai neskiria atskiros pinigų sumos, kuria jie galėtų disponuoti savarankiškai.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pabrėžia, kad svarbus ne tik kišenpinigių dydis, bet ir jų reguliarumas. Pasak jos, pastovi ir iš anksto sutarta suma vaikui padeda mokytis planuoti savo išlaidas, paskirstyti turimus pinigus ir geriau suprasti finansinę atsakomybę.
Lietuvos tėvai skiria didesnes sumas
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos šeimos kišenpinigiams skiria daugiau nei Latvijos ar Estijos gyventojai. Beveik dešimtadalis Lietuvos tėvų nurodė vaikui per mėnesį duodantys nuo 101 iki 150 eurų. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje tokią sumą skiria tik maždaug 3 proc. tėvų.
Didžiausia dalis Lietuvos tėvų – apie 36 proc. – vaikams per mėnesį skiria nuo 21 iki 50 eurų. Dar 21 proc. apklaustųjų nurodė duodantys nuo 51 iki 100 eurų.
Mažesnės sumos dažnesnės kaimyninėse šalyse. Iki 20 eurų per mėnesį savo vaikams skiria 43 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos tėvų. Lietuvoje tokią sumą nurodė apie 33 proc. respondentų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didesnė suma savaime nėra geresnis pasirinkimas. Jei vaikas nuolat gauna daugiau pinigų, nei jam realiai reikia, jam gali būti sunkiau suprasti jų vertę, atskirti poreikius nuo norų ir išmokti taupyti.
Estijoje kišenpinigiai dažniau pervedami į sąskaitą
Baltijos šalyse skiriasi ne tik kišenpinigių dydžiai, bet ir būdai, kuriais pinigai pasiekia vaikus.
Lietuvoje 44 proc. tėvų dažniausiai perveda pinigus į vaiko banko sąskaitą, kad šis galėtų atsiskaityti mokėjimo kortele. Dar 35 proc. tėvų renkasi grynuosius pinigus.
Apie 18 proc. apklaustųjų Lietuvoje derina abu būdus – kartais vaikui duoda grynųjų, o kartais pinigus perveda į sąskaitą. Periodinius automatinius pervedimus naudoja tik apie 3 proc. tėvų.
Latvijoje grynuosius vaikams dažniausiai duoda 32 proc. apklaustų tėvų, o 39 proc. pinigus perveda į banko sąskaitą.
Ryškiausiai išsiskiria Estija. Čia net 65 proc. tėvų kišenpinigius vaikams perveda tiesiai į banko sąskaitą, o grynuosius renkasi apie 35 proc. šeimų.
SEB banko užsakymu apklausą šių metų gegužę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.
