Kinų robotikos inžinierius: humanoidiniai robotai kariai gali atsirasti per 5–10 metų

Suprasti akimirksniu

• Pekino robotų žaidynėse daugiau kaip 2 000 humanoidų demonstravo greitį, kovinius judesius ir kartu parodė dabartinės technologijos ribas
• Šanchajaus bendrovės AG BOT inžinierius Y. Kun mano, kad humanoidiniai robotai karinėms užduotims gali būti parengti per 5–10 metų
• Kinijos kariuomenė robotus jau naudoja – keturkojai „robotai vilkai“ mokomi žvalgybos, logistikos ir ginkluotų puolimo operacijų
• Valstybinė ginklų gamintoja NORINCO jau pristatė humanoidą „Fuxi“, skirtą žvalgybai, patruliavimui ir darbui pavojingose zonose
• Kinija per pirmąjį 2026 metų pusmetį išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. humanoidų ir siekia robotus perkelti iš parodų į realias darbo vietas
• Humanoidui kare reikės gerokai daugiau nei gebėti bėgti ir smūgiuoti – didžiausios kliūtys yra patikimumas, energija ir savarankiškas sprendimų priėmimas
• Tikėtina, kad pirmieji humanoidai pakeis ne pėstininkus, o atliks pavojingiausias žvalgybos, logistikos ir evakuacijos užduotis
• Didžiausia problema prasidės tada, kai robotui bus leista pačiam nustatyti žmogų kaip taikinį ir panaudoti mirtiną jėgą
• 5–10 metų prognozė nėra „robotų armijos“ atsiradimo data, tačiau karinių robotų raida jau persikėlė iš fantastikos į praktinius bandymus
• Šaltiniai
• DAO narių vertinimas
• Ką apie tai manai tu?

Pekino robotų žaidynėse daugiau kaip 2 000 humanoidų demonstravo greitį, kovinius judesius ir kartu parodė dabartinės technologijos ribas

Pekine vykstančios antrosios Pasaulio humanoidinių robotų žaidynės tapo viena ryškiausių demonstracijų, kiek per metus pažengė Kinijos robotika. Varžybose dalyvauja daugiau kaip 2 000 robotų iš daugiau kaip 600 komandų, atstovaujančių 16 valstybių. Humanoidai bėga, šokinėja, žaidžia futbolą, kilnoja svorius, įveikia kliūčių ruožus ir kaunasi bokso bei kikbokso ringe.

Didžiausio dėmesio sulaukė 100 metrų bėgimas, kuriame Kinijos humanoidas distanciją įveikė per 9,39 sekundės – skaitine išraiška greičiau už Usaino Bolto 9,58 sekundės pasaulio rekordą. Tai nėra oficialus lengvosios atletikos rekordas, tačiau rezultatas parodo labai sparčiai augantį robotų mechaninį greitį ir judesių koordinaciją.

Kartu žaidynės atskleidė, kad humanoidai dar toli gražu nėra nepriekaištingos mašinos. Kai kurie griuvo, atsitrenkė į apsauginius barjerus, buvo išnešti iš trasos, o kelių aparatų pasirodymai baigėsi techniniais gedimais. Gebėjimas greitai nubėgti tiesia trasa dar nėra tas pats, kas patikimai veikti purve, griuvėsiuose, dūmuose ar chaotiškoje mūšio aplinkoje.

Tačiau būtent sportinės rungtys paskatino klausimą, kuris vis dažniau keliamas ne robotikos parodose, o gynybos strategijoje: jeigu mašina jau gali bėgti, šokinėti, smūgiuoti ir savarankiškai išlaikyti pusiausvyrą, kiek laiko prireiks, kol tokie gebėjimai bus pritaikyti kare?

Šanchajaus bendrovės AG BOT inžinierius Y. Kun mano, kad humanoidiniai robotai karinėms užduotims gali būti parengti per 5–10 metų

CBS News kalbintas Šanchajaus humanoidinių robotų bendrovės AG BOT robotikos inžinierius Yang Kun pateikė neįprastai tiesų atsakymą. Jo vertinimu, Kinijos bendrovėms iki humanoidinių robotų, galinčių atlikti kario funkcijas, gali būti likę maždaug 5–10 metų.

Y. Kun dirba prie humanoido A3, kuris Pekino žaidynėse dalyvavo kikbokso varžybose. Inžinierius aiškino, kad artimiausi praktiniai tokių robotų darbai bus civiliniai – viešbučiai, namų ruoša, paslaugų sektorius ir kitos kasdienės užduotys. Tačiau vėlesniame technologijos raidos etape jis numato ir kovines bei karines funkcijas.

Y. Kun požiūriu, robotų įtraukimas į gynybą galėtų sumažinti žmonių dalyvavimą tiesioginiuose susirėmimuose. Jis taip pat pabrėžė, kad pats robotas neturi emocijų ir jo elgesį lemia žmonės, kurie jį kuria, programuoja bei kontroliuoja.

Tačiau šią prognozę būtina tiksliai atriboti nuo oficialios Kinijos politikos. Y. Kun yra robotikos bendrovės inžinierius. Jo minimi 5–10 metų nėra Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos paskelbtas humanoidinių karių dislokavimo terminas ir nėra įrodymas, kad Pekinas jau būtų priėmęs sprendimą kurti humanoidinių robotų kariuomenę.

Kinijos kariuomenė robotus jau naudoja – keturkojai „robotai vilkai“ mokomi žvalgybos, logistikos ir ginkluotų puolimo operacijų

Nors humanoidinių karių dar nėra, robotizuotos antžeminės sistemos Kinijos kariuomenėje jau seniai nebėra vien laboratorinis eksperimentas. Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija pratybose naudoja keturkojus robotus, bepiločius antžeminius aparatus ir dronus, derindama juos su tradiciniais pėstininkų daliniais.

Kinijos gynybos ministerijos informaciniuose kanaluose 2026 metais pristatyta vadinamoji „robotų vilkų“ koncepcija. Trijų keturkojų robotų grupėje vienas aparatas gali būti naudojamas žvalgybai, kitas – šaudmenims bei kitam kroviniui gabenti, trečias – ginkluotai ugnies paramai.

Tokios sistemos kuriamos ne tam, kad robotas būtinai atrodytų kaip žmogus. Mūšio lauke keturios kojos kai kuriais atvejais net praktiškesnės – jos leidžia judėti nelygiu paviršiumi, lipti laiptais, pralįsti į pavojingas zonas ir gabenti krovinį ten, kur siųsti žmogų būtų rizikinga.

Kinijos kariuomenės pratybose jau bandyti scenarijai, kuriuose robotiniai šunys juda prieš pėstininkus, tikrina kelią, padeda įveikti kliūtis, o virš jų veikiantys dronai perduoda žvalgybos informaciją. Tai yra daug realesnis dabartinės robotizuotos karybos vaizdas nei mokslinės fantastikos humanoidų armijos.

Valstybinė ginklų gamintoja NORINCO jau pristatė humanoidą „Fuxi“, skirtą žvalgybai, patruliavimui ir darbui pavojingose zonose

Dar svarbesnė riba peržengta 2026 metų rugpjūtį. Kinijos valstybinė gynybos pramonės grupė NORINCO Pasaulio robotų konferencijoje pristatė viso žmogaus ūgio humanoidą „Fuxi“.

Gamintojas nurodo, kad aparatas kuriamas žvalgybai bet kokiomis oro sąlygomis, automatiniam patruliavimui, žmonių identifikavimui, perspėjimų perdavimui ir darbui teritorijose, į kurias žmogų siųsti pavojinga. Robotas gali būti valdomas operatoriaus nuotoliniu būdu – žmogaus judesiai perkeliami robotui realiuoju laiku.

Tai dar nėra autonominis ginkluotas humanoidas. Viešai pristatyta „Fuxi“ koncepcija labiau primena žmogaus fizinį pakaitalą pavojingoje vietoje: operatorius lieka saugioje zonoje, o robotas veikia ten, kur yra sprogmenų, cheminių medžiagų, gaisras ar kita grėsmė.

Tačiau faktas, kad humanoidą kuria viena svarbiausių Kinijos valstybinių ginklų gamintojų, parodo, jog riba tarp civilinės ir karinės humanoidinės robotikos jau pradeda nykti. Technologijos, kurios parodoje naudojamos dėžėms nešti ar kikboksui, gali būti pritaikytos ir visiškai kitokioms užduotims.

Kinija per pirmąjį 2026 metų pusmetį išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. humanoidų ir siekia robotus perkelti iš parodų į realias darbo vietas

Svarbiausias Kinijos pranašumas gali būti ne vien konkretus robotas, o pramonės mastas. Oficialiais Kinijos pramonės duomenimis, šalyje jau sukurta daugiau kaip 400 skirtingų pilnai sukomplektuotų humanoidinių robotų produktų – daugiau kaip pusė pasaulyje registruojamų tokio tipo modelių.

2026 metų Pasaulio robotų konferencijoje paskelbtoje pramonės ataskaitoje teigiama, kad per pirmąjį metų pusmetį Kinijoje pagamintų humanoidų pristatymai viršijo 40 tūkst. vienetų ir sudarė apie 97 proc. pasaulinių pristatymų. Šie sektoriaus duomenys rodo gamybos mastą, tačiau ne visi pristatyti robotai jau dirba komercinėse darbo vietose – nemaža dalis naudojama tyrimams, mokymui ir duomenų rinkimui.

Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija kartu su valstybinių įmonių priežiūros institucija 2026 metais pradėjo specialią realių darbo scenarijų programą. Iki metų pabaigos siekiama į realias darbo aplinkas išvesti 10 tūkst. humanoidinių robotų ir išbandyti daugiau kaip 100 ekonomiškai vertingų panaudojimo scenarijų.

Automobilių ir elektronikos gamyklose humanoidai jau mokomi rūšiuoti dalis, atlikti kokybės kontrolę, pernešti dėžes, tvarkyti gamybos komponentus ir aptarnauti įrenginius. Robotai bandomi ir vaistinėse, logistikoje, priešgaisrinėje apsaugoje bei kitose srityse. Būtent masinė civilinė rinka gali finansuoti technologijas, kurios vėliau būtų lengvai perkeliamos į gynybos sektorių.

Humanoidui kare reikės gerokai daugiau nei gebėti bėgti ir smūgiuoti – didžiausios kliūtys yra patikimumas, energija ir savarankiškas sprendimų priėmimas

Mūšio laukas robotui yra viena sudėtingiausių įmanomų aplinkų. Gamykloje grindys lygios, objektų vietos žinomos, apšvietimas kontroliuojamas, o žmogus gali sustabdyti sistemą pastebėjęs klaidą. Kare praktiškai nė viena iš šių sąlygų neegzistuoja.

Robotui reikėtų judėti per griuvėsius, purvą, sniegą, tranšėjas ir pastatus, atlaikyti smūgius, vibraciją bei sprogimų bangas. Jis turėtų veikti lyjant, esant dūmams ar blogam matomumui ir po dalinio mechaninio pažeidimo. Viena sulaužyta jungtis humanoidą gali paversti nebeveikiančia kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės mašina.

Dar viena problema – energija. Žmogus gali veikti daug valandų su palyginti nedideliu maisto kiekiu, o galingi elektriniai varikliai, skaičiavimo sistemos ir jutikliai greitai iškrauna baterijas. Kuo robotas greitesnis ir stipresnis, tuo daugiau energijos jam reikia.

Galiausiai išlieka ryšio problema. Nuotoliniu būdu valdomą robotą galima trikdyti elektroninės kovos priemonėmis. Visiškai autonominiam robotui ryšio reikėtų mažiau, tačiau tada programinė įranga pati turėtų suprasti aplinką ir priimti vis sudėtingesnius sprendimus. Būtent čia mechanikos klausimas virsta dirbtinio intelekto klausimu.

Tikėtina, kad pirmieji humanoidai pakeis ne pėstininkus, o atliks pavojingiausias žvalgybos, logistikos ir evakuacijos užduotis

Humanoidinio roboto karinė vertė nebūtinai prasidės nuo ginklo jo rankose. Kariškiams daug naudingesnės gali būti užduotys, kurioms šiandien tenka rizikuoti žmonių gyvybėmis.

Robotas galėtų patekti į apšaudomą pastatą ir perduoti vaizdą, gabenti šaudmenis į pozicijas, tempti sužeistą žmogų, ieškoti minų, tirti tunelius, judėti cheminiu ar radiaciniu būdu užterštoje teritorijoje ir atlikti sargybos funkcijas.

Humanoido forma tam tikrose situacijose turi konkretų pranašumą. Beveik visas žmonių sukurtas pasaulis pritaikytas žmogaus kūnui – durų rankenos, laiptai, transporto priemonės, įrankiai, sėdynės ir valdymo pultai. Žmogaus proporcijų robotas teoriškai galėtų naudotis jau esančia infrastruktūra jos neperstatant.

Todėl labiau tikėtina, kad pirmasis plataus masto karinis etapas bus mišrios žmonių ir robotų grupės. Robotai perims pavojingiausias arba fiziškai sunkiausias užduotis, o žmogus dar ilgai išlaikys sprendimų priėmimo, vadovavimo ir ginklo panaudojimo kontrolę.

Didžiausia problema prasidės tada, kai robotui bus leista pačiam nustatyti žmogų kaip taikinį ir panaudoti mirtiną jėgą

Technologiškai galima atskirti du labai skirtingus robotų panaudojimo modelius. Vienu atveju robotą nuotoliniu būdu valdo žmogus, kuris pats nustato taikinį ir duoda komandą panaudoti ginklą. Kitu atveju mašina aplinką analizuoja pati, pasirenka taikinį ir pati priima sprendimą smogti.

Antrasis modelis kelia gerokai sudėtingesnius teisinius ir etinius klausimus. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas perspėja, kad visiškai autonominės ginklų sistemos gali perkelti sprendimą dėl žmogaus gyvybės iš konkretaus asmens algoritmui, kurio veiksmus ne visada galima tiksliai numatyti.

Organizacija ragina uždrausti nenuspėjamas autonomines sistemas ir ginklus, kurie autonomiškai pasirinktų žmones kaip taikinius. Kitoms autonominėms sistemoms siūloma nustatyti griežtas geografines, laiko, taikinių ir žmogaus priežiūros ribas.

Oficiali Kinijos pozicija taip pat deklaruoja, kad karinis dirbtinis intelektas turi būti „saugus, patikimas ir kontroliuojamas“, o autonominių ginklų klausimas turėtų būti reguliuojamas tarptautiniu mastu. Tačiau iki šiol nėra pasaulinės sutarties, kuri aiškiai ir vienodai nustatytų, kiek žmogaus kontrolės privalo likti autonominiam ginklui.

5–10 metų prognozė nėra „robotų armijos“ atsiradimo data, tačiau karinių robotų raida jau persikėlė iš fantastikos į praktinius bandymus

Y. Kun pateiktą terminą svarbu vertinti kaip vieno pramonės specialisto prognozę. Nėra viešų duomenų, kad Kinijos valdžia būtų paskelbusi planą 2031–2036 metais pakeisti savo karius humanoidais ar sukurti savarankišką robotų armiją.

Kita vertus, pati technologinė kryptis jau yra reali. Kinijos kariuomenė išbando keturkojus robotus, valstybinė gynybos pramonė kuria humanoidus žvalgybai ir pavojingoms operacijoms, o civilinės bendrovės masiškai tobulina mechaninius kūnus, regą, pusiausvyrą ir fizinio DI sistemas.

Lūžis įvyks tada, kai robotas ne tik greitai nubėgs 100 metrų ar laimės kikbokso demonstraciją, bet patikimai atliks ilgą sudėtingų veiksmų seką visiškai nepažįstamoje aplinkoje. „Unitree“ vadovas Wang Xingxingas tokį robotikos „ChatGPT momentą“ vertina atsargiau ir mano, kad jo gali tekti laukti 2–10 metų.

Todėl klausimas jau nebėra, ar robotai bus naudojami kare – įvairių rūšių bepilotės ir robotinės sistemos jame naudojamos dabar. Tikrasis klausimas yra, kiek sprendimų bus leidžiama perduoti pačioms mašinoms ir ar žmogaus formos robotas taps tik dar vienu nuotoliniu įrankiu, ar pirmuoju žingsniu į visiškai naują automatizuoto karo etapą.

Šaltiniai

Yahoo News / CBS News. (2026). Humanoid robot soldiers likely only 5-10 years away, one developer behind China’s robotics boom tells CBS News. https://www.yahoo.com/news/science/articles/long-china-ready-deploy-humanoid-141331649.html

CBS News. (2026). Humanoid robot soldiers likely only 5-10 years away, one developer behind China’s robotics boom tells CBS News. https://www.cbsnews.com/news/china-humanoid-robot-soldiers-only-years-away-developer-tells-cbs-news/

Reuters. (2026). How US military funding propelled China’s robot dogs. https://www.reuters.com/world/asia-pacific/how-us-military-funding-propelled-chinas-robot-dogs-2026-08-18/