Po daugiau nei metų veiklos pripažinta: Vyriausybė maisto kainų reguliuoti negali
Ekspertų ir sektoriaus atstovų vertinimu, Maisto tarybos silpnybė buvo ne pati idėja prie vieno stalo suburti ūkininkus, perdirbėjus, verslą ir politikus, o pernelyg dideli lūkesčiai bei ribotos galios.
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas Bernardas Vaznonis atkreipia dėmesį, kad tarybai buvo keliami sunkiai suderinami tikslai. Viena vertus, siekta mažesnių kainų pirkėjams, kita vertus – geresnių sąlygų ir didesnių pajamų ūkininkams[1].
„Diskusija tarp ūkininkų, perdirbėjų, maisto pramonės ir politikų visada yra vertinga, bet iš principo – Maisto taryba negalėjo įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, nes jie buvo per daug ambicingi. Vyriausybė maisto prekių kainų reguliuoti negali, nes mes esame rinkos ekonomikoje, tad tas uždavinys labai sunkus“, – Eltai teigė B. Vaznonis.
Pasak jo, problemą dar labiau apsunkino tai, kad taryba tuo pačiu metu turėjo ieškoti būdų, kaip pagerinti padėtį abiejose maisto tiekimo grandinės pusėse – ir vartotojų, ir žemdirbių.
„Buvo išsikelti vienas kitam priešingi tikslai – sumažinti produktų kainas vartotojams ir padidinti kainas ūkininkams, jie tikrai vienas kitam kažkiek prieštarauja ir jų abiejų vienu metu įgyvendinti – praktiškai neįmanoma“, – pridūrė jis.
B. Vaznonio vertinimu, tai išryškino ir pačios tarybos veikimo ribas – iš patariamosios institucijos buvo tikimasi rezultatų srityje, kurioje galutinę kainą lemia ne vien politiniai sprendimai, bet ir rinkos sąlygos, konkurencija bei skirtingų maisto grandinės dalyvių interesai.
Nepaisant to, B. Vaznonis teigiamai vertina patį dialogą tarp skirtingų maisto sektoriaus grandžių. Jo manymu, naujoji ŽŪM kolegija gali tapti naudingu formatu, jei joje bus išlaikytas platus skirtingų interesų grupių atstovavimas.
„Maisto bankas“ pasigedo ne diskusijų, o realių sprendimų
Panašios nuomonės laikosi ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Jis mano, kad Maisto taryba atliko svarbų vaidmenį suburdama skirtingus maisto sistemos dalyvius bei skatindama analizuoti, kaip formuojasi maisto kainos.
Vis dėlto, jo vertinimu, realaus poveikio pritrūko dėl riboto tarybos statuso. Kadangi ji galėjo tik teikti rekomendacijas, diskusijos nevirto tokiais sprendimais, kurių poveikį visuomenė būtų galėjusi aiškiai pajusti.
„Maisto tarybos didžiausia problema, kad tai buvo tiesiog patariamasis organas ir jis keltų pradinių lūkesčių neatitiko, nes diskusijos taip ir liko diskusijomis, o visuomenė juk laukia konkrečių valstybės sprendimų, iki kurių taip ir neprieita“, – teigė S. Gurevičius.
Jo nuomone, būtent todėl naujasis formatas turėtų būti vertinamas ne pagal tai, kiek diskusijų jame vyks, o pagal tai, ar jos virs realiais sprendimais. S. Gurevičiaus teigimu, svarbu, kad kolegijos darbo rezultatus būtų galima aiškiai pamatuoti, o jos nariai atstovautų ne tik atskiroms interesų grupėms, bet ir platesniam visuomenės interesui.
Atnaujintoje kolegijoje turėtų dirbti ministro politinio pasitikėjimo komanda, ūkininkų, verslo, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jai numatyta nagrinėti ne tik atskiras rinkos problemas, bet ir platesnius strateginius žemės ūkio sektoriaus klausimus.
Pirmasis naujos sudėties kolegijos posėdis planuojamas rugsėjį arba spalį.
Ūkininkų atstovas: tai buvo tik laiko gaišinimas
Kur kas griežčiau Maisto tarybos veiklą vertina Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. Jo nuomone, tarybos darbas ne tik neatnešė realių rezultatų, bet ir nepadėjo pakeisti ūkininkų padėties rinkoje.
„Nesąmonė ten. Tik laiko gaišinimas – kiek klausimų buvo aptarta ir kas buvo išspręsta? Praktiškai nieko“, – Eltai Maisto tarybos veiklą apibūdino Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis.
J. Vilionis daugiausia dėmesio skiria ūkininkų derybinei galiai ir jų padėčiai rinkoje. Jo vertinimu, žemdirbiai išlieka silpnesnėje pozicijoje nei stambūs perdirbėjai ir prekybos tinklai, todėl pagrindinis klausimas yra ne naujų tarybų kūrimas, o realūs pokyčiai rinkoje.
Dėl to jis skeptiškai vertina ir naująją ŽŪM kolegiją. Jo požiūriu, vien institucinio formato pakeitimas problemų neišspręs, jei ūkininkų galimybės daryti realią įtaką sprendimams išliks tokios pačios.
Būtent čia naujajai ŽŪM kolegijai teks didžiausias išbandymas. Jei ji apsiribos vien pasitarimais ir rekomendacijomis, ankstesnio formato trūkumai gali pasikartoti.
Todėl svarbiausias klausimas išlieka tas pats – ar platesnė kolegija sugebės ne tik įvardyti žemės ūkio ir maisto sektoriaus problemas, bet ir paversti jas sprendimais, kurių poveikį pajustų tiek ūkininkai, tiek vartotojai.
Maisto taryba traukiasi, bet problemos lieka
Maisto taryba dar praėjusią savaitę paskelbė baigianti veiklą, tačiau jos neišspręsti klausimai niekur nedingo. Sprendimas šį formatą pakeisti platesne Žemės ūkio ministerijos kolegija sulaukė skirtingų vertinimų, bet dėl vieno sutaria beveik visi pašnekovai – maisto grandinės dalyviams būtina kalbėtis, tik vien diskusijų nebepakanka.
Pokytis reiškia ir platesnę pertvarką pačioje ministerijos patariamųjų institucijų sistemoje. Kartu su Maisto taryba bus atsisakyta ir atskirai veikusios Žemės ūkio mokslo tarybos, o jų funkcijos sutelktos vienoje ŽŪM kolegijoje.
Ministerija tikisi, kad toks modelis padės sumažinti besidubliuojančių darbų, greičiau suderinti skirtingų interesų grupių pozicijas ir ministrui teikti nuoseklesnius siūlymus.
Maisto taryba veikė kiek daugiau nei metus. Per šį laiką ji analizavo pieno, kruopų ir kiaušinių tiekimo grandines, taip pat nagrinėjo būtiniausių prekių krepšelio klausimus. Daug dėmesio buvo skiriama tam, kuriose grandinės vietose susidaro didžiausi kainų skirtumai ir kaip būtų galima didinti rinkos skaidrumą.
Vis dėlto platesnio proveržio pasiekti nepavyko, todėl nuspręsta maisto kainų ir tiekimo klausimus įtraukti į gerokai platesnę žemės ūkio sektoriaus darbotvarkę.
