Maisto taryba baigia veiklą – jos funkcijas perims ŽŪM kolegija
Maisto kainų ir tiekimo grandinių problemoms spręsti sukurta Maisto taryba ilgai neišsilaikė – po kiek daugiau nei metų jos veikla bus nutraukta. Nors tarybai buvo keliami nemaži lūkesčiai, jos veikla neperaugo į aiškiai matomus pokyčius, todėl nuo šiol šiuos klausimus nagrinės Žemės ūkio ministerijos kolegija, kuri taps pagrindine ministro patariamąja institucija.
Kartu nuspręsta atsisakyti ir atskirai veikusios Žemės ūkio mokslo tarybos. Ministerija aiškina, kad kelių panašias temas nagrinėjančių struktūrų sujungimas turėtų padėti išvengti pasikartojančių darbų, greičiau derinti pozicijas ir vienoje vietoje sutelkti skirtingų sričių specialistus. Taip tikimasi užtikrinti, kad ministrą pasiekiantys siūlymai būtų labiau koordinuoti ir apimtų platesnį sektoriaus problemų lauką[1].
Atnaujintoje kolegijoje dirbs ministro politinio pasitikėjimo komanda, ūkininkų, verslo, mokslo bendruomenės bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ji svarstys svarbiausius žemės ūkio sektoriaus klausimus, vertins strateginius sprendimus ir teiks ministrui suderintas rekomendacijas.
Pirmasis tokios sudėties kolegijos posėdis numatomas rugsėjį arba spalį. Šiuo metu ministerija rengia pokyčiams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o apie tolesnius sprendimus žadama informuoti suinteresuotas šalis.
Maisto tarybai lūkesčių pateisinti nepavyko
Maisto taryba veiklą pradėjo praėjusių metų vasarį. Per savo veiklos laikotarpį ji analizavo pieno, kruopų ir kiaušinių tiekimo grandines, taip pat nagrinėjo būtiniausių prekių krepšelio klausimus. Taryba turėjo padėti geriau suprasti, kuriose grandinės vietose susidaro didžiausi kainų skirtumai ir kokių priemonių būtų galima imtis siekiant didesnio skaidrumo.
Steigiant tarybą tikėtasi, kad ji taps vieta, kur ekspertai ir socialiniai partneriai kartu ieškos sprendimų dėl maisto kainų mažinimo. Tačiau, kaip anksčiau yra pripažinęs žemės ūkio ministras, norimo rezultato pasiekti nepavyko. Nors buvo nagrinėjamos atskiros produktų grupės ir teikiamos įžvalgos, ryškesnio poveikio vartotojai nepajuto.
Todėl nuspręsta nebetęsti atskiros tarybos veiklos, o jos nagrinėtus klausimus perduoti ministerijos kolegijai, kuri nuo šiol apims platesnį žemės ūkio sektoriaus strateginių temų ratą. Ministerija tikisi, kad vienoje struktūroje sutelktos kompetencijos leis sprendimus priimti nuosekliau ir išvengti ankstesnio funkcijų išskaidymo.
Nauja grupė startuoja tuo metu, kai Maisto tarybos rezultatai kelia abejonių
Tuo tarpu dar liepą prie Vyriausybės pradėjo veikti Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupė, kuri, kaip teigiama, turi ieškoti būdų, kaip efektyviau spręsti būsto prieinamumo, negalios, šeimos politikos ir kitas socialines problemas. Skelbta, kad į jos veiklą įtraukti ministerijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat numatyta daugiau dėmesio skirti žmonių, kurie patys patyrė skurdą ar socialinę atskirtį, nuomonei.
Dar sausį tuometė premjerė Inga Ruginienė viešai ragino tarybą „padirbėti iš peties“ ir pateikti ne vien teorinius svarstymus, bet konkrečius siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės maisto rezervą, mažinti maisto švaistymą, stiprinti vietos ūkininkus ir verslą bei dalį atsargų panaudoti socialinėms reikmėms.
Tačiau iki tarybos veiklos pabaigos apčiuopiamo proveržio taip ir neįvyko. Nepaisant I. Ruginienės išsakytų lūkesčių, gyventojai ryškesnių pokyčių nepajuto, o maisto kainų augimas liko viena opiausių problemų. Tarybos veikla daugiausia sukosi apie rinkos analizę, diskusijas ir rekomendacijas, tačiau jos neturėti įgaliojimai tiesiogiai veikti kainodarą ribojo realų poveikį.
