Kritinė pagalba – arčiau paciento namų
Gyvybę gelbstinti pagalba regionuose neturėtų tapti paslauga, dėl kurios pacientui tenka vykti dešimtis kilometrų. Būtent tai siekiama keisti nauja tvarka, kuri rajonų ligoninėms leis paprasčiau išlaikyti intensyviosios terapijos paslaugas ir lanksčiau organizuoti jų teikimą.
Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio patvirtinti teisės aktų pakeitimai numato, kad rajonų ligoninėse galės veikti mažesni intensyviosios terapijos padaliniai. Juose turės būti bent trys lovos, o daliai medicinos įrangos ir technologinių sprendimų bus taikomi lankstesni reikalavimai[1].
Tikimasi, kad tai sumažins gydymo įstaigoms tenkančią finansinę bei administracinę naštą ir kartu padės išsaugoti pacientams svarbias paslaugas jų gyvenamajame regione.
„Ištikus nelaimei ar ligai, pagalba turi būti greita, profesionali ir šalia namų. Šis sprendimas svarbus regionų ligoninėms ir jų pacientams. Tai prisidės tolygiau paskirstant sveikatos priežiūros sistemos krūvį, tačiau užtikrins kiekvieno paciento saugumą ir reikalingų paslaugų teikimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis.
Medikai galės dirbti lanksčiau
Pokyčiai palies ir specialistų darbo organizavimą. Anesteziologai-reanimatologai, esant būtinybei, galės teikti skubią pagalbą ne tik intensyviosios terapijos padalinyje, bet ir kituose ligoninės skyriuose.
Toks modelis turėtų leisti efektyviau panaudoti rajonuose dirbančius specialistus ir greičiau reaguoti į kritines pacientų būkles.
Ministerija pabrėžia, kad nauja tvarka neturėtų mažinti pacientų saugumo. Priešingai – siekiama, kad būtinoji pagalba būtų prieinama greičiau, o turimi medikų ištekliai būtų naudojami racionaliau.
Sunkesni pacientai bus nukreipiami į didesnius centrus
Kartu stiprinamas rajonų ligoninių bendradarbiavimas su regioniniais ir universitetiniais gydymo centrais. Pacientai, kuriems prireiks sudėtingesnio gydymo ar jų būklės stabilizavimo, galės būti pervežami į aukštesnio lygio įstaigas.
Sprendimai dėl tolesnio gydymo, perkėlimo ar ilgalaikės priežiūros bus derinami su regioninių klasterių koordinatoriais.
Naujuoju modeliu galės naudotis Biržų, Kelmės, Kretingos, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Šilutės, Vilkaviškio ir kitų rajonų ligoninės. Pagrindinis pokyčių tikslas – išsaugoti gyvybiškai svarbias paslaugas regionuose, o tais atvejais, kai reikia sudėtingesnės pagalbos, užtikrinti sklandų paciento perkėlimą į didesnį gydymo centrą.
Daliai ligoninių buvo iškilusi grėsmė netekti finansuojamų paslaugų
Intensyviosios terapijos pertvarka vyksta platesnių pokyčių regionų sveikatos sistemoje kontekste. Vyriausybė dar birželį taip pat pritarė siūlymams koreguoti kriterijus, nuo kurių priklauso chirurgijos, akušerijos ir vaikų ligų paslaugų finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Daliai regioninių gydymo įstaigų dabartinius reikalavimus įvykdyti buvo sudėtinga, todėl ateityje joms galėjo kilti rizika netekti dalies stacionarinių paslaugų. Tarp reikalavimų neatitinkančių įstaigų minimos ligoninės Anykščių, Biržų, Kelmės, Lazdijų, Šakių, Trakų, Vilkaviškio, Jonavos, Marijampolės ir Utenos savivaldybėse.
Pakeitimais siekiama, kad nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigaliosiantys kokybės ir veiklos kriterijai neužkirstų kelio būtinoms paslaugoms regionuose. Vaikų ligų srityje numatoma atsisakyti minimalaus suteiktų paslaugų skaičiaus rodiklio, o kiekviename apskrities centre turėtų likti bent viena ligoninė, galinti užtikrinti pagrindines stacionarines paslaugas – nuo chirurgijos ir vidaus ligų iki akušerijos bei intensyviosios terapijos.
Daugiau lankstumo numatyta ir savivaldybėms: jei konkrečios paslaugos vietoje užtikrinti nepavyktų, ją būtų galima organizuoti kaimyninėje savivaldybėje veikiančioje gydymo įstaigoje.
