Vienas žmogus gali palikti šimtus paskyrų, apie kurias šeima nieko nežino
Anksčiau tvarkant palikimą pirmiausia būdavo ieškoma nekilnojamojo turto dokumentų, banko sąskaitų, automobilio ir vertingų daiktų. Dabar dalis žmogaus turto, prisiminimų ir nebaigtų įsipareigojimų egzistuoja tik skaitmeninėje erdvėje. Debesijoje saugomos nuotraukos, elektroninis paštas, interneto svetainės, mokamos prenumeratos, elektroninės parduotuvės, socialinių tinklų kanalai ir kriptoturtas gali turėti tiek emocinę, tiek apčiuopiamą finansinę vertę.
Skaitmeniniu palikimu dažnai vadinami labai skirtingi dalykai. Viena grupė – realią turtinę vertę turintis turtas: kriptoturtas, domenai, elektroninėse platformose sukauptos išmokos, autorinis atlygis ar pajamas generuojanti paskyra. Kita grupė – žmogaus sukurtas turinys: nuotraukos, vaizdo įrašai, tekstai ir kūrybiniai projektai. Trečioji – pati skaitmeninė tapatybė: elektroninis paštas, socialinių tinklų profilis, susirašinėjimas ir prisijungimo istorija.
Šias grupes svarbu atskirti, nes jos paveldimos nevienodai. Įpėdinis gali tapti mirusio žmogaus telefono savininku, tačiau tai savaime nesuteikia teisės atrakinti įrenginio ar prisijungti prie jo paskyrų. Galima paveldėti nuotraukų autorių turtines teises, bet negauti prieigos prie debesijos, kurioje saugomi vieninteliai jų originalai. Galima teisėtai paveldėti kriptoturtą, tačiau jo nepasiekti, jeigu niekas nežino privataus rakto.
Problema dažniausiai išryškėja tik po mirties. Artimieji mato iš banko sąskaitos toliau nuskaičiuojamus prenumeratų mokesčius, tačiau nežino, kokiu elektroniniu paštu paslauga užregistruota. Šeimos nuotraukos lieka užrakintos telefone, o socialinio tinklo profilis ir toliau siunčia automatinius gimtadienio priminimus. Kuo daugiau paslaugų žmogus naudojo, tuo sunkiau atkurti visą jo skaitmeninį gyvenimą iš pavienių pėdsakų.
Paveldėti turtą ir perimti paskyrą nėra tas pats
Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad įpėdiniams gali pereiti mirusio žmogaus turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. Paveldimi ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialus turtas, reikalavimo teisės, intelektinės nuosavybės turtinės teisės bei kitos įstatymų pripažįstamos ekonominę vertę turinčios teisės.
Todėl kriptoturtas, domenas, elektroninėje prekyvietėje sukauptos pajamos ar mirusio autoriaus teisė į atlyginimą gali patekti į bendrą palikimo masę. Tačiau pati vartotojo paskyra nebūtinai laikoma laisvai perleidžiamu turtu. Jos naudojimą reguliuoja ne tik paveldėjimo teisė, bet ir žmogaus su paslaugos teikėju sudaryta sutartis. Daugelio platformų taisyklėse paskyra yra asmeninė, o prisijungimo duomenų perdavimas kitam žmogui draudžiamas.
Dar viena riba atsiranda tarp mirusio žmogaus ir kitų asmenų privatumo. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas tiesiogiai netaikomas mirusių asmenų duomenims, tačiau mirusiojo pašto dėžutėje ar pokalbių istorijoje yra ir gyvų žmonių laiškų, nuotraukų, sveikatos, šeimos ar finansinės informacijos. Todėl platforma, gavusi įpėdinio prašymą, negali automatiškai atverti viso susirašinėjimo vien todėl, kad buvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas.
Praktikoje reikia atsakyti į 3 atskirus klausimus: ar objektas turi turtinę vertę, ar jis teisiškai paveldimas ir ar techniškai įmanoma jį pasiekti. Teigiamas atsakymas į vieną klausimą negarantuoja teigiamo atsakymo į kitus. Kriptoturtas gali būti paveldimas, bet techniškai nepasiekiamas. Debesijos nuotraukos gali būti prieinamos paskirtam kontaktui, nors pati paskyra jam neperduodama. Socialinio tinklo profilis gali būti išsaugotas atminimui, tačiau niekas negalės prisijungti jo savininko vardu.
Įpėdiniams taip pat svarbus bendras palikimo priėmimo terminas. Lietuvoje palikimas paprastai turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Vėliau atrasta kriptoturto piniginė ar pelningas interneto kanalas savaime nepradeda naujo paveldėjimo termino. Todėl notarui reikėtų kuo anksčiau pasakyti ir apie žinomą arba įtariamą skaitmeninį turtą.
Debesijoje esančios nuotraukos gali būti pasiekiamos tik ribotą laiką
Šeimos nuotraukos dažnai laikomos telefone, tačiau tikrieji failai gali būti automatiškai perkelti į „iCloud“, „Google Photos“ ar kitą debesijos paslaugą. Telefone tuomet lieka mažesnės peržiūros versijos. Net paveldėjus patį įrenginį ir jo atmintyje esančius duomenis, didžioji archyvo dalis gali likti paslaugos teikėjo serveriuose.
„Apple“ leidžia iš anksto paskirti skaitmeninio palikimo kontaktą. Po paskyros savininko mirties šiam žmogui reikia pateikti sukurtą prieigos raktą ir mirties faktą patvirtinantį dokumentą. Patvirtinus prašymą galima pasiekti dalį paskyroje buvusių nuotraukų, failų, užrašų, atsarginių kopijų ir kitos informacijos. Tačiau neperduodami „iCloud Keychain“ laikyti slaptažodžiai, mokėjimo duomenys, prieigos raktai, įsigyti filmai, muzika, knygos ir prenumeratos.
Prieiga nėra suteikiama neribotam laikui. „Apple“ nurodo, kad patvirtinus pirmąjį skaitmeninio palikimo prašymą duomenis galima pasiekti 3 metus, o vėliau paskyra pašalinama. Todėl palikimo kontaktas turi ne tik gauti leidimą, bet ir laiku atsisiųsti šeimai reikalingus failus bei sukurti jų atsargines kopijas.
„Google“ siūlo neaktyvios paskyros tvarkymo funkciją. Vartotojas gali iš anksto pasirinkti neaktyvumo laikotarpį, paskirti iki 10 patikimų žmonių ir nurodyti, kokių paslaugų duomenis kiekvienam iš jų bus leidžiama atsisiųsti. Galima perduoti tik pasirinktą informaciją, pavyzdžiui, nuotraukas ir dokumentus, bet ne visą skaitmeninį gyvenimą.
Jeigu žmogus tokio plano nesudarė, artimieji gali pateikti oficialų prašymą dėl mirusio vartotojo paskyros. „Google“ gali padėti paskyrą uždaryti, išmokėti joje likusias lėšas arba tam tikromis aplinkybėmis perduoti dalį turinio. Bendrovė nepateikia mirusiojo slaptažodžio ar kitų prisijungimo duomenų. Be to, bent 2 metus visose „Google“ paslaugose neaktyvi paskyra ir jos duomenys gali būti pašalinti.
Nuotraukų failai ir teisės į nuotraukas taip pat nėra tas pats. Jeigu nuotraukas padarė miręs žmogus, jo autorių turtinės teisės į kūrinius gali būti paveldimos. Tačiau šeimos narys, patekęs į nuotrauką, vien dėl to netampa jos autorių teisių savininku. Prieš viešai skelbiant asmeninį archyvą tenka įvertinti ir nuotraukose esančių gyvų žmonių privatumą.
Socialinio tinklo profilis dažniausiai tampa atminimo vieta, o ne įpėdinio paskyra
Socialinių tinklų paskyros po žmogaus mirties kelia kitokių problemų negu nuotraukų archyvas. Profilis matomas viešai, susietas su konkrečiu vardu ir gali būti naudojamas bendrauti su kitais žmonėmis. Perdavus visas prisijungimo teises įpėdiniui, aplinkiniai ne visada suprastų, ar žinutę rašo paskyros savininkas, ar jo vardu veikiantis giminaitis.
„Facebook“ mirusio vartotojo profilį gali paversti atminimo paskyra. Prie žmogaus vardo tuomet atsiranda specialus žymėjimas, neberodomi gimtadienio priminimai ir profilis nebesiūlomas kaip galimas naujas pažįstamas. Anksčiau paskelbtas turinys lieka matomas tai auditorijai, kuriai buvo skirtas, tačiau prie tokios paskyros niekas nebegali prisijungti.
Iš anksto paskirtas palikimo kontaktas gali atlikti tik ribotus administracinius veiksmus. Jis gali pasirūpinti atminimo profilio elementais ar atsakyti į tam tikrus prašymus, tačiau netampa mirusio žmogaus skaitmeniniu pakaitalu. Jis negali paprasčiausiai perimti tapatybės, laisvai naršyti po asmenines žinutes ar tęsti bendravimo taip, lyg paskyros savininkas būtų gyvas.
Artimieji gali prašyti profilį pašalinti, tačiau ištrynus paskyrą gali negrįžtamai dingti nuotraukos, įrašai ir kita šeimai svarbi medžiaga. Sprendimas tarp atminimo paskyros ir visiško pašalinimo turėtų būti priimamas tik įvertinus, ar turinys jau išsaugotas kitur. Jeigu velionis buvo vienintelis įmonės ar bendruomenės puslapio administratorius, jo asmeninės paskyros sutvarkymas gali paveikti ir viso puslapio veiklą.
Skirtingos platformos taiko nevienodas taisykles. Vienur numatytas palikimo kontaktas, kitur leidžiama tik pašalinti paskyrą, o trečiosios prašo paveldėjimo dokumentų ir kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai. Todėl testamentas, kuriame parašyta „visas socialinių tinklų paskyras palieku vaikams“, nebūtinai privers platformas perduoti prisijungimą. Testamentas gali išreikšti žmogaus valią dėl turinio išsaugojimo, tačiau paskyros techninį likimą vis tiek lemia paslaugos taisyklės ir turimų dokumentų pakankamumas.
Kriptoturtas gali išlikti blokų grandinėje, bet tapti nepasiekiamas visam laikui
Kriptoturto paveldėjimas priklauso nuo to, kur ir kaip jis laikomas. Jeigu kriptoturtas saugomas centralizuoto paslaugos teikėjo paskyroje, bendrovė kontroliuoja techninius prieigos raktus. Įpėdiniai gali kreiptis į teikėją, pateikti mirties, tapatybės ir paveldėjimo dokumentus bei prašyti perduoti turtą pagal nustatytą procedūrą.
Tokiu atveju situacija iš dalies primena banko ar investicinės sąskaitos paveldėjimą, tačiau apsauga nėra visiškai tokia pati. Reikia patikrinti, kurioje valstybėje registruotas paslaugos teikėjas, ar jis turi teisę veikti Europos Sąjungoje ir kokios jo paveldėjimo procedūros. Europos finansų priežiūros institucijos įspėja, kad ne visam kriptoturtui ir ne visiems teikėjams taikoma vienoda teisinė apsauga.
Visai kitokia padėtis susidaro naudojant savarankiškai valdomą piniginę. Tokiu atveju prieigą suteikia privatus raktas arba atkūrimo žodžių seka. Blokų grandinės tinklas neturi klientų aptarnavimo skyriaus, galinčio patikrinti mirties liudijimą ir atkurti pamestą raktą. Jeigu atkūrimo duomenų niekas neranda, turtas gali likti matomas viešame registre, tačiau jo niekas nebegalės perkelti.
Pavojinga ir priešinga situacija – kai visa atkūrimo frazė paliekama lengvai randamame lape arba neapsaugotame debesijos dokumente. Ją radęs žmogus gali perkelti turtą dar neprasidėjus oficialiai paveldėjimo procedūrai. Blokų grandinės operacijos paprastai yra negrįžtamos, todėl vėliau gali būti sunku nustatyti, kas valdė piniginę ir kokiu pagrindu atliko pervedimą.
Saugus planas turi suderinti 2 priešingus tikslus: raktas neturi patekti pašaliniams, tačiau po mirties jį turi rasti teisėtas įpėdinis. Dėl to informacija apie piniginės egzistavimą, naudojamą tinklą ir saugojimo būdą gali būti palikta atskirai nuo paties atkūrimo rakto. Testamentas arba notaro saugomas dokumentas gali nurodyti, kas paveldi turtą, o jautrūs techniniai duomenys laikomi kitoje patikimoje, iš anksto apgalvotoje vietoje.
Kriptoturto nereikėtų slėpti ir nuo paveldėjimo procedūros. Jis turi būti vertinamas kartu su kitu turtu, o jo vertė gali turėti mokestinių pasekmių. Lietuvoje sutuoktinio, vaikų, tėvų, senelių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldimas turtas neapmokestinamas paveldimo turto mokesčiu. Kitais atvejais taikomos nuo turto apmokestinamosios vertės priklausančios taisyklės, todėl dėl didesnio ar sunkiai įvertinamo kriptoturto verta iš anksto pasitarti su notaru ir mokesčių specialistu.
Vienas slaptažodžių lapas dar nėra skaitmeninis testamentas
Paprasčiausias sprendimas gali atrodyti visų vartotojo vardų ir slaptažodžių surašymas viename dokumente. Tačiau toks sąrašas sukuria didelę saugumo riziką. Jam patekus į svetimas rankas, galima prarasti elektroninį paštą, santaupas, skaitmeninę tapatybę ir galimybę atkurti kitas paskyras.
Slaptažodžiai taip pat nuolat keičiasi, o daugelyje paskyrų įjungtas dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimas. Net žinant slaptažodį gali reikėti atrakinto telefono, fizinio saugumo rakto, atsarginių kodų arba veikiančio telefono numerio. Todėl planas, kuriame nurodytas tik prisijungimo slaptažodis, po kelerių metų gali būti bevertis.
Naudingesnis dokumentas yra skaitmeninio turto inventorius. Jame galima nurodyti naudojamas debesijos, socialinių tinklų, domenų, elektroninės prekybos, investavimo ir kriptoturto paslaugas, registracijai naudotus elektroninio pašto adresus bei pageidaujamą veiksmą po mirties. Jautrių raktų ir slaptažodžių nebūtina rašyti į tą patį dokumentą – pakanka tiksliai paaiškinti, kur ir kokiu būdu teisėtas asmuo galės juos gauti.
Slaptažodžių tvarkyklė gali palengvinti prieigos perdavimą, jeigu joje numatyta patikimo arba skubios prieigos asmens funkcija. Vis dėlto būtina suprasti konkrečios paslaugos veikimą: kiek laiko laukiama prieš suteikiant prieigą, kokius duomenis gauna pasirinktas žmogus ir ar savininkas gali prašymą atšaukti. Vien pagrindinio slaptažodžio perdavimas ne visada yra saugiausias ar teisėtas sprendimas.
Testamente tikslingiau įvardyti paveldėtojus, skaitmeninį turtą ir žmogų, kuris turėtų koordinuoti jo sutvarkymą. Nuolat kintančius slaptažodžius, banko kodus ar kriptoturto atkūrimo frazes praktiškiau laikyti atskiroje apsaugotoje sistemoje. Prieš pasirenkant konkretų modelį verta pasitarti su notaru, nes netikslus nurodymas gali prieštarauti platformos taisyklėms arba nepakankamai aiškiai apibrėžti įpėdinio teises.
Skaitmeninį palikimą reikia sutvarkyti dar žmogui esant gyvam
Geriausias laikas pradėti yra ne sudarant sudėtingą technologinę sistemą, o susirašant svarbiausias paskyras. Reikėtų pažymėti, kur laikomos šeimos nuotraukos, kokios paslaugos nuskaito periodinius mokesčius, ar yra registruotų domenų, elektroninių parduotuvių, reklamos paskyrų, investicijų arba kriptoturto. Toks inventorius turėtų būti atnaujinamas bent kartą per metus.
Toliau verta įjungti pačių platformų siūlomas funkcijas. „Apple“ paskyroje galima paskirti skaitmeninio palikimo kontaktą ir saugiai perduoti jam prieigos raktą. „Google“ paskyroje galima nustatyti neaktyvumo laikotarpį, pasirinkti patikimus asmenis ir tiksliai apriboti jiems perduodamus duomenis. Socialiniuose tinkluose galima nuspręsti, ar profilis turėtų būti išsaugotas atminimui, ar pašalintas.
Ypatingo dėmesio reikia pajamų šaltiniams. Interneto svetainė, vaizdo įrašų kanalas ar elektroninė parduotuvė gali būti susieta su autoriaus asmeniniu paštu, telefono numeriu ir banko sąskaita. Jeigu veiklą tęs kitas žmogus, dar savininkui esant gyvam verta paskirti papildomą administratorių, sutvarkyti sutartis ir atskirti asmeninę paskyrą nuo verslo infrastruktūros.
Po žmogaus mirties artimiesiems nereikėtų skubėti spėlioti slaptažodžių, apeiti įrenginių apsaugos ar rašyti kitiems žmonėms velionio vardu. Pirmiausia reikėtų išsaugoti įrenginius, sustabdyti nereikalingus mokėjimus, priimti palikimą nustatytu terminu ir surinkti platformų prašomus dokumentus. Prieš uždarant paskyrą būtina patikrinti, ar iš jos dar galima teisėtai gauti šeimai svarbių duomenų.
Skaitmeninis palikimas nėra vien technologinis klausimas. Jame susitinka nuosavybės, paveldėjimo, sutarčių, privatumo, autorių teisių ir informacijos saugumo taisyklės. Aiškiai išreikšta valia ir iš anksto sutvarkyta prieiga gali išsaugoti ne tik finansinį turtą, bet ir vienintelį šeimos nuotraukų archyvą. Nesant jokio plano, vertingiausia žmogaus skaitmeninio gyvenimo dalis gali dingti ne todėl, kad įpėdiniai neturėjo teisės ją paveldėti, o todėl, kad nebeliko techninio kelio iki jos prieiti.
Šaltiniai
Lietuvos Respublikos Seimas. (2000). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.107687/asr
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. (2016). Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32016R0679
Valstybinė mokesčių inspekcija. (2026). Paveldimo turto mokestis. https://www.vmi.lt/evmi/paveldimo-turto-mokestis1
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aptaria skaitmeninio palikimo temas, kurios yra aktualios daugeliui skaitytojų. Jame pateikiama svarbi informacija apie paveldėjimo teisę ir skaitmeninių turtų valdymą, kas gali būti naudinga ir įdomu plačiai auditorijai.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie skaitmeninį palikimą ir jo paveldėjimą, laikosi tikslumo ir nešališkumo principų, todėl jis yra vertingas ir tinkamas publikavimui.
Straipsnis yra labai aktualus, nes skaitmeninio palikimo klausimai vis labiau svarbėja šiuolaikinėje visuomenėje, kur daugelis žmonių turi didelę dalį savo gyvenimo skaitmeninėje erdvėje. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur technologijų naudojimas auga, o žmonės dažnai nesuvokia, kaip tvarkyti savo skaitmeninį turtą po mirties.
Straipsnis yra svarbus, nes jis nagrinėja aktualią temą apie skaitmeninį palikimą, kuris tampa vis labiau aktualus šiuolaikinėje visuomenėje. Jame pateikiama naudinga informacija apie paveldėjimo teises ir skaitmeninio turto valdymą, kas gali padėti žmonėms geriau suprasti šią problemą.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas ir informatyvus, neskatina nepagrįsto nerimo ir aiškiai paaiškina skaitmeninio palikimo aspektus, kas yra svarbu tiek teisiškai, tiek psichologiškai.
