Ukraina pirmąjį pusmetį išleido dalį metų pabaigai numatytų gynybos lėšų, todėl dabar biudžete atsivėrė 27 mlrd. dolerių spraga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies Gynybos ministerijos finansavimo trūkumas šiemet pasiekė 27 mlrd. JAV dolerių, arba apie 23,1 mlrd. eurų. Šie pinigai reikalingi karių išlaikymui, socialinėms išmokoms ir ginklams, kurių dalį būtina užsakyti iš anksto.
Finansavimo spraga atsirado ne dėl vienos netikėtos išlaidos. Pasak V. Zelenskio, 2026 metų pradžioje Gynybos ministerija dalį pinigų, kurie biudžete buvo suplanuoti antrajam pusmečiui, panaudojo anksčiau. Daug lėšų skirta dronams ir kitoms skubioms gynybos reikmėms, todėl metų pabaigai numatytas rezervas sumažėjo.
Apie 10 mlrd. eurų, V. Zelenskio teigimu, reikia jau dabar tam, kad būtų galima sumokėti avansus už ginklus, kurie Ukrainą turi pasiekti 2027 metų sausį, vasarį ir kovą. Kitaip tariant, dalis dabartinės 23 mlrd. eurų spragos susijusi su išlaidomis, kurių rezultatas bus matomas tik kitų metų pradžioje.
V. Zelenskis siūlo paankstinti dalį 45 mlrd. eurų, kuriuos ES Ukrainai buvo numačiusi tik 2027 metais
Pagrindinis Kyjivo pasiūlymas – pakeisti jau sutartą Europos Sąjungos finansavimo grafiką. ES yra patvirtinusi Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams, tačiau pinigai padalyti į dvi dalis: iki 45 mlrd. eurų numatyta šiems metams ir likusi dalis – 2027-iesiems.
V. Zelenskis prašo dalį kitų metų pinigų perkelti į 2026-uosius. Tokiu būdu Ukraina galėtų užpildyti dabartinį gynybos biudžeto trūkumą, nelaukdama naujo atskiro ES finansavimo paketo.
Pati 90 mlrd. eurų paskola buvo sukurta kaip dvejų metų finansinis tiltas. Maždaug 60 mlrd. eurų numatyta gynybai ir ginklų pirkimui, o apie 30 mlrd. eurų – valstybės biudžetui, viešosioms paslaugoms ir ekonominiam stabilumui užtikrinti. 2026 metams patvirtinta iki 28,3 mlrd. eurų gynybos finansavimo ir iki 16,7 mlrd. eurų biudžetinės paramos.
Briuselis pasirengęs spartinti išmokas, tačiau nenori peržengti šiems metams nustatytos 45 mlrd. eurų ribos
Europos Komisijos pirmoji reakcija į Kyjivo prašymą buvo atsargi. Komisija nurodė dar negavusi oficialaus dvišalio prašymo perkelti 2027 metų finansavimą į šiuos metus, nors konsultacijos su Ukrainos valdžia vyksta.
Briuselis teigia galintis spartinti jau 2026 metams skirtų pinigų išmokėjimą. Tačiau dabartinis planas numato šiemet neviršyti 45 mlrd. eurų ribos. Norint panaudoti dalį kitų metų sumos jau dabar, gali tekti keisti teisinį paskolos įgyvendinimo mechanizmą ir Europos Komisijos skolinimosi finansų rinkose grafiką.
ES 90 mlrd. eurų paskolą finansuoja pati skolindamasi kapitalo rinkose, o jos užtikrinimui naudojamos ES biudžeto garantijos. Todėl tai nėra sąskaita, iš kurios Briuselis gali bet kurią dieną pervesti norimą sumą – išmokėjimai susieti su teisės aktais, skolinimosi operacijomis, gynybos sutartimis ir tam tikrais reformų reikalavimais.
Dalis patvirtintų pinigų Ukrainos dar nepasiekė, nes gynybos sutartis ir reformas pirmiausia turi patikrinti Europos Komisija
2026 metų ES finansavimo mechanizmas nėra vienkartinė išmoka. Pinigai Ukrainai pervedami dalimis, kai įvykdomos nustatytos sąlygos arba patvirtinamos konkrečios gynybos sutartys.
Birželio 25 dieną Europos Komisija išmokėjo pirmąją 3,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos dalį. Pagal tuomet paskelbtą grafiką dar apie 3,7 mlrd. eurų numatyta rugsėjį ir maždaug 1,45 mlrd. eurų – iki metų pabaigos, jeigu Ukraina įvykdys nustatytas sąlygas.
Gynybos finansavimas taip pat išmokamas ne automatiškai. Kyjivas pateikia konkrečias ginklų įsigijimo ar gamybos sutartis, kurios tikrinamos prieš skiriant ES pinigus. „Euronews“ duomenimis, apie 22 mlrd. eurų jau paskirta ginklų pirkimui, tačiau dalies išmokų procedūros užtrunka dėl taisomų dokumentų, sutarčių pakeitimų ir tikrinimo. Beveik 14 mlrd. eurų biudžetinės paramos taip pat dar laukia išmokėjimo, o kai kurios jos dalys priklauso nuo Ukrainoje vykdomų reformų.
ES baiminasi, kad išleidus 2027 metų pinigus dabar, po metų Ukrainai atsivertų dar viena finansavimo skylė
Didžiausia V. Zelenskio pasiūlymo problema yra ne vien techninė. 90 mlrd. eurų paketas buvo suderintas kaip stabilus finansavimo šaltinis dvejiems metams – iki naujojo ES daugiamečio biudžeto laikotarpio pradžios 2028 metais.
Jeigu keliolika milijardų eurų, suplanuotų 2027 metams, būtų panaudoti jau 2026-aisiais, Ukraina išspręstų dabartinę problemą, tačiau po metų toje pačioje vietoje gali atsirasti nauja spraga. Nėra pagrindo manyti, kad 2027 metais šalies karinės išlaidos savaime smarkiai sumažės, jeigu karas tęsis.
ES pareigūnai taip pat vertina politinį kalendorių. Jeigu kitais metais tektų skubiai derinti dar vieną didelį paskolų paketą Ukrainai, sprendimas turėtų būti priimamas laikotarpiu, kai keliose Europos valstybėse vyks politiškai svarbūs rinkimai. Todėl dalis Briuselio pareigūnų dabartinį finansavimo grafiką laiko saugesniu, net jei Kyjivui šiuo metu labai trūksta pinigų.
JAV finansinei paramai smarkiai sumažėjus, ES tenka vis didesnė Ukrainos karo finansavimo našta
Problema išryškėjo ir dėl pasikeitusio paramos pasidalijimo tarp Vakarų valstybių. „Euronews“ kalbinti ES pareigūnai teigia, kad Jungtinėms Valstijoms praktiškai sustabdžius ankstesnio masto finansinę paramą, didesnė Ukrainos finansavimo dalis tenka Europai.
Tarp valstybių, kurios tebeteikia didelę paramą už ES struktūrų ribų, Briuselyje išskiriamos Jungtinė Karalystė ir Norvegija. Tačiau europiečiai norėtų, kad didesnę Ukrainos finansavimo trūkumo dalį prisiimtų ir kiti sąjungininkai.
Tai ypač svarbu todėl, kad Ukraina prašo ne vien pinigų einamosioms išlaidoms. Kyjivas turi iš anksto mokėti už oro gynybos sistemas, raketas, bepiločius orlaivius ir kitą ginkluotę, kurios gamybos ciklas gali trukti daugelį mėnesių. Jei finansavimo sprendimas priimamas per vėlai, net atsiradus pinigams ginklų neįmanoma iš karto gauti.
Kyjivas vėl siūlo panaudoti apie 210 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto
V. Zelenskis pateikė ir kitą sprendimą – finansavimo problemą dengti iš Europoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. ES jurisdikcijoje laikoma maždaug 210 mlrd. eurų Rusijos valstybės aktyvų, o didžioji jų dalis yra Belgijoje veikiančioje finansų infrastruktūros bendrovėje „Euroclear“.
Šis variantas Briuselyje svarstomas jau seniai. 2025 metais įšaldytas Rusijos turtas buvo viena pagrindinių idėjų, kaip finansuoti Ukrainą 2026–2027 metais. Tačiau susitarimo tarp 27 ES valstybių pasiekti nepavyko, todėl pasirinktas kitas mechanizmas – bendra 90 mlrd. eurų ES paskola.
Dalis ES valstybių dabar ragina klausimą grąžinti į darbotvarkę. Jų argumentas paprastas: karo finansavimo našta neturėtų nuolat tekti Europos mokesčių mokėtojams, kai ES teritorijoje laikoma milžiniška agresorės valstybės turto suma. Tačiau tam priešinasi Belgija ir kai kurios kitos šalys, kurios baiminasi teisinių, finansinių ir tarptautinių pasekmių. „Euroclear“ taip pat susiduria su Rusijos inicijuotais teisiniais ginčais.
23 mlrd. eurų trūkumas tampa išbandymu visai ES Ukrainos finansavimo sistemai iki 2028 metų
Dabartinė situacija parodo esminę Ukrainos karo ekonomikos problemą: net ir turint politiškai patvirtintą dešimčių milijardų eurų paramą, pinigų poreikis ir jų gavimo laikas nebūtinai sutampa. Ukrainai reikia užsakyti ginklus mėnesiais anksčiau, o ES finansavimo mechanizmai veikia pagal iš anksto sutartus metinius limitus ir teisines procedūras.
V. Zelenskio prašymas paankstinti 2027 metų finansavimą todėl tampa daugiau nei diskusija apie 23 mlrd. eurų. Briuseliui tenka pasirinkti tarp dviejų rizikų: palikti Ukrainą su didele finansavimo spraga dabar arba panaudoti dalį kitų metų rezervo ir rizikuoti nauju trūkumu 2027-aisiais.
Kol kas Europos Komisija pasirengusi pirmiausia paspartinti jau šiems metams patvirtintų pinigų išmokėjimą. Ar ES valstybės sutiks perrašyti 90 mlrd. eurų paskolos grafiką, dar neaišku.
Jeigu karas tęsis dabartiniu intensyvumu, šis ginčas greičiausiai nebus paskutinis. 90 mlrd. eurų paketas buvo kuriamas tam, kad suteiktų Ukrainai finansinį stabilumą iki 2027 metų pabaigos, tačiau dabartinis 27 mlrd. dolerių trūkumas rodo, kad realios karo išlaidos gali keistis greičiau nei ilgalaikiai Europos finansiniai planai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Ukraine’s €23 billion funding gap puts EU in a bind as Zelenskyy seeks fast cash. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/26/ukraines-23-billion-funding-gap-puts-eu-in-a-bind-as-zelenskyy-seeks-fast-cash
Europos Vadovų Taryba. (2025). European Council, 18 December 2025, Ukraine. https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2025/12/19/european-council-18-december-2025-ukraine/
Europos Komisija. (2026). Commission disburses €3.9 billion for drones under the €90 billion Ukraine Support Loan. https://defence-industry-space.ec.europa.eu/commission-disburses-eur39-billion-drones-under-eur90-billion-ukraine-support-loan-2026-06-30_en
