2025 metais priimtas įstatymas dar nebuvo paraiška dėl narystės – dabar Jerevanas pirmą kartą rengiasi žengti formalų stojimo žingsnį
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad jo vadovaujama valstybė „artimiausiu metu“ rengsis oficialiai kreiptis dėl narystės Europos Sąjungoje. Rugpjūčio 24 dieną šalies parlamente išdėstytas planas yra svarbus tuo, kad iki šiol Armėnija buvo deklaravusi europinį kursą ir pradėjusi stojimo procesui reikalingas reformas, tačiau formalios paraiškos Briuseliui dar nebuvo pateikusi.
Pirmasis teisinis žingsnis buvo žengtas dar 2025 metų kovą, kai Armėnijos parlamentas priėmė įstatymą „Dėl Armėnijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą proceso pradžios“. Įstatymas įsigaliojo balandį. Jo projektą paskatino pilietinė iniciatyva, per mėnesį surinkusi daugiau kaip 60 tūkst. patvirtintų piliečių parašų. Pats įstatymas Armėnijos automatiškai nepavertė ES šalimi kandidate ir nebuvo oficiali paraiška dėl narystės.
Dabar N. Pašinianas pirmą kartą aiškiai išdėstė veiksmų seką. Armėnija pirmiausia pateiks paraišką, tada lauks oficialaus Europos Sąjungos atsakymo, po to derins galimą stojimo proceso planą ir tik tuomet rengs nacionalinį referendumą, kuriame galutinį sprendimą turėtų priimti šalies gyventojai.
Tai reiškia, kad Armėnija dar nėra ES kandidatė ir derybos dėl narystės neprasidėjo. Tačiau politiniu požiūriu skirtumas didelis: ankstesnį siekį „artėti prie Europos“ Jerevanas dabar rengiasi paversti oficialiu prašymu pradėti kelią į visateisę narystę.
N. Pašiniano partija birželį laimėjo rinkimus su 49,8 proc. balsų, todėl europinis kursas gavo naują politinį mandatą
Sprendimas skelbiamas praėjus mažiau nei trims mėnesiams po itin svarbių Armėnijos parlamento rinkimų. Birželio 7 dieną N. Pašiniano vadovaujama partija „Pilietinis susitarimas“ surinko 49,8 proc. balsų ir užsitikrino daugumą parlamente. Rinkėjų aktyvumas siekė apie 59 proc.
Rinkimai buvo vertinami ir kaip referendumas dėl platesnės šalies geopolitinės krypties. N. Pašinianas kampanijoje gynė taikos su Azerbaidžanu politiką, santykių su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis stiprinimą bei laipsnišką priklausomybės nuo Maskvos mažinimą.
Prorusiškos opozicijos jėgos kartu surinko gerokai mažiau balsų. Jos ginčijo rinkimų rezultatus ir kaltino valdžią pažeidimais, tačiau liepos 4 dieną Armėnijos Konstitucinis Teismas atmetė reikalavimą rezultatą panaikinti. Tarptautiniai stebėtojai kartu kėlė klausimų dėl prieš rinkimus vykusių opozicijos atstovų areštų, tačiau balsavimo procesą daugelyje apylinkių vertino kaip sklandų.
Todėl N. Pašiniano pareiškimas apie būsimą paraišką ES nėra vien iki rinkimų duotas pažadas. Jis skelbiamas jau po rinkimų, kuriuose proeuropietišką šalies kryptį pasirinkusi vyriausybė išsaugojo parlamentinę daugumą. Vis dėlto pats stojimas, kaip pabrėžia Armėnijos premjeras, būtų atskirai pateiktas visuomenės balsavimui.
Armėnija tebėra Rusijos vadovaujamo karinio bloko narė, nors dalyvavimą jame įšaldė dar 2024 metais
Didžiausias geopolitinis prieštaravimas slypi dabartinėje Armėnijos saugumo sistemoje. Valstybė formaliai tebėra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, nors savo dalyvavimą jos veikloje Jerevanas įšaldė dar 2024 metais.
N. Pašinianas dabar pareiškė, kad net būtų patenkintas, jei pati organizacija nuspręstų Armėniją pašalinti. Jo teigimu, toks sprendimas išspręstų dilemą, ar Jerevanui pačiam pasitraukti iš karinio aljanso. Tačiau Armėnijos premjeras kartu patikslino, kad šiuo metu šalis formaliai organizacijos nepaliks ir sprendimą atidės iki momento, kai pasirinkimas tarp rusiškojo saugumo modelio ir integracijos su ES taps neišvengiamas.
Santykių lūžis prasidėjo gerokai anksčiau. N. Pašinianas ne kartą kaltino Rusiją nesugebėjus įvykdyti saugumo įsipareigojimų Armėnijai per konfliktus su Azerbaidžanu 2021–2023 metais. Po Azerbaidžano įvykdytos Karabacho kontrolės perėmimo 2023 metais Jerevano pasitikėjimas Maskva smarkiai sumažėjo.
Armėnija vėliau pradėjo diversifikuoti gynybos partnerius, stiprino ryšius su Prancūzija, ES ir JAV, o Rusijos karinio aljanso renginiuose praktiškai nebedalyvavo. Todėl paraiška dėl ES narystės būtų ne staigus vienos dienos posūkis, bet jau kelerius metus vykstančio geopolitinio persiorientavimo kulminacija.
Maskva perspėja dėl prekybos ir pigių dujų, nes Rusijai vis dar tenka apie 35 proc. Armėnijos užsienio prekybos
Politinį posūkį į Vakarus gerokai apsunkina Armėnijos ekonominė priklausomybė nuo Rusijos. 2025 metais Rusijai teko apie 35 proc. visos Armėnijos užsienio prekybos, o maždaug 82 proc. šalyje suvartojamų gamtinių dujų buvo importuojama iš Rusijos.
Maskva šį priklausomybės svertą jau pradėjo naudoti politinėje retorikoje. Prieš birželio rinkimus Rusijos pareigūnai perspėjo, kad toliau judėdama ES kryptimi Armėnija gali netekti lengvatinių rusiškų dujų, naftos ir kitų žaliavų tiekimo sąlygų. Rusijos vadovaujama Eurazijos ekonominė sąjunga taip pat svarstė galimybę sustabdyti Armėnijos narystę, jei Jerevanas imsis formalios integracijos į ES.
Po naujausio N. Pašiniano pareiškimo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Armėnijos pasitraukimas iš dabartinių rusiškų integracinių struktūrų gali sukelti „gilių prekybinių prieštaravimų“, kurie pirmiausia smogtų pačiai Armėnijai.
Problema struktūrinė. ES bendroji rinka ir Eurazijos ekonominė sąjunga turi skirtingus muitų tarifus, prekybos taisykles ir išorės prekybos režimus. Todėl visateisės narystės ES atveju Armėnijai ilgainiui būtų labai sunku išlikti dabartinėje Eurazijos ekonominės sąjungos sistemoje.
ES kol kas sudaro tik 11,3 proc. Armėnijos prekybos, todėl ekonominis persiorientavimas būtų ilgas ir brangus
Europos Sąjunga jau yra svarbi Armėnijos ekonominė partnerė, tačiau pagal prekybos apimtį dar gerokai atsilieka nuo Rusijos. 2025 metais ES teko 11,3 proc. visos Armėnijos prekybos. Bendrija buvo trečia pagal dydį šalies prekybos partnerė.
Į ES nukeliavo 7,9 proc. viso Armėnijos eksporto, o Bendrijai teko 13,5 proc. Armėnijos importo. Pagrindinės į Europą eksportuojamos prekių grupės yra pramoninės prekės ir kasybos produkcija.
Šie skaičiai rodo vieną svarbiausių būsimo stojimo proceso iššūkių. Politinę kryptį galima pakeisti vyriausybės sprendimu, tačiau per kelis dešimtmečius susiformavusių prekybos, energetikos ir transporto ryšių perorientuoti per vienerius ar dvejus metus neįmanoma.
Būtent dėl to Briuselis jau dabar finansuoja Armėnijos ekonomikos diversifikavimą. 2024 metais paskelbtas ES Atsparumo ir augimo planas numato 270 mln. eurų paramą jungtims, verslui, energetiniam saugumui ir šalies artėjimui prie europinių standartų. Tai nėra stojimo fondai, tačiau jie kuria ekonominį pagrindą tam, kad priklausomybė nuo Rusijos palaipsniui mažėtų.
2026 metų gegužę Jerevane įvyko pirmasis ES ir Armėnijos viršūnių susitikimas, o santykiai pradėti kelti į visiškai naują lygį
Armėnijos pareiškimas dėl būsimos paraiškos neatsirado politiniame vakuume. Gegužės 4–5 dienomis Jerevane pirmą kartą istorijoje surengtas oficialus ES ir Armėnijos viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir N. Pašinianas.
Susitikime pasirašyta ES ir Armėnijos junglumo partnerystė, apimanti transportą, energetiką, skaitmeninius ryšius ir žmonių judėjimą. Briuselis taip pat pradėjo programą, skirtą pritraukti privačias Europos investicijas į strateginius Armėnijos projektus.
Pažanga vyksta ir žmonių judėjimo srityje. ES Armėnijai jau perdavė pirmąją vizų liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą, kurioje konstatuota pažanga dokumentų saugumo srityje ir pateiktos tolesnės rekomendacijos. Taip pat pradėtas glaudesnis Armėnijos vidaus reikalų institucijų bendradarbiavimas su „Frontex“.
Saugumo srityje ES įsteigė naują partnerystės misiją Armėnijoje, o Armėnijos ginkluotosios pajėgos pradėjo gauti pirmąją pagalbą pagal Europos taikos priemonę. Bendra jau patvirtintos šios pagalbos vertė siekia 30 mln. eurų. Tai dar nėra ES kolektyvinės gynybos garantija, tačiau santykiai jau peržengė vien ekonominio bendradarbiavimo ribas.
Taikos susitarimas su Azerbaidžanu pašalino vieną didžiausių kliūčių, tačiau Armėnijai dar reikės įgyvendinti visą ES teisės ir reformų paketą
Dar prieš kelerius metus Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas buvo viena pagrindinių kliūčių bet kokiam ilgalaikiam Jerevano geopolitiniam persiorientavimui. 2025 metų rugpjūtį abi valstybės, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, susitarė dėl taikos ir paskelbė dokumentą, kuriame įsipareigojo gerbti viena kitos teritorinį vientisumą.
Santykių normalizavimas atvėrė galimybę kalbėti apie regionines transporto jungtis, prekybą ir Armėnijos ryšį su Vakarų rinkomis. N. Pašinianas dabar taip pat prašo Maskvos atsisakyti iki 2038 metų galiojančios monopolinės Armėnijos geležinkelių koncesijos, kad geležinkelių tinklas galėtų būti labiau integruotas į tarptautinius transporto koridorius. Kaip potencialūs investuotojai minimi Kazachstanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Tačiau net ir pateikus paraišką Armėnijos kelias į ES būtų ilgas. Kandidatė turi atitikti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, veikiančios rinkos ekonomikos ir gebėjimo perimti visą ES teisyną kriterijus. Pačioje Armėnijoje išlieka ginčų dėl teismų nepriklausomumo, politinės konfrontacijos ir valdžios veiksmų opozicijos atžvilgiu.
N. Pašinianas pats kovą Europos Parlamente pripažino, kad net ir įgyvendinusi visus standartus Armėnija neturės automatinės garantijos būti priimta. Galutinis sprendimas dėl naujos valstybės narystės yra ne vien techninis, bet ir politinis visų ES valstybių pasirinkimas.
Armėnijos paraiška būtų istorinis smūgis Rusijos įtakai Pietų Kaukaze, tačiau stojimas į ES gali užtrukti daugelį metų
Armėnija daugiau kaip du šimtmečius savo saugumą daugiausia siejo su Rusija, o po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva išliko pagrindinė jos karinė, energetinė ir ekonominė partnerė. Todėl oficiali paraiška dėl narystės ES reikštų vieną didžiausių geopolitinių Jerevano posūkių per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Šis pokytis ypač reikšmingas Pietų Kaukaze. Gruzija jau turi ES kandidatės statusą, nors jos stojimo procesas dėl politinių konfliktų su Briuseliu faktiškai sustojo. Turkija kandidatės statusą turi nuo 1999 metų. Jei paraišką pateiktų ir Armėnija, ES plėtros politika pirmą kartą taip tiesiogiai susidurtų su tradicine Rusijos įtakos zona Pietų Kaukaze.
Vis dėlto paraiškos pateikimas būtų tik pirmasis žingsnis. Europos Komisija turėtų įvertinti Armėnijos pasirengimą, ES valstybės turėtų vieningai nuspręsti dėl kandidatės statuso, vėliau sektų derybos dėl dešimčių teisės sričių, reformų įgyvendinimas ir galiausiai stojimo sutarties ratifikavimas.
Todėl rugpjūčio 24 dienos N. Pašiniano pareiškimo reikšmė pirmiausia politinė. Armėnija dar nestovi prie ES durų su nustatyta įstojimo data, tačiau pirmą kartą aiškiai pareiškė ketinanti oficialiai į jas pasibelsti. O kartu Jerevanas siunčia Maskvai signalą, kad daugiau nei tris dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo išlikęs geopolitinis modelis gali artėti prie pabaigos.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Armenia announces historic intention to apply for EU membership. https://www.euronews.com/2026/08/25/armenia-announces-historic-intention-to-apply-for-eu-membership
Armėnijos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba. (2026). Prime Minister Nikol Pashinyan’s speech at the European Parliament. https://www.primeminister.am/en/statements-and-messages/item/2026/03/11/Nikol-Pashinyan-Speech/
Armėnijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja. (2025). Parliament debates draft law on Launching Accession Process of the Republic of Armenia to the European Union. https://old.parliament.am/news.php?NewsID=21729&cat_id=2&day=11&lang=eng&month=2&year=2025
