Neatpažintas bepilotis objektas kaipmat buvo sunaikintas
Penktadienio rytą Baltijos regiono ramybę sudrumstė incidentas Latvijos padangėje. Į šalies oro erdvę patekus užsienio dronui, keliuose rytiniuose regionuose paskelbtas pavojus, o iš Šiaulių karinės oro bazės į orą pakelti NATO naikintuvai. Neatpažintas bepilotis netrukus buvo perimtas ir sunaikintas.
Incidentas prasidėjo kiek po 4 val. ryto. Apie galimą grėsmę buvo perspėti Augšdaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybių gyventojai. Žmonėms rekomenduota vengti buvimo lauke ir pasitraukti į saugias vietas. Maždaug po 50 minučių, situaciją suvaldžius, oro pavojus buvo atšauktas[1].
Reaguojant į situaciją iš Šiaulių pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT televizijai patvirtino, kad operacija buvo vykdoma iš Lietuvos teritorijos.
„Kaip žinia, įvykis įvyko kiek po 4 val. ryto, tai dar yra praėję mažai laiko. Operacija buvo įvykdyta iš Šiaulių oro bazės, iš ten kilo naikintuvai atpažinti objektą ir po keliolikos minučių objektas buvo atpažintas, sėkmingai sunaikintas. Galime pasidžiaugti, kad tai buvo sėkminga oro gynybos operacija, kuri buvo įvykdyta iš Lietuvos teritorijos“, – LRT televizijai sakė NKVC vadovas.
Pirminiais duomenimis, Lietuvos oro erdvė incidento metu pažeista nebuvo, taip pat nėra informacijos apie nukentėjusius žmones ar padarytą žalą.
Objekto judėjimą stebėjo ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos bei Estijos tarnybos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad tokia koordinuota reakcija parodė Baltijos šalių ir NATO pajėgų gebėjimą greitai reaguoti į galimas grėsmes regione.
Aiškinamasi, kodėl bepilotis atsidūrė Latvijoje
Tiksli numušto drono kilmė kol kas nėra patvirtinta. Pareigūnai aiškinasi, ar į Latvijos oro erdvę jis pateko iš Rusijos, ar Baltarusijos pusės.
Viena iš pagrindinių tiriamų versijų – drono skrydžio kryptį galėjo pakeisti Rusijos naudojamos elektroninio karo priemonės. V. Vitkausko teigimu, turimi duomenys leidžia manyti, kad bepilotis iš pradžių galėjo skristi link taikinio Rusijos Leningrado srityje, tačiau vėliau nukrypo ir pateko į NATO teritoriją.
Neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti Ukrainos naudojamas dronas, tačiau jo priklausomybė ir tikrasis skrydžio tikslas dar nėra galutinai nustatyti.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Bėrzina patvirtino, kad kariuomenei žinoma vieta, kur nukrito sunaikintas objektas. Dėl vykstančio tyrimo ji neviešinama. Pareigūnai taip pat neatskleidžia, kaip arti gyvenamųjų vietovių dronas buvo numuštas.
Dronų incidentai Baltijos regione kartojasi
Latvijos tarnyboms su bepiločių keliama grėsme tenka susidurti ne pirmą kartą. Anksčiau Latgalos ir Vidžemės gyventojai jau buvo perspėti apie galimus pavojingus objektus šalies oro erdvėje. Latvijos teritorijoje taip pat yra fiksuota nukritusių ir sprogusių bepiločių.
Tokie incidentai pirmiausia siejami su Rusijos karu prieš Ukrainą, kuriame abi pusės intensyviai naudoja įvairios paskirties dronus. Dėl techninių gedimų, navigacijos sutrikimų ar elektroninio karo poveikio bepiločiai gali nukrypti nuo suplanuoto maršruto ir priartėti prie kaimyninių valstybių.
Tai verčia Baltijos šalis skirti vis daugiau dėmesio oro erdvės stebėjimui ir pasirengimui operatyviai reaguoti į netikėtai pasirodžiusius objektus.
R. Kauno vertinimu, penktadienio operacija dar kartą pademonstravo NATO oro gynybos pajėgumų svarbą. Aljanso pajėgos Baltijos regione gali ne tik stebėti galimus oro erdvės pažeidimus, bet ir, kilus būtinybei, neutralizuoti grėsmę.
Suomija ėmėsi atsargumo priemonių, Rusijoje – masinė dronų ataka
Padidėjęs bepiločių aktyvumas tą patį rytą buvo juntamas ir kitose Baltijos jūros regiono vietose. Suomijos gynybos pajėgos rytinėje Suomijos įlankos dalyje laikinai apribojo aviacijos ir laivybos judėjimą. Tai buvo prevencinė priemonė, turėjusi sumažinti galimą pavojų ir palengvinti kariuomenės veiksmus pasirodžius dronams.
Tuo pat metu Rusijos Leningrado srityje skelbta apie didelio masto bepiločių ataką. Regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka pareiškė, kad per naktį Rusijos oro gynybos pajėgos numušė 54 Ukrainos dronus. Taip pat pranešta apie apgadintą Ust Lugos uosto infrastruktūrą.
Oficialiai nėra patvirtinta, kad Latvijos oro erdvėje sunaikintas objektas buvo vienas iš Leningrado srities link skridusių bepiločių. Vis dėlto Lietuvos pareigūnų išsakyta versija, kad jo pradinis taikinys galėjo būti šiame Rusijos regione, leidžia incidentą vertinti platesniame tą naktį vykusių dronų atakų kontekste.
Beveik vienu metu Latvijoje, Suomijos įlankoje ir Rusijos Leningrado srityje fiksuoti įvykiai rodo, kad karo Ukrainoje keliamos saugumo rizikos vis dažniau paliečia ir platesnį Baltijos jūros regioną.
