Jūros dugnu einanti infrastruktūra tapo Europos ekonomikos „nervų sistema“ – jos sutrikdymas paliestų ryšius, energetiką ir prekybą
Europos Sąjunga sparčiai keičia požiūrį į jūrų saugumą. Dar prieš kelerius metus didžioji dalis Briuselio jūrų politikos buvo siejama su prekyba, uostais, žvejyba, energetika ir vadinamąja mėlynąja ekonomika. Dabar vis daugiau lėšų ir politinio dėmesio skiriama tam, kas slypi po vandeniu – telekomunikacijų kabeliams, elektros jungtims, dujotiekiams, naftotiekiams ir kitai kritinei infrastruktūrai.
Priežastis – milžiniška šios infrastruktūros ekonominė reikšmė. Iki 99 proc. pasaulio tarptautinių duomenų srautų perduodama povandeniniais kabeliais. „Euronews“ skaičiavimu, daugiau kaip 1,4 mln. kilometrų povandeninių šviesolaidžių tinklas kasdien aptarnauja finansinius sandorius, kurių vertė siekia apie 9,2 trln. eurų. Jūros taip pat išlieka pagrindiniu pasaulinės prekybos keliu – daugiau kaip 80 proc. prekių pagal apimtį transportuojama laivais.
Europos priklausomybė nuo jūrų kelių dar ryškesnė. Jūrų transportu į ES atgabenama maždaug 75,6 proc. viso importo, o iš Bendrijos išgabenama apie 73 proc. eksporto. Bendra tokiais maršrutais kasmet judančių prekių vertė siekia apie 1,126 trln. eurų.
Todėl vieno svarbaus sąsiaurio blokada, didelio uosto veiklos sustabdymas arba kelių pagrindinių kabelių nutraukimas gali tapti gerokai daugiau nei vietiniu incidentu. Pasekmės gali pasiekti finansų rinkas, gamyklų tiekimo grandines, energetiką ir interneto infrastruktūrą visame žemyne.
ES jūrų gynybos pramonės produkcija per dešimtmetį pasiekė beveik 118 mlrd. eurų, o 2025 metais užfiksuotas rekordinis vidaus poreikis
Europos Komisijos Mėlynosios ekonomikos observatorijos duomenys rodo sparčiai augančią ES jūrų gynybos pramonės reikšmę. 2016–2025 metais Bendrijos valstybėse pagamintų jūrų gynybos sistemų bendra produkcijos vertė siekė apie 117,8 mlrd. eurų.
Šio skaičiaus nereikėtų painioti su tiesioginėmis ES biudžeto išlaidomis. Tai Europoje pagamintų karinių laivų, povandeninių laivų ir kitų jūrinių gynybos sistemų produkcijos vertė. Vien 2025 metais ji siekė apie 13,7 mlrd. eurų. Didžiausi gamintojai buvo Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija.
Ypač svarbūs tampa povandeniniai laivai – jiems 2025 metais teko apie 27 proc. visos ES jūrų gynybos produkcijos vertės. Didžiausia kategorija liko antvandeniniai kariniai laivai, sudarę apie 65 proc. produkcijos.
Tuo pat metu rekordą pasiekė ES valstybių vidaus reikmėms įsigyjamų jūrinių gynybos priemonių vertė – 2025 metais ji siekė apie 11,6 mlrd. eurų. Nuo 2016 metų šis rodiklis padidėjo maždaug 42 proc., o didžiausias vienų metų šuolis užfiksuotas 2022-aisiais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Nord Stream“, „Balticconnector“ ir nutraukti ryšio kabeliai parodė, kad Baltijos jūros dugnas tapo hibridinių grėsmių zona
Europos strategija keitėsi ne teorinių karinių scenarijų pagrindu. Per pastaruosius ketverius metus Baltijos jūroje įvyko visa serija incidentų, kurie parodė, kaip sunku apsaugoti šimtus kilometrų jūros dugnu nutiestos infrastruktūros.
2022 metais sprogimai smarkiai apgadino „Nord Stream“ dujotiekius. 2023 metais buvo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis „Balticconnector“ dujotiekis. 2024 metų lapkritį nutrūko povandeniniai ryšių kabeliai tarp Suomijos ir Vokietijos bei Švedijos ir Lietuvos. Vėliau fiksuota ir daugiau incidentų Baltijos regione.
Problema ta, kad jūros dugne įvykusią avariją ne visada lengva atskirti nuo sabotažo. Kabelį gali nutraukti laivo inkaras, žvejybos įranga arba techninis gedimas. Tačiau tas pats mechanizmas gali būti panaudotas ir sąmoningai, todėl valstybėms tenka stebėti ne vien pačius kabelius, bet ir virš jų plaukiančių laivų elgesį.
Po pasikartojančių incidentų NATO 2025 metų sausį pradėjo operaciją „Baltic Sentry“. Baltijos jūroje sustiprintas fregatų, jūrų patruliavimo aviacijos ir bepiločių sistemų naudojimas, o valstybės pradėjo glaudžiau jungti nacionalines stebėjimo sistemas. Tikslas – anksčiau pastebėti įtartiną veiklą aplink svarbiausius kabelius ir vamzdynus.
2026 metais ES jūrų saugumą jau tiesiogiai susiejo su gynybos pramone ir skyrė 325 mln. eurų bendriems strateginiams projektams
Pirmasis rimtas politinis posūkis įvyko dar 2023 metais, kai ES atnaujino Jūrų saugumo strategiją ir kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą įvardijo vienu iš pagrindinių prioritetų. Tačiau per pastaruosius dvejus metus ši kryptis perėjo iš strateginių dokumentų į konkrečius finansuojamus projektus.
2026 metų kovą Europos Komisija priėmė naują ES jūrų pramonės strategiją. Vienas iš trijų pagrindinių jos blokų pavadintas „Secure and Protect“ – „Apsaugoti ir apginti“. Numatyta stiprinti Europos karinių laivų statybą, povandenines technologijas, dvejopos paskirties sistemas ir jūrinės situacijos stebėjimą.
Liepos mėnesį Komisija pasiūlė penkis Europos bendro intereso gynybos projektus. Jiems pagal 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programą numatyta skirti 325 mln. eurų. Viena iš penkių prioritetinių sričių yra integruota jūrų ir jūros dugno gynyba.
Kitos sritys apima dronus ir kovos su dronais sistemas, kosmosą, oro ir priešraketinę gynybą bei ES rytinio flango apsaugą. Ukraina ir Norvegija taip pat gali dalyvauti šiuose bendruose projektuose.
Autonominių jūrinių sistemų produkcijos vertė per dešimtmetį išaugo 132 proc., nes kiekvieno kabelio saugoti karo laivu neįmanoma
Vienas svarbiausių technologinių pokyčių vyksta bepiločių sistemų srityje. Europos Komisijos duomenimis, ES gaminamų bepiločių sistemų, susijusių su jūrų gynyba, produkcijos vertė 2016–2025 metais padidėjo 132 proc. ir 2025 metais pasiekė 847 mln. eurų.
Tam yra labai praktiška priežastis. Tūkstančių kilometrų kabelių ir vamzdynų nuolat saugoti fregatomis ar povandeniniais laivais būtų ekonomiškai ir fiziškai beveik neįmanoma. Vienas karo laivas gali kontroliuoti palyginti nedidelę teritoriją, o svarbiausia infrastruktūra driekiasi per ištisus jūrų baseinus.
Todėl kuriamos autonominės antvandeninės ir povandeninės sistemos, kurios gali ilgą laiką patruliuoti nustatytose teritorijose, registruoti povandeninius garsus, stebėti laivų judėjimą ir ieškoti neįprastų veiksmų. Duomenis galima jungti su pakrančių radarais, palydovinėmis nuotraukomis ir AIS laivų identifikavimo sistema.
Kitas žingsnis – dirbtinis intelektas. Sistema gali ieškoti elgesio anomalijų: kodėl krovininis laivas netikėtai sulėtėjo virš svarbaus kabelio, kodėl nukrypo nuo įprasto maršruto, kodėl išjungė arba pakeitė AIS signalą ir kiek laiko išbuvo konkrečioje vietoje. Tokia analizė leidžia stebėti gerokai didesnes teritorijas nei vien žmogaus valdomomis pajėgomis.
Baltijos ir Viduržemio jūrose kuriami pirmieji regioniniai kabelių saugumo centrai, o remontui ES skiria dar 40 mln. eurų
Vien stebėjimo neužtenka. Net ideali apsaugos sistema negali garantuoti, kad nė vienas kabelis niekada nebus pažeistas, todėl ES pereina prie vadinamojo daugiasluoksnio atsparumo modelio: grėsmę reikia pastebėti, sumažinti jos poveikį ir kuo greičiau atkurti ryšį.
2026 metų birželį Europos Komisija paskelbė skirianti 5,8 mln. eurų pirmiesiems dviem regioniniams kabelių centrams Baltijos ir Viduržemio jūrose. Jie turėtų padėti valstybėms dalytis informacija, koordinuoti stebėjimą ir greičiau reaguoti į incidentus.
Kartu paskelbtas atskiras 40 mln. eurų finansavimo kvietimas Europos povandeninių ryšių kabelių remonto pajėgumams didinti. Tai svarbu todėl, kad specializuotų kabelių remonto laivų nėra daug, o rimto geopolitinio konflikto metu vienu metu gali būti pažeistos kelios jungtys.
Ši sistema grindžiama principu, kad vieną kabelį turi būti įmanoma pakeisti alternatyviais maršrutais. Todėl svarbus tampa ne vien fizinis kabelio apsaugojimas, bet ir tinklo architektūra – kuo daugiau alternatyvių jungčių, tuo sunkiau vienu išpuoliu sutrikdyti visos valstybės ar regiono ryšius.
ES kuria ne bendrą Europos karinį laivyną, o sistemą, kurioje nacionalinės pajėgos, NATO, palydovai ir privatūs operatoriai dalijasi vienu situacijos vaizdu
Naujoji ES politika nereiškia, kad Briuselis kuria atskirą Europos karinį laivyną, kuris pakeistų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ar kitų valstybių karines jūrų pajėgas. Karinė teritorijų ir infrastruktūros apsauga pirmiausia išlieka nacionalinių valstybių bei NATO atsakomybė.
ES vaidmuo vis labiau koncentruojamas į bendrą pramonę, technologijas, finansavimą, infrastruktūros atsparumą ir informacijos sujungimą. Europos Komisija siekia, kad nacionalinės tarnybos, ES agentūros, NATO ir privačios kabelių bei energetikos bendrovės galėtų daug greičiau keistis duomenimis.
Tai ypač svarbu dėl infrastruktūros nuosavybės. Didelė dalis povandeninių telekomunikacijų kabelių priklauso privačioms bendrovėms, o karinės institucijos negali jų saugumo užtikrinti neturėdamos operatorių techninių duomenų ir gedimų informacijos.
Galutinis tikslas – sukurti nuolat veikiantį jūrinės situacijos vaizdą, kuriame vienoje sistemoje būtų sujungti povandeniniai jutikliai, AIS duomenys, radarai, palydovai, žvalgybos informacija ir uostų registrai. Tokia sistema turėtų pastebėti ne vien jau nutrauktą kabelį, bet veiksmus, kurie gali rodyti pasirengimą jį pažeisti.
Naujosios jūrų gynybos varžybos vyksta ne dėl teritorijos, o dėl to, kas sugebės apsaugoti pasaulio ekonomiką jungiančią infrastruktūrą
Šaltojo karo laikais jūrų strategija daugiausia buvo siejama su lėktuvnešiais, povandeniniais laivais, branduoliniu atgrasymu ir laivyno kontrole. Šios priemonės niekur nedingo, tačiau XXI amžiaus jūrų gynyba turi papildomą sluoksnį – po vandeniu esančią civilinę infrastruktūrą.
Kabelį nutraukti gali kainuoti nepalyginamai mažiau nei pastatyti karo laivą, tačiau padaryta ekonominė žala gali būti milžiniška. Tas pats galioja dujotiekiams, elektros jungtims, jūriniams vėjo parkams, duomenų centrus jungiančioms linijoms ir didžiausiems prekybos uostams.
Būtent todėl ES jūrų gynybos išlaidos ir pramonės pajėgumai dabar auga kartu su investicijomis į dronus, dirbtinį intelektą ir povandeninius jutiklius. Tradicinis karo laivas išlieka svarbus, tačiau šalia jo atsiranda šimtai pigesnių autonominių sistemų, galinčių ištisas savaites stebėti jūros paviršių ir dugną.
Europa į šią sritį žengia po kelių metų, per kuriuos paaiškėjo viena nemaloni realybė: didelė dalis šiuolaikinės ekonomikos remiasi infrastruktūra, kuri yra išsklaidyta tūkstančiuose kilometrų jūros dugno ir kurios fiziškai apsaugoti beveik neįmanoma. Todėl naujosios jūrų gynybos varžybos bus laimimos ne vien didesniu karo laivų skaičiumi, bet gebėjimu kuo anksčiau pastebėti grėsmę ir tęsti veiklą net tada, kai dalis infrastruktūros jau pažeista.
Šaltiniai
Euronews. (2026). EU sea defence: the new race to protect cables, pipelines and trade. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/25/eu-sea-defence-the-new-race-to-protect-cables-pipelines-and-trade
European Commission. (2026). Commission launches Industrial Maritime Strategy for a competitive, sustainable and resilient EU maritime sector. https://transport.ec.europa.eu/news-events/news/commission-launches-industrial-maritime-strategy-competitive-sustainable-and-resilient-eu-maritime-2026-03-04_en
NATO. (2026). NATO’s maritime activities – Baltic Sentry. https://www.nato.int/en/what-we-do/operations-and-missions/natos-maritime-activities
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia svarbią informaciją apie ES jūrų gynybą, jos aspektus ir iššūkius, todėl jis yra vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tiksliai ir aiškiai informaciją apie ES jūrų gynybos stiprinimą, be dezinformacijos ar manipuliacijos. Jame apžvelgiami svarbūs aspektai ir iššūkiai, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes jūrų gynyba yra svarbi tema, ypač atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius ir energetinę saugą Europoje. Be to, jis suteikia vertingos informacijos apie ES strategijas, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ES jūrų gynybos strategijas, kurios yra aktualios tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu. Tai padeda skaitytojams suprasti, kaip šios iniciatyvos gali paveikti prekybą ir saugumą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie ES jūrų gynybą, neskatindamas nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir planai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
