Vokietijos pasitraukimas iš Šengeno reikštų jau ne laikinus patikrinimus, o nuolatinės sienų kontrolės su Lenkija grąžinimą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis perspėjo, kad galimas Vokietijos pasitraukimas iš Šengeno erdvės turėtų rimtų ekonominių ir praktinių pasekmių Lenkijai. Reakciją sukėlė partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bendrapirmininkės Alice Weidel pareiškimas, kad jos partijai perėmus federalinę valdžią Vokietija turėtų pasitraukti iš Šengeno erdvės.
A. Weidel tokią poziciją išsakė rugpjūčio 23 dieną ZDF vasaros interviu. Ji taip pat pareiškė remianti Vokietijos pasitraukimą iš euro zonos ir grįžimą prie nacionalinės valiutos. Tai yra AfD politinė pozicija, o ne dabartinės F. Merzo vyriausybės planas.
R. Sikorskis pabrėžė, kad nuolatinės sienų kontrolės grąžinimas Vokietijoje smarkiai paveiktų Lenkiją, kurios ekonominiai ryšiai su vakarų kaimyne yra itin glaudūs. Birželį lankydamasis Berlyne ministras skaičiavo, kad per Vokietijos ir Lenkijos sieną kiekvieną dieną juda maždaug 500 mln. eurų vertės prekių.
Svarbu atskirti du dalykus. Vokietija jau dabar vykdo laikiną kontrolę prie savo vidaus Šengeno sienų, įskaitant sieną su Lenkija. Tačiau išstojimas iš Šengeno būtų visiškai kito masto politinis sprendimas – laisvo judėjimo režimą pakeistų nuolatinė nacionalinė sienų kontrolė.
AfD rugsėjo 6-osios rinkimuose Saksonijoje-Anhalte pirmauja su 41 proc. parama ir siekia pirmą kartą perimti žemės valdžią
A. Weidel pareiškimas sulaukė daug dėmesio dėl politinio konteksto. Rugsėjo 6 dieną Saksonijoje-Anhalte vyks žemės parlamento rinkimai, kuriuose AfD turi realią galimybę tapti stipriausia politine jėga.
„Reuters“ skelbtose naujausiose apklausose AfD palaikė apie 41 proc. rinkėjų. Kanclerio Friedricho Merzo Krikščionių demokratų sąjungai CDU teko maždaug 24 proc. Tai milžiniškas skirtumas regione, kuriame AfD siekia įrodyti galinti ne vien laimėti protesto balsus, bet ir pati formuoti valdžią.
Jeigu AfD pavyktų suformuoti Saksonijos-Anhalto vyriausybę, tai būtų pirmas kartas pokario Vokietijos istorijoje, kai šios partijos vadovaujama administracija perimtų vienos federalinės žemės vykdomąją valdžią. Tačiau net ir tokia pergalė nesuteiktų partijai teisės išvesti visą Vokietiją iš Šengeno ar euro zonos – tokiems sprendimams reikėtų federalinės valdžios.
Vis dėlto A. Weidel žemės rinkimus vertina kaip kelią į nacionalinę valdžią. AfD parama didėja ir federaliniu mastu. ZDF rugpjūčio apklausose partija jau varžėsi dėl pirmosios vietos su CDU/CSU, todėl anksčiau teorinėmis laikytos jos programinės nuostatos dabar vertinamos gerokai rimčiau.
Vokietija sieną su Lenkija tikrina nuo 2023 metų, o pati Lenkija atsakomąją kontrolę įvedė 2025-ųjų liepą
Šengeno laisvo judėjimo principas Lenkijos ir Vokietijos pasienyje jau kelerius metus veikia su išimtimis. Vokietija kontrolę prie Lenkijos sienos pirmą kartą sugrąžino 2023 metų spalį, argumentuodama didėjančia neteisėta migracija ir žmonių kontrabanda.
Vėliau kontrolė buvo pratęsta ir išplėsta į visas Vokietijos sausumos sienas. 2026 metų vasarį Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paskelbė, kad patikrinimai bus tęsiami dar mažiausiai šešis mėnesius – iki rugsėjo vidurio.
Rugpjūtį A. Dobrindtas pradėjo procedūrą dėl dar vieno šešių mėnesių pratęsimo. Jei Europos Komisija tam neprieštaraus, patikrinimai galėtų tęstis iki 2027 metų kovo. Berlynas teigia, kad priemonė tebėra reikalinga dėl migracijos ir vidaus saugumo.
Lenkija savo ruožtu laikiną kontrolę prie Vokietijos sienos įvedė 2025 metų liepos 7 dieną. Naujausiu reglamentavimu ji pratęsta iki 2026 metų spalio 1-osios. Todėl pasienyje šiandien jau egzistuoja dvišaliai patikrinimai, tačiau jie teisiškai laikomi laikina Šengeno taisyklių išimtimi.
Lenkijos ir Vokietijos prekyba skaičiuojama šimtais milijardų eurų, todėl nuolatinės sienos labiausiai smogtų logistikai ir pasienio verslui
Vokietija yra svarbiausia Lenkijos prekybos partnerė. Oficialiais Lenkijos duomenimis, vien per pirmąją 2025 metų pusę dvišalė prekyba viršijo 90 mlrd. eurų. Vokietija eksportavo į Lenkiją prekių už 49,4 mlrd. eurų, o iš Lenkijos importavo už 40,6 mlrd. eurų.
Visų metų mastu srautai siekia gerokai daugiau nei 150 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad pasienis nėra vien žmonių kelionių klausimas – per jį nuolat juda sunkvežimiai su automobilių komponentais, elektronika, maisto produktais, chemijos gaminiais, mašinomis ir kitomis prekėmis.
Moderni Europos pramonė paremta tiekimo grandinėmis, kuriose detalė gali kelis kartus kirsti nacionalines sienas prieš tapdama galutiniu produktu. Kiekviena papildoma sunkvežimio laukimo valanda tokiame modelyje reiškia papildomas transporto, vairuotojų, sandėliavimo ir gamybos išlaidas.
R. Sikorskis taip pat atkreipė dėmesį į tūkstančius įmonių ir dešimtis tūkstančių žmonių, kurių ekonominė veikla tiesiogiai vyksta abiejose sienos pusėse. Pasienio regionuose nuolatinė kontrolė paliestų ne vien tarptautinius vežėjus, bet ir darbuotojus, studentus, paslaugų verslą bei kasdien į kitą valstybę važiuojančius gyventojus.
Europos Parlamento skaičiavimai jau anksčiau rodė, kad nuolatinės vidaus sienos Lenkijai ir Vokietijai kainuotų šimtus milijonų eurų per metus
Nuolatinių Šengeno vidaus sienų ekonominė kaina nagrinėjama jau daugiau nei dešimtmetį. Europos Parlamento tyrimų tarnyba dar per ankstesnę migracijos krizę skaičiavo, kad papildomas sunkvežimių laukimo laikas visoje Europoje galėtų transporto sektoriui kainuoti nuo 1,7 iki 7,5 mlrd. eurų per metus.
Tame pačiame vertinime Lenkija ir Vokietija buvo tarp valstybių, kurioms vien papildomos kelių transporto išlaidos galėtų viršyti po 500 mln. eurų per metus. Dabartinės prekybos apimtys yra didesnės nei tuo metu, todėl senų skaičiavimų negalima tiesiogiai perkelti į 2026 metus, tačiau jie parodo problemos mastą.
Prie tiesioginių transporto išlaidų prisidėtų darbo laiko praradimas, turizmo poveikis, pasienio verslo sąnaudos ir būtinybė išlaikyti nuolatinę kontrolės infrastruktūrą bei tūkstančius pareigūnų.
Šengeno ekonominė vertė ilgą laiką buvo sunkiau pastebima būtent todėl, kad sienos beveik išnyko iš kasdienio gyvenimo. Jos kaina pradeda matytis tada, kai sunkvežimiai, darbuotojai ir keliautojai vėl priversti stoti patikros punktuose.
AfD nori ne tik pasitraukti iš Šengeno – A. Weidel dar kartą iškėlė ir Vokietijos pasitraukimo iš euro klausimą
A. Weidel ZDF interviu Šengeno klausimo neatskyrė nuo platesnės AfD Europos politikos. Ji pareiškė, kad partijai perėmus federalinę valdžią Vokietija turėtų atsisakyti ir euro.
Tai būtų nepalyginamai sudėtingesnis ekonominis procesas nei pasienio kontrolės grąžinimas. Vokietija yra didžiausia euro zonos ekonomika, Europos Centrinio Banko pagrindinė akcininkė ir vienas svarbiausių bendrosios valiutos stabilumo ramsčių.
Ekonomistai, kuriuos prieš rugsėjo rinkimus kalbino „Reuters“, skeptiškai vertina daugelį AfD ekonominių pasiūlymų. Jų vertinimu, stiprus prekybos ir darbo jėgos judėjimo ribojimas ypač skaudžiai paliestų pačius rytinius Vokietijos regionus, kuriuose AfD turi daugiausia rinkėjų.
Saksonijoje-Anhalte atlikti modeliavimai rodė, kad kai kurių AfD ekonominių ir migracijos politikos priemonių bendras poveikis galėtų regionui kainuoti iki 1 600 eurų vienam gyventojui per metus ir tūkstančius darbo vietų. AfD savo ruožtu teigia, kad dabartinė ekonominė ir migracijos politika Vokietijai kainuoja daugiau ir kad nacionalinės kontrolės atkūrimas suteiktų valstybei daugiau savarankiškumo.
F. Merzo vyriausybė griežtina sienų kontrolę, tačiau pati pasitraukti iš Šengeno nenori
AfD ir dabartinės Vokietijos vyriausybės migracijos politikoje yra tam tikrų panašumų – abi pasisako už griežtesnę išorinių ir nacionalinių sienų kontrolę. Tačiau jų strateginis požiūris į Šengeną iš esmės skiriasi.
F. Merzas dar 2025 metais aiškiai pareiškė norintis išlaikyti Šengeno erdvę. Jo argumentas – laisvo judėjimo sistema gali veikti tik tuomet, jei valstybės sugeba kontroliuoti neteisėtą migraciją ir sustabdyti žmonių kontrabandos tinklus.
Todėl dabartinė Vokietijos politika paremta laikinais patikrinimais Šengeno sistemos viduje. AfD siūlo žengti toliau ir atsisakyti pačios sistemos, jei nacionalinės sienų kontrolės neįmanoma įgyvendinti pagal dabartines taisykles.
Šis skirtumas yra esminis ir Lenkijai. Laikini patikrinimai gali būti atšaukti pasikeitus migracijos padėčiai. Pasitraukus Vokietijai iš Šengeno reikėtų kurti visiškai naują ilgalaikį sienų režimą vienoje intensyviausių ekonominių sienų Europoje.
Šengeno ateities ginčas persikėlė ir į Lenkiją – dalis opozicijos taip pat pasiūlė svarstyti laikiną šalies pasitraukimą
R. Sikorskio reakcija buvo nukreipta ne vien į Vokietijos AfD. Rugpjūtį su buvusiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu siejama politinė aplinka pasiūlė surengti referendumą dėl laikino Lenkijos dalyvavimo Šengeno erdvėje sustabdymo.
Lenkijos užsienio reikalų ministras šią idėją kritikavo, argumentuodamas, kad nacionalistinės jėgos neįvertina pasekmių, kurios atsirastų, jei visos valstybės pradėtų vienodai atkurti nacionalines sienas.
Diskusiją dar labiau sustiprino migracijos krizės prie ES išorinių sienų. Lenkijos valdžia pati taiko griežtas priemones pasienyje su Baltarusija ir teigia, kad veiksminga išorinių sienų apsauga yra būtina sąlyga norint išsaugoti laisvą judėjimą Bendrijos viduje.
Todėl ginčas tarp Varšuvos ir AfD iš esmės yra platesnis Europos klausimas. Vis daugiau valstybių grąžina laikiną vidaus sienų kontrolę, nors pati Šengeno zona formaliai išlieka. Jeigu laikinos išimtys taps nuolatine praktika, Europa gali prieiti prie situacijos, kai Šengeno sistema teisiškai egzistuos, tačiau viena svarbiausių jos privilegijų – galimybė kirsti vidaus sienas be nuolatinių patikrinimų – praktiškai bus vis labiau ribojama.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Germany leaving Schengen zone would have ‘serious consequences’ for Poland, Sikorski says. https://tvpworld.com/95012218/-sikorski-warns-german-schengen-exit-would-hurt-poland
Reuters. (2026). Germany’s AfD eyes Saxony-Anhalt win as first step toward federal power. https://www.reuters.com/world/germanys-afd-eyes-saxony-anhalt-win-first-step-toward-federal-power-2026-08-23/
ZDF. (2026). „Berlin direkt“ – Sommerinterview with Alice Weidel. https://presseportal.zdf.de/pressemappe/berlin-direkt
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie Vokietijos galimą pasitraukimą iš Šengeno erdvės ir jo pasekmes Lenkijai. Jame apžvelgiama politinė situacija ir ekonominiai aspektai, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie A. Weidel pareiškimus ir R. Sikorskio reakciją, taip pat aiškiai atskiria politines pozicijas. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Vokietijos politinę situaciją, kuri gali turėti tiesioginį poveikį Lenkijai ir visai Europos Sąjungai. Taip pat jis svarbus Lietuvos auditorijai, nes atskleidžia galimas pasekmes regiono ekonomikai ir saugumui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimą Vokietijos pasitraukimą iš Šengeno erdvės ir jo pasekmes Lenkijai, kas yra aktualu tiek politikos, tiek ekonomikos kontekste. Jame analizuojama politinė situacija ir partijos 'AfD' augimas, kas gali turėti įtakos regiono stabilumui.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl galimų politinių pokyčių ir jų pasekmių, nes jis koncentruojasi į dramatiškas situacijas be pakankamai subalansuoto konteksto. Be to, naudojama emocinė kalba gali manipuliuoti skaitytojų jausmais.
