Po audros – siūlymas imtis sprendimų visos šalies mastu
Praėjus kelioms dienoms po Lietuvą talžiusios stiprios audros, jos padariniai vis dar jaučiami daugelyje šalies vietų – dalis gyventojų ir verslų tebėra be elektros, ūkininkai vertina patirtus nuostolius, o atsakingos institucijos tęsia gedimų ir žalos šalinimo darbus. Atsižvelgdamas į situacijos mastą, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pranešė Vyriausybei siūlysiantis ekstremaliąją situaciją paskelbti visos valstybės mastu.
Ministro teigimu, toks sprendimas Lietuvai suteiktų daugiau galimybių sprendžiant audros padarinių finansavimo klausimus. Paskelbus ekstremaliąją situaciją būtų galima kreiptis į Europos Komisiją dėl finansinės paramos[1].
Tai taip pat būtų aktualu tiekėjams ir verslams, kurie dėl elektros tiekimo sutrikimų negalėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų ar pristatyti produkcijos prekybos tinklams. Tokiais atvejais ekstremalios situacijos statusas galėtų padėti išvengti baudų už nuo jų nepriklausiusių aplinkybių sukeltus vėlavimus.
Dešimtys tūkstančių žmonių vis dar laukia elektros
Audros padarinių likvidavimo darbai visoje šalyje dar nėra baigti – trečiadienį elektros vis dar neturėjo dešimtys tūkstančių ESO klientų, nors iškart po stichijos sutrikimų mastas buvo gerokai didesnis. Dėl užsitęsusio elektros tiekimo nutrūkimo daliai gyventojų taip pat numatytos kompensacijos.
Stichija paveikė ne tik elektros, bet ir mobiliojo ryšio infrastruktūrą. Operatoriai skelbia didžiąją dalį tinklo jau atkūrę, tačiau kai kur sutrikimų padariniai dar buvo juntami. Šeštadienį per Lietuvą slinkusi audra vertė medžius, niokojo infrastruktūrą ir vienu metu be elektros paliko daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Audra pareikalavo ir žmonių aukų – vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sužeisti.
Ekstremali situacija paskelbta Biržų ir Telšių rajonuose
Tuo tarpu antradienį dėl savaitgalio audros padarinių ekstremali situacija paskelbta Biržų ir Telšių rajonuose. Biržų rajone sprendimas priimtas įvertinus vis dar didelius elektros ir kitų infrastruktūros tinklų sutrikimus. Antradienį čia be elektros buvo likę apie 1,2 tūkst. vartotojų, nors savaitgalį jų skaičius siekė maždaug 5 tūkstančius. Kai kur elektros gedimai sutrikdė ir vandens tiekimą, todėl gyventojams pasitelkti generatoriai bei vandens talpos, o seniūnijose sudaryta galimybė pasikrauti ryšio priemones[2].
Ekstremali situacija tą pačią dieną paskelbta ir Telšių rajone. Pasak savivaldybės vadovo Tomo Katkaus, tokio sprendimo prireikė dėl gausių kritulių – vanduo užliejo dalį laukų, melioracijos kanalų ir kai kurias gatves. Ekstremalios situacijos statusas savivaldybei leidžia audros padariniams šalinti naudoti mero rezervo lėšas, o nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams gali būti svarbus vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl derliaus. Tiksli rajone patirta žala dar vertinama.
Kazlų Rūdoje – ekstremali situacija ir kariuomenės pagalba
O štai pirmadienį ekstremali situacija buvo paskelbta Kazlų Rūdos savivaldybėje. Savaitgalį siautusi audra čia išvertė daugybę medžių, pažeidė elektros linijas ir stulpus, todėl dalis gyventojų liko be elektros, kai kur sutriko vandens tiekimas bei telefono ryšys, o kai kurie keliai tapo sunkiai pravažiuojami. Sprendimas priimtas ir dėl daugėjančių gyventojų pranešimų apie vandens bei maisto trūkumą atokesnėse vietovėse[3].
Savivaldybė nurodė organizuojanti būtiniausią pagalbą, o specialią techniką turinčios įstaigos dalijasi generatoriais, keltuvais ir kita įranga. Į pagalbą taip pat pasitelkta Lietuvos kariuomenė – gavus mero Manto Varaškos prašymą, kariai prisideda prie teritorijų tvarkymo bei maisto, vandens ir kitų būtinų priemonių pristatymo sunkiau pasiekiamoms gyvenvietėms.
