Seimas apsisprendė dėl PUPP kartelės
Dešimtokams dėl PUPP rezultatų kol kas atsikvėpti galima, tačiau ne ilgam. Seimas nusprendė, kad minimalus keturių balų reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui gauti vis dėlto bus taikomas, tik ne iš karto – nauja tvarka įsigalios nuo 2029 metų.
Antradienį parlamentas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto ir jo siūlymui išlaikyti minimalią PUPP kartelę. Už tokį sprendimą balsavo 98 Seimo nariai, trys nepritarė, o du susilaikė[1].
Prezidentūra argumentuoja, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas neturėtų būti suteikiamas vien už programos baigimą ir dalyvavimą patikrinime. Valstybės vadovo pozicija – mokinys turėtų būti pasiekęs ir nustatytą minimalų žinių lygį.
Dėmesys krypsta į mokinių rezultatų skirtumus
Diskusijų Seime metu nemažai dėmesio skirta ne pačiam ketvertui, o tam, ar švietimo sistema sugebės mokinius tinkamai parengti naujiems reikalavimams. Konservatorius Liutauras Kazlavickas pabrėžė, kad iki 2029-ųjų būtina daugiau dėmesio skirti mokymosi rezultatams, pagalbai mokiniams ir skirtumų tarp savivaldybių mažinimui.
„Tikimės, šiandien vieningai pasiųsime aiškią žinią (Švietimo, mokslo ir sporto) ministerijai – užtenka mažinti reikalavimus ir pagaliau pradėkime gerinti pačius rezultatus, stiprinti pagalbą, mažinti pasiekimų atotrūkius ir tinkamai pasiruoškime PUPP kartelės įvedimui“, – sakė konservatorius Liutauras Kazlavickas.
Pasak jo, mokinių pasiekimai skirtingose šalies vietose smarkiai nevienodi. Kai kuriose savivaldybėse atotrūkis siekia mažiau nei dešimtadalį, tačiau kitose priartėja prie pusės mokinių. Politiko vertinimu, tokie skirtumai rodo ne tik individualius vaikų gebėjimus, bet ir nevienodą švietimo pagalbos kokybę.
Šią problemą ketinama kelti ir Vyriausybės lygmeniu. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pasiūlė PUPP rezultatų gerinimą įtraukti tarp svarbiausių Vyriausybės veiklos krypčių.
Vienas patikrinimas neturėtų užverti kelio į mokslus
Vis dėlto dalis parlamentarų ragino nepamiršti ir mokinių galimybių tęsti mokslus. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad neigiamas PUPP rezultatas dešimtoje klasėje nebūtinai reiškia, jog jaunuolis vėliau mokysis nesėkmingai. Jos teigimu, nemaža dalis tokių mokinių tęsia mokslus gimnazijoje ir vėliau išlaiko brandos egzaminus.
Ji taip pat pasisakė už tai, kad minimalaus PUPP rezultato nepasiekę jaunuoliai neprarastų galimybės siekti vidurinio išsilavinimo ir galėtų tai daryti profesinėse mokyklose.
Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. Jos teigimu, vienas patikrinimas neturėtų tapti galutine kliūtimi mokinio ateičiai. Esminis tikslas turėtų būti ne mažinti reikalavimus, o sukurti tokią sistemą, kuri padėtų kuo daugiau vaikų juos įveikti.
Ginčas dėl PUPP kartelės kilo po to, kai liepą Seimas buvo nusprendęs panaikinti 2022 metais įtvirtintą keturių balų reikalavimą, kuris turėjo pradėti galioti jau šį rugsėjį. Prezidentas tokiam sprendimui nepritarė ir įstatymo pakeitimus vetavo.
Šiuo metu PUPP laikyti privalo visi dešimtokai, tačiau gautas rezultatas dar nenulemia, ar mokinys gaus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Nuo 2029 metų rugsėjo situacija keisis – keturių balų ribos nepasiekę mokiniai pagrindinio išsilavinimo neįgis.
