Himalajų nelaimė nusinešė mažiausiai 804 gyvybes
Nepale ir Kinijos valdomame Tibete tęsiasi gelbėjimo darbai po vienos didžiausių pastarųjų metų Himalajų stichinių nelaimių. Rugpjūčio 30 dieną paskelbtais duomenimis, patvirtinta mažiausiai 804 žmonių žūtis, o daugiau kaip 3 000 žmonių tebebuvo laikomi dingusiais.
Nepalo nelaimių valdymo institucija pranešė apie 788 žuvusiuosius ir 2 498 dingusius žmones. Kinijos pareigūnai Tibeto Gyirongo apskrityje buvo patvirtinę 16 žūčių ir 546 dingusiųjų atvejus. Aukų skaičius nuolat keičiasi, nes gelbėtojai pasiekia naujas teritorijas ir iš nuolaužų bei upių traukia kūnus.
Tarp dingusiųjų yra šimtai užsieniečių. Kinijos duomenimis, Tibete ieškoma 261 užsienio piliečio iš 23 valstybių. Dalis jų keliavo per svarbų Nepalo ir Tibeto pasienio punktą, kiti regione dirbo, dalyvavo piligriminėse kelionėse arba žygiuose po Himalajus.
Ledyno ir uolienų griūtis sukėlė milžinišką purvo bangą
Nelaimė prasidėjo rugpjūčio 26 dieną aukštai Himalajuose, netoli Nepalo ir Kinijos sienos. Maždaug 5 200 metrų aukštyje atsiskyrė didelė ledyno, uolienų ir grunto masė, kuri nukrito apie 1 200 metrų ir įsirėžė į kalnų upės slėnį.
Griūties jėga suformavo vandens, ledo, akmenų ir purvo srautą. Jis dideliu greičiu leidosi žemyn Lhendės ir Trišulio upių sistemomis, naikindamas gyvenvietes, tiltus, kelius, elektros linijas ir hidroelektrinių infrastruktūrą.
Kinijos specialistų vertinimu, nuo griūties pradžios iki smūgio Gyirongo pasienio punktui praėjo vos 6–7 minutės. Toks trumpas laikas praktiškai nepaliko galimybių evakuoti žemiau slėnyje buvusių žmonių, net jeigu perspėjimas būtų buvęs perduotas iš karto.
Naujos užtvankos kelia pakartotinių potvynių pavojų
Po pirminės griūties pasienyje susidarė laikinas ežeras, kurį sulaikė akmenų, ledo ir purvo sankaupa. Vandeniui pradėjus veržtis per natūralią užtvanką, kilo grėsmė naujai bangai, galinčiai pasiekti jau nukentėjusias Nepalo gyvenvietes.
Kinijos pareigūnai pranešė, kad pirmasis ežeras didžiąja dalimi ištekėjo. Tačiau dronai užfiksavo naują nuošliaužą už maždaug 2,8 kilometro, kuri užtvėrė upę ir suformavo dar vieną vandens telkinį. Dėl šios priežasties pavojus žemiau esančioms teritorijoms neišnyko.
Nepalo valdžia, gavusi informaciją apie padidėjusį vandens srautą aukštupyje, išplatino perspėjimus Bhote Koši ir Trišulio upių pakrantėse gyvenantiems žmonėms. Gyventojų telefonams buvo siunčiami skubūs pranešimai, o kai kuriose vietovėse žmonės naktį ir dieną traukėsi į aukštesnes teritorijas.
Blogas oras stabdo tūkstančių žmonių paieškas
Gelbėjimo darbai vyksta sunkiai pasiekiamuose kalnų slėniuose, kuriuose sugriauti keliai ir tiltai. Lietus, kylantis upių vanduo, naujų nuošliaužų pavojus ir tirštas purvas ne kartą privertė laikinai sustabdyti paieškas.
Nepalas į operaciją pasiuntė apie 10 000 karių. Jiems padeda specialistai iš Kinijos ir Indijos, naudojantys dronus, gyvybės požymių nustatymo įrangą, sunkiasvorę techniką ir sraigtasparnius. Kinija Tibeto pusėje mobilizavo daugiau kaip 2 100 gelbėtojų ir nelaimės padariniams skyrė mažiausiai 220 mln. juanių, arba apie 32,7 mln. JAV dolerių.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus vertinimu, nelaimė galėjo tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti daugiau kaip 90 000 žmonių. Dalis bendruomenių liko atkirstos nuo maisto, geriamojo vandens, elektros ir medicinos pagalbos.
Hidroelektrinių tuneliuose ieškoma šimtų darbuotojų
Didžiausias dėmesys Nepale skiriamas 5 užlietiems hidroenergetikos projektams. Aukštutinio Trišulio komplekse apie 350 žmonių galėjo likti įkalinti tuneliuose, kai vandens ir purvo srautas užtvindė statybvietes bei užblokavo išėjimus.
Gelbėtojai sraigtasparniais atgabeno sunkiąją techniką ir pasiekė vieno tunelio angą. Pradėjus šalinti purvą bei nuolaužas rengiamasi į vidų siųsti komandas su deguonies atsargomis, kameromis ir ryšio įranga.
Darbą apsunkina pavojus pažeisti galimas oro kišenes arba sukelti naują griūtį. Sprogmenų naudojimas tokioje vietoje laikomas pernelyg rizikingu, todėl tuneliai valomi lėtai. Kiek žmonių viduje dar gali būti gyvi, nežinoma.
Sugriauti tiltai ir keliai apsunkina pagalbos tiekimą
Potvynis nuplovė didelius betoninius ir mažesnius kabančiuosius tiltus. Kai kurios gyvenvietės liko atkirstos priešingose upių pusėse, o gelbėtojai ir pagalbos kroviniai jų negali pasiekti įprastais maršrutais.
Nukentėjusiose teritorijose namai, automobiliai ir žemės ūkio technika liko įstrigę kelių metrų storio purvo sluoksnyje. Dalis ryžių terasų nuslinko į upes, o išlikę pastatai liko be elektros dėl nuverstų stulpų ir nutrauktų laidų.
Nukentėjo ir Prithvi greitkelis – vienas svarbiausių maršrutų, kuriuo į Katmandu gabenamas maistas, degalai ir kitos prekės. Didžioji kelio dalis tebėra naudojama, tačiau pažeistos atkarpos ir galimos naujos nuošliaužos kelia tiekimo sutrikimų pavojų.
Nepalas pradėjo laidoti neatpažintus žuvusiuosius
Šimtai kūnų buvo nunešti dešimtis ar net šimtus kilometrų žemyn upe. Čitvano rajone, esančiame maždaug už 200 kilometrų nuo pagrindinės nelaimės zonos, pradėti laidoti neatpažinti ir sparčiai yrantys palaikai.
Prieš laidojimą pareigūnai fotografuoja kūnus, renka DNR mėginius, fiksuoja drabužius ir kitus atpažinimo požymius. Šie duomenys turėtų padėti ateityje nustatyti žuvusiųjų tapatybę ir perduoti informaciją jų artimiesiems.
Pirmąją dieną palaidoti 96 neatpažinti žmonės, o kitą dieną planuota palaidoti dar daugiau kaip 100. Pareigūnai aiškino, kad tokį sprendimą teko priimti dėl perpildytų morgų, greito kūnų irimo ir didėjančios grėsmės visuomenės sveikatai.
Nepalas dar prieš nelaimę prašė daugiau duomenų iš Kinijos
Likus 3 mėnesiams iki katastrofos Nepalo ir Kinijos pareigūnai Katmandu aptarė bendradarbiavimą stebint potvynius, orus, ledyninius ežerus ir kitus kalnų pavojus. Susitikime kalbėta apie bendrus grėsmių žemėlapius ir ankstyvojo perspėjimo sistemas.
Nepalo specialistai teigia negavę tiek informacijos apie ledynų judėjimą ir vandens lygį Tibeto pusėje, kiek tikėjosi. Kinija savo ruožtu tvirtina duomenimis besidalijanti laiku. Nė viena valstybė oficialiai nekaltina kitos dėl nelaimės, tačiau tragedija atskleidė tarpvalstybinės stebėjimo sistemos spragas.
Net ir tiksliai užfiksavus ledyno griūtį, žemiau esančioms bendruomenėms būtų likusios vos kelios minutės. Vis dėlto greitesnis duomenų perdavimas, automatinės sirenos, telefonų perspėjimai ir iš anksto pažymėti evakuacijos keliai galėtų padidinti galimybę išsigelbėti.
Klimato kaita didina Himalajų ledynų nestabilumą
Kinijos specialistai nelaimę sieja su ilgalaikiu klimato šiltėjimu ir didėjančiu ledynų nestabilumu Tibeto plokščiakalnyje. Kylanti temperatūra tirpdo ledą, silpnina įšalusias uolienas ir keičia vandens tekėjimą po ledynais.
Vien klimato kaitos nepakanka konkrečios griūties priežasčiai galutinai nustatyti. Mokslininkai dar turės ištirti uolienų sandarą, ledyno judėjimą, kritulių poveikį ir tai, ar po ledu susikaupęs vanduo galėjo susilpninti kalno šlaitą.
Tačiau platesnė tendencija aiški: šylant Himalajams daugėja nestabilių ledyninių ežerų, nuošliaužų ir staigių potvynių grėsmių. Nepalą ir Tibetą kertančios upės nepaiso valstybių sienų, todėl rizikos stebėjimas priklausys nuo nuolatinio Kinijos, Nepalo ir kitų regiono valstybių bendradarbiavimo.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Nepal warns of more possible floods as communities grapple with devastation and death toll rises. https://www.euronews.com/2026/08/30/nepal-warns-of-more-possible-floods-as-communities-grapple-with-devastation
TVP World. (2026). Fresh flood fears disrupt Nepal-China rescue as death toll tops 800. https://tvpworld.com/95115437/nepal-china-flood-death-toll-tops-800-as-rescue-efforts-continue
Reuters. (2026). Rescuers battle floods and debris as Himalayan disaster death toll nears 800. https://www.reuters.com/world/china/china-identifies-countries-261-foreigners-missing-himalayan-mudslide-2026-08-30/
