Kartu su R. Kočarianu sulaikytas jo sūnus ir dar keturi asmenys, o kratos atliktos dešimtyse su šeima siejamų vietų
Armėnijos teisėsauga rugpjūčio 25 dieną sulaikė buvusį šalies prezidentą Robertą Kočarianą ir jo vyriausiąjį sūnų Sedraką Kočarianą. Operaciją vykdė Armėnijos Kovos su korupcija komitetas, tiriantis galimas korupcines schemas, siekiančias laikotarpį, kai R. Kočarianas 1998–2008 metais vadovavo valstybei.
Pareigūnai atliko kratas keliolikoje dešimčių gyvenamųjų ir komercinių objektų, susijusių su R. Kočarianu, jo šeimos nariais ir jų verslo interesais. Iš viso sulaikyti šeši žmonės – buvęs prezidentas, jo sūnus Sedrakas ir dar keturi įtariamieji.
Armėnijos generalinė prokuratūra baudžiamąjį persekiojimą prieš R. Kočarianą pradėjo rugpjūčio 24 dieną. Buvusiam prezidentui pateikti kaltinimai dėl trijų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi epizodų, dviejų itin didelio kyšio priėmimo epizodų ir keturių itin didelės vertės pinigų plovimo epizodų.
Sulaikytas R. Kočarianas vėliau buvo išvežtas į gydymo įstaigą, nes pablogėjo jo sveikata ir smarkiai pakilo kraujospūdis. Jo aplinkos atstovai nurodė, kad buvusiam prezidentui neseniai buvo atlikta medicininė procedūra. Sulaikymas buvo taikomas laukiant teismo sprendimo dėl galimos kardomosios priemonės.
Tyrėjai įtaria, kad prezidentavimo metais vertingas valstybės turtas privačioms bendrovėms buvo perduodamas gerokai pigiau už rinkos kainą
Pagrindinė tyrimo dalis susijusi su valstybės turto privatizavimu R. Kočariano prezidentavimo metais. Kovos su korupcija komitetas teigia turintis duomenų, kad vertingi valstybei ir ekonomikai svarbūs nekilnojamojo turto objektai įvairiais formaliais pagrindais galėjo būti atskirti nuo valstybės turto ir perduoti privatiems subjektams gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Tyrėjų versija numato, kad R. Kočarianas galėjo veikti kartu su jam artimais asmenimis ir pasinaudoti tuometėmis oficialiomis galiomis. Prokuratūra tvirtina, kad dalis turto vėliau buvo registruojama su įtariamaisiais susijusių bendrovių vardu, taip galimai slepiant tikrąjį savininką ir turto įsigijimo kilmę.
Vėliau šie objektai, kaip įtariama, buvo vystomi, parduodami tretiesiems asmenims arba perleidžiami keičiant juos valdžiusių bendrovių akcijų struktūrą. Kai kurie akcijų paketai esą buvo perduodami ir dovanojimo būdu.
Byloje, be R. Kočariano, figūruoja dar devyni asmenys. Tarp jų – jo sūnus S. Kočarianas, kuriam pareikšti kaltinimai dėl didelio masto pinigų plovimo bei galimo bendrininkavimo piktnaudžiaujant valdžia ir priimant itin didelį kyšį. Visi šie teiginiai kol kas yra prokuratūros ir tyrėjų kaltinimai – kaltė turi būti nustatyta teisme.
Tyrimas pasiekė ir kitą buvusį Armėnijos prezidentą – S. Sargsianas taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
Korupcijos byla neapsiriboja R. Kočariano šeima. Armėnijos Kovos su korupcija komitetas paskelbė pradėjęs baudžiamąjį persekiojimą ir prieš buvusį prezidentą Seržą Sargsianą.
S. Sargsianas 2007–2008 metais buvo R. Kočariano ministras pirmininkas, o 2008 metais pats tapo Armėnijos prezidentu ir šalį valdė iki 2018-ųjų. Rugpjūčio 25 dieną jis buvo iškviestas į Kovos su korupcija komiteto būstinę Jerevane.
Jam šioje byloje pateikti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo valdžia arba tarnybiniais įgaliojimais. Tyrėjai kol kas nėra viešai pateikę visų detalių, kurios leistų tiksliai nustatyti jo vaidmenį kiekviename R. Kočarianui inkriminuojamos schemos epizode.
Tai daro bylą politiškai ypač jautrią: vienu metu teisėsaugos akiratyje atsidūrė du buvę valstybės vadovai, kurie Armėniją valdė iš viso apie du dešimtmečius – nuo 1998 iki 2018 metų.
Kratos prasidėjo nepraėjus nė parai po aštraus N. Pašiniano konflikto su R. Kočariano sūnumi parlamente
Politinę įtampą dar labiau sustiprino operacijos laikas. Likus mažiau nei parai iki R. Kočariano sulaikymo parlamente įvyko viešas ministro pirmininko Nikolo Pašiniano konfliktas su buvusio prezidento jaunesniuoju sūnumi Levonu Kočarianu.
L. Kočarianas, kuris yra opozicinio „Armėnijos aljanso“ parlamentaras, apkaltino N. Pašinianą darant spaudimą teismams ir teisėsaugos institucijoms bei naudojant baudžiamuosius tyrimus prieš politinius oponentus.
N. Pašinianas atsakė klausimu, iš kur atsirado R. Kočariano šeimos turtas. Premjeras pareiškė, kad jeigu turtas buvo įgytas valstybės sąskaita, jis turi būti grąžintas valstybei.
Kitą rytą teisėsauga pradėjo masinius procesinius veiksmus. R. Kočariano atstovai šį sutapimą pateikia kaip vieną argumentų, kodėl bylą laiko politiškai motyvuota. Jo advokatai tvirtina, kad kaltinimuose aprašyti tuometės vyriausybės sprendimai savaime nėra nusikaltimai ir kad prokuratūra neįrodė asmeninio R. Kočariano ryšio su nusikalstama veikla.
R. Kočarianas vadovauja pagrindiniam promaskvietiškam opozicijos blokui ir ilgus metus palaikė artimus ryšius su V. Putinu
71 metų R. Kočarianas šiandien yra vienas svarbiausių N. Pašiniano politinių priešininkų. Jis vadovauja „Armėnijos aljansui“ – antram pagal dydį opoziciniam blokui šalies parlamente.
Prezidentavimo laikotarpiu R. Kočarianas nuosekliai stiprino Armėnijos ryšius su Rusija. Jam valdant Jerevanas ir Maskva pasirašė deklaraciją dėl „sąjunginės partnerystės“, o Rusijos kapitalo vaidmuo Armėnijos energetikos, transporto ir kitose strateginėse ekonomikos srityse reikšmingai išaugo.
R. Kočarianas palaiko ir ilgalaikius asmeninius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Dar 2021 metais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas viešai sakė, kad jų santykiai geri jau labai ilgą laiką ir kad abu politikai reguliariai palaiko ryšį.
Dėl šios priežasties dabartinis tyrimas Armėnijoje vertinamas ne vien kaip korupcijos byla. Kaukazo instituto Jerevane vadovas Aleksandras Iskandarianas mano, kad R. Kočariano sulaikymas kartu siunčia signalą Maskvai, nes N. Pašiniano valdžia vis aktyviau konfrontuoja su politinėmis jėgomis, kurios orientuojasi į Rusiją.
Sulaikymas įvyko tuo pat metu, kai N. Pašinianas paskelbė rengiantis oficialią Armėnijos paraišką dėl narystės ES
Geopolitinis kontekstas šiai bylai suteikia dar didesnę reikšmę. Rugpjūčio 24 dieną, likus dienai iki R. Kočariano sulaikymo, N. Pašinianas parlamente paskelbė, kad Armėnija „artimiausiu metu“ pradės rengti oficialią paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje.
Tai būtų istoriškai didžiausias Armėnijos užsienio politikos posūkis nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Šalis dešimtmečius saugumo, energetikos ir prekybos srityse buvo glaudžiai susijusi su Rusija, tačiau po konfliktų su Azerbaidžanu N. Pašiniano vyriausybė pradėjo sistemingai mažinti priklausomybę nuo Maskvos.
Birželį vykusiuose parlamento rinkimuose N. Pašiniano „Pilietinio susitarimo“ partija surinko 49,8 proc. balsų ir išsaugojo parlamentinę daugumą. Rinkimai buvo vertinami kaip vienas svarbiausių politinių testų jo kursui stiprinti santykius su ES ir JAV.
Todėl dviejų įvykių sutapimas – pranešimas apie būsimą paraišką ES ir kitą dieną įvykęs pagrindinio promaskvietiško opozicijos lyderio sulaikymas – neišvengiamai kelia politinių interpretacijų. Tačiau pats laiko sutapimas nėra įrodymas, kad korupcijos byla pradėta dėl R. Kočariano geopolitinių pažiūrų.
R. Kočarianas jau buvo teisiamas dėl 2008 metų protestų, tačiau ankstesnė byla 2021 metais baigėsi nepaskyrus jam bausmės
Dabartinis tyrimas nėra pirmasis kartas, kai buvęs Armėnijos prezidentas atsiduria teisiamųjų suole. 2019 metais R. Kočarianas buvo teisiamas dėl veiksmų per 2008 metų prezidento rinkimų krizę.
Po ginčijamų rinkimų rezultatų Jerevane kilo masiniai protestai. 2008 metų kovo 1 dieną susirėmimuose tarp demonstrantų ir saugumo pajėgų žuvo mažiausiai 10 žmonių.
R. Kočarianas buvo kaltinamas neteisėtu saugumo struktūrų panaudojimu prieš protestuotojus ir konstitucinės santvarkos pažeidimu. Jis kaltinimus neigė ir teigė, kad byla yra politinis N. Pašiniano valdžios kerštas.
2021 metais pagrindiniai kaltinimai buvo panaikinti, o procesas baigėsi be R. Kočariano nuteisimo. Todėl naujoje byloje prokuratūrai teks ne tik įrodyti konkrečias korupcines veikas, bet ir įveikti jau susiformavusį politinį ginčą dėl to, ar teisėsauga buvusių prezidentų atžvilgiu veikia nepriklausomai.
N. Pašiniano valdžios konfliktas su opozicija plečiasi, todėl korupcijos byla bus vertinama ir pagal tai, ar teismas užtikrins nepriklausomą procesą
R. Kočariano byla prasidėjo platesniame valdžios ir opozicijos konflikto fone. Dar 2025 metais buvo sulaikytas armėnų ir rusų milijardierius Samvelas Karapetianas, kurio politinis judėjimas vėliau tapo viena svarbiausių opozicinių jėgų.
S. Karapetianui buvo pateikti kaltinimai dėl viešo raginimo užgrobti valdžią ir nuversti konstitucinę santvarką, o vėliau – ir dėl pinigų plovimo. Jis ir jo advokatai kaltinimus atmeta. Armėnijos valdžios kritikai pastarųjų metų tyrimus prieš opozicijos veikėjus ir kai kuriuos dvasininkus vadina selektyvia teisėsauga, o valdžia tvirtina kovojanti su korupcija ir bandymais destabilizuoti valstybę.
Dabartinėje R. Kočariano byloje būtent teismo procesas bus svarbiausias testas. Tyrėjai pateikė konkrečius kaltinimus dėl turto, kyšių ir pinigų plovimo, tačiau buvusio prezidento kaltė dar nėra nustatyta.
Jeigu prokuratūrai pavyks teisme pagrįsti, kad valstybės turtas iš tiesų buvo sąmoningai perleidžiamas R. Kočariano aplinkai, byla gali tapti vienu didžiausių korupcijos procesų nepriklausomos Armėnijos istorijoje. Jei įrodymai nebus pakankami, valdžios oponentai ją neišvengiamai naudos kaip argumentą, kad proeuropietiškas N. Pašiniano kursas šalies viduje lydimas politinės kovos su promaskvietiška opozicija.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Armenia detains former President Kocharyan on corruption charges. https://www.euronews.com/2026/08/25/armenia-detains-former-president-kocharyan-on-corruption-charges
Reuters. (2026). Armenian ex-president Kocharyan charged with corruption in crackdown on government critics. https://www.reuters.com/world/state-prosecutors-armenia-detain-ex-president-kocharyan-corruption-charges-2026-08-25/
Associated Press. (2026). A former Armenian president is detained in a corruption investigation. https://apnews.com/article/39fa75bbc3e781bce897c05a243f3168
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis svarbią informaciją apie buvusio Armėnijos prezidento sulaikymą. Jis yra aktualus ir gali sudominti lietuvių skaitytojus, besidominčius tarptautine politika.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie R. Kočiarano sulaikymą ir kaltinimus, laikosi tikslumo ir nešališkumo principų, todėl jį galima rekomenduoti publikuoti.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbų politinį įvykį Armėnijoje, kuris gali turėti pasekmių ne tik šaliai, bet ir regionui. Be to, buvęs prezidentas R. Kočiaranas yra žinoma figūra, todėl jo sulaikymas gali sudominti Lietuvos auditoriją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie buvusio Armėnijos prezidento sulaikymą ir kaltinimus, kurie gali turėti reikšmės tiek Armėnijos politikai, tiek tarptautinei bendruomenei. Tai yra aktuali tema, kuri gali sudominti skaitytojus ir skatinti diskusijas apie korupciją ir valdžios piktnaudžiavimą.
Straipsnis nesuteikia pakankamai konteksto ir gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl rimtų kaltinimų, be to, jis neanalizuoja situacijos pasekmių plačiau, kas gali skatinti emocinę manipuliaciją.
