Atostogos nėra darbdavio atsarginis planas
Po audros darbovietėje dingo elektra, darbas sustojo, o darbdavys pasiūlė kelias dienas „padengti“ iš sukauptų atostogų. Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė savo įraše pabrėžia, kad toks sprendimas gali atrodyti praktiškas, tačiau darbuotojas neprivalo savo poilsio ar pajamų sąskaita spręsti darbdavio veiklos sutrikimų.
R. Joskaudienė aiškina, kad kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo poilsiui ir darbingumui atkurti, todėl jų negalima naudoti kaip priemonės darbdavio veiklos problemoms spręsti. Jos teigimu, darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui panaudoti kelias sukauptas atostogų dienas, tačiau toks sprendimas turi būti savanoriškas[1].
Teisininkė pabrėžia, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti atostogauti ir nurodyti, jog yra pasirengęs dirbti. Tokiu atveju darbdavys negali vienašališkai „nurašyti“ atostogų dienų ar reikalauti parašyti atostogų prašymo.
„Išimtis, kai darbdavys tam tikromis sąlygomis gali pats nustatyti atostogų laiką, taikoma darbuotojui per darbo metus nepanaudojus privalomos nepertraukiamos atostogų dalies. Su staiga po audros dingusia elektra ši išimtis nesusijusi“, – aiškina R. Joskaudienė.
Jei darbuotojas nesutinka atostogauti, kyla prastovos klausimas
R. Joskaudienės teigimu, jeigu darbuotojas yra pasirengęs dirbti, tačiau darbdavys dėl objektyvių aplinkybių negali suteikti darbo sutartyje numatyto darbo, turi būti vertinama, ar nėra pagrindo skelbti prastovą.
„Jeigu darbuotojas nesutinka atostogauti, o darbdavys dėl elektros tiekimo sutrikimo objektyviai negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, turi būti sprendžiamas prastovos klausimas. Audra gali būti nuo darbdavio nepriklausanti aplinkybė, tačiau jos padariniai negali būti automatiškai perkelti darbuotojui, liepiant jam aukoti sukauptą poilsį arba apskritai likti be pajamų“, – teigia R. Joskaudienė.
Teisininkė pažymi, kad elektros dingimas po audros gali būti objektyvi priežastis prastovai, tačiau pats elektros dingimo faktas dar nereiškia, jog ji automatiškai turi būti paskelbta visiems darbuotojams. Darbdavys, kaip aiškina R. Joskaudienė, turėtų įvertinti, ar galima organizuoti nuotolinį darbą, pasiūlyti kitą funkciją ar taikyti dalinę prastovą.
Darbuotojai negali būti verčiami pasiimti atostogų
R. Joskaudienė atskirai aptaria situaciją, kai darbuotojas įmonėje dirba neseniai ir dar nėra sukaupęs pakankamai kasmetinių atostogų. Jos teigimu, tai nesuteikia darbdaviui teisės vienašališkai išsiųsti žmogų nemokamų atostogų.
Teisininkė pabrėžia, kad nemokamos atostogos galimos tik tuomet, kai pats darbuotojas jų prašo ir savo valią išreiškia laisvai. Be to, R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad nemokamos atostogos reiškia ne tik negautą atlyginimą, bet gali turėti įtakos ir socialinėms garantijoms bei kasmetinių atostogų kaupimui.
Kai kyla pavojus saugumui, darbai turi būti stabdomi
R. Joskaudienė pažymi, kad elektros dingimas gali tapti ir darbuotojų saugos klausimu, nes gali neveikti avarinis apšvietimas, ventiliacija, priešgaisrinės sistemos ar darbo priemonės.
„Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad darbai turi būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo juos saugiai atlikti. Jeigu kito saugaus darbo nėra, skelbiama prastova ir už šį laiką mokama kaip už prastovą. Tą patį savo rekomendacijose nurodo ir VDI“, – teigia R. Joskaudienė.
Teisininkė taip pat aiškina, kad prastovos apmokėjimas priklauso nuo jos trukmės: iki vienos darbo dienos mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ilgesnės prastovos atveju atlygio dydis keičiasi pagal Darbo kodekse nustatytą tvarką. R. Joskaudienė taip pat atkreipia dėmesį, kad skaičiuojamos ne kalendorinės, o darbuotojo darbo dienos pagal jo grafiką.
Jei darbdavys spaudžia, svarbu viską fiksuoti
R. Joskaudienė rekomenduoja darbuotojui savavališkai nenustoti eiti į darbą, net jei jis mano, kad darbdavio reikalavimai yra neteisėti. Jos teigimu, saugiausia savo poziciją išdėstyti raštu, nurodant, kad kasmetinių ar nemokamų atostogų neprašoma, darbuotojas yra pasirengęs dirbti ir prašo paaiškinti, kaip bus organizuojamas darbas.
Ekspertė taip pat pataria išsaugoti darbdavio žinutes, elektroninius laiškus, darbo grafikus, įsakymus ir atlyginimo dokumentus. R. Joskaudienės teigimu, jeigu darbdavys be darbuotojo valios įformina atostogas, nepaskelbia prastovos ar nesumoka priklausančių sumų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
