Vatikanas prabilo apie Lietuvą sukrėtusias kunigų bylas
Lietuvos teisėsaugos teismams perduotos rezonansinės kunigų bylos sulaukė reakcijos ir už šalies ribų. Į situaciją oficialiai sureagavo Vatikanas – Apaštališkoji nunciatūra patvirtino, kad Šventasis Sostas yra informuotas apie Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems dvasininkams pareikštus kaltinimus.
Vatikano reakcijoje itin daug dėmesio skiriama galimai nukentėjusiems žmonėms. Šventojo Sosto diplomatinė atstovybė Lietuvoje pareiškė užuojautą jiems ir jų artimiesiems, pabrėždama, kad tokiomis aplinkybėmis nukentėjusiųjų interesai turi būti vienas svarbiausių prioritetų[1].
„Apaštališkoji nunciatūra pirmiausia nori pareikšti užuojautą aukoms ir jų šeimoms. Tokios situacijos yra labai skausmingos, todėl tiems, kurie nukentėjo, visada turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – atsakyme „15min“ nurodė Vatikano atstovybė.
Kartu Vatikanas kol kas nesiima vertinti konkretiems dvasininkams pareikštų kaltinimų ar galimos jų atsakomybės. Nunciatūra pabrėžė pasitikinti Lietuvos valstybės institucijų ir Vilniaus arkivyskupijos atliekamu darbu bei laukianti, kuo baigsis vykstantys procesai.
Šventasis Sostas apie tyrimą sužinojo iš Vilniaus arkivyskupijos
Paaiškėjo ir tai, kaip informacija apie Lietuvoje vykstantį tyrimą pasiekė Vatikaną. Šventojo Sosto atstovybė patvirtino ją gavusi iš Vilniaus arkivyskupijos, tačiau neatskleidė, kada tiksliai Roma buvo informuota.
Vilniaus arkivyskupija savo ruožtu yra paskelbusi, kad dėl abiejų dvasininkų buvo pradėtos ir Bažnyčios teisėje numatytos procedūros – vyksta kanoniniai tyrimai, apie situaciją informuotas Šventasis Sostas, o abu kunigai yra nušalinti nuo pareigų. Taigi greta Lietuvos teisėsaugos procesų situacija nagrinėjama ir Bažnyčios viduje.
Vatikanas leidžia suprasti, kad jo dėmesys šioms byloms nesibaigė vien informacijos gavimu. Šventasis Sostas teigia reguliariai gaunantis žinias apie situacijos raidą ir toliau ją sekantis.
„Šventasis Sostas buvo informuotas apie šią skausmingą situaciją, toliau ją stebi su dideliu susirūpinimu ir reguliariai gauna naujausią informaciją apie bet kokius pokyčius. Šventasis Sostas tvirtai patvirtina savo politiką, pagal kurią bet kokios formos piktnaudžiavimui netaikoma jokia tolerancija“, – nurodoma atsakyme portalui.
Tokia formuluotė rodo, kad Vatikanas šiuo metu laukia tiek pasaulietinio teisinio proceso, tiek Bažnyčios viduje vykdomų procedūrų rezultatų ir viešai neskelbia išankstinių išvadų dėl kaltinamų dvasininkų.
Skaičiuojami 34 epizodai ir 11 nukentėjusiųjų
Viena teismą pasiekusių bylų susijusi su 56 metų Tadu Švedavičiumi. Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam dvasininkui pateikti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų veikų.
Kaltinimai apima seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, disponavimą pornografinio pobūdžio medžiaga bei nepilnamečių įtraukimą į alkoholio vartojimą.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų. Galimų nusikaltimų metu jiems buvo nuo 12 iki 18 metų. Teisėsaugos duomenimis, tiriamos veikos galėjo būti vykdomos itin ilgą laiką – nuo 2002 iki 2025 metų.
Teismo laukia ir dar vienas kunigas
Su šiuo tyrimu siejama dar viena baudžiamoji byla, kuri teismui buvo perduota birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam dvasininkui – Ryšardui Peciunui.
Jis kaltinamas disponavęs pornografinio pobūdžio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Vilniaus arkivyskupija yra nurodžiusi, kad ir šis dvasininkas nušalintas nuo pareigų, jo atžvilgiu pradėtas kanoninis tyrimas, o apie situaciją taip pat informuotas Šventasis Sostas.
Taigi šios istorijos eiga vyksta dviem kryptimis: kaltinimus ir baudžiamąją atsakomybę vertins Lietuvos teismai, o Bažnyčios viduje tęsiamos kanoninės procedūros. Vatikanas savo ruožtu skelbia stebintis procesus ir laikosi pozicijos, kad piktnaudžiavimo atvejams negali būti taikoma tolerancija.
Premjeras: institucijos reputacija negali būti svarbiau už vaiko saugumą
Į rezonansą sukėlusias bylas sureagavo ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad nagrinėjant galimus nusikaltimus prieš nepilnamečius žmogaus užimamos pareigos, autoritetas ar priklausymas konkrečiai institucijai negali tapti kliūtimi siekiant išsiaiškinti tiesą.
Premjero teigimu, galutinį kaltinimų vertinimą turi pateikti teisėsauga ir teismai, tačiau valstybės institucijos privalo pasirūpinti, kad galimų nusikaltimų atvejai nebūtų slepiami, o apie juos prabilę žmonės sulauktų reikalingos pagalbos.
M. Sinkevičius kartu ragino šių bylų netapatinti su visa Katalikų Bažnyčia. Pasak jo, konkretiems dvasininkams pareikšti kaltinimai neturėtų tapti pagrindu atsakomybę perkelti visai religinei bendruomenei. Tačiau iš Bažnyčios tikimasi atviro bendradarbiavimo su teisėsauga ir atsakymų, ar anksčiau buvo padaryta viskas, kad panašiems atvejams būtų užkirstas kelias.
Po šių įvykių Vyriausybė taip pat ketina įvertinti platesnę nepilnamečių apsaugos sistemą – ne tik religinėse bendruomenėse, bet ir kitose aplinkose, kuriose vaikai leidžia laiką.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra neaiškus ir trūksta konteksto, todėl gali būti sunkiai suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Vatikano reakciją į kunigų pedofilijos skandalą, apima įvairias perspektyvas ir reaguoja į visuomenės nuomonę, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes kunigų pedofilijos skandalas yra svarbi tema, kuri kelia didelį susirūpinimą visuomenėje. Vatikano reakcija ir imtasi priemonės yra svarbios informacijos dalys, kurios gali paveikti tiek aukas, tiek plačiąją visuomenę.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vatikano reakciją į kunigų pedofilijos skandalą, apima aukų nuomones ir visuomenės reakciją, todėl jis yra naudingas ir konstruktyvus.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą, nes jis koncentruojasi į skandalo detales ir visuomenės pasipiktinimą, nesuteikdamas pakankamai teigiamų sprendimų ar vilties dėl ateities.
