Sinkevičius: vaikų saugumas negali likti antrame plane
Teismą pasiekus dviem rezonansinėms baudžiamosioms byloms, kuriose Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems kunigams pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, susijusių su nepilnamečiais, į situaciją sureagavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tokiais atvejais valstybės laikysena negali kelti abejonių – vaikų saugumas ir galimų nusikaltimų išaiškinimas turi būti svarbiau už asmens statusą ar institucijos reputaciją.
„Valstybės pozicija čia turi būti visiškai aiški: seksualiniam smurtui prieš vaikus nėra ir negali būti jokios tolerancijos. Nėra pareigų, autoriteto, institucijos ar statuso, kurie galėtų tapti apsauga nuo atsakomybės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė M. Sinkevičius[1].
Premjeras pažymėjo, kad galutinai įvertinti konkrečias aplinkybes, kaltinimus ir asmenų atsakomybę turi teisėsauga bei teismai. Vis dėlto, pasak jo, valstybės institucijoms tenka pareiga užtikrinti, kad informacija apie galimus nusikaltimus nebūtų nutylima, o nukentėjusieji neliktų vieni.
M. Sinkevičius taip pat akcentavo, kad institucijos noras apsaugoti savo vardą negali būti svarbesnis už žmogaus, o ypač vaiko, saugumą. Anot premjero, būtina sudaryti sąlygas galimiems nukentėjusiesiems kreiptis pagalbos ir užtikrinti, kad tokie atvejai būtų tinkamai ištirti.
Ragino neperkelti atsakomybės visai Katalikų Bažnyčiai
Nors dvi bylos susijusios su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais, M. Sinkevičius ragino dėl konkretiems žmonėms pareikštų kaltinimų neteisti visos religinės bendruomenės.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčia yra svarbi mūsų visuomenės dalis, o daugybė dvasininkų savo tarnystę atlieka sąžiningai ir atsakingai. Būtų neteisinga konkrečių žmonių galimus nusikaltimus perkelti visai bendruomenei“, – nurodė Vyriausybės vadovas.
Kartu premjeras iš Bažnyčios tikisi atviro ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis. Pasak jo, svarbu ne tik išsiaiškinti konkrečių bylų aplinkybes, bet ir atsakyti į klausimą, ar anksčiau buvo imtasi visų reikalingų veiksmų, kad panašioms situacijoms būtų užkirstas kelias.
Dėmesį į esamas apsaugos priemones ketina atkreipti ir Vyriausybė. M. Sinkevičiaus teigimu, turėtų būti įvertinta, ar dabartiniai teisiniai ir instituciniai mechanizmai pakankamai apsaugo nepilnamečius visose aplinkose, kuriose jie leidžia laiką ar dalyvauja įvairiose veiklose.
Tai, pasak premjero, aktualu ne vien religinėms organizacijoms. Vaikų apsaugos priemonės turi veikti šeimose, mokyklose, sporto organizacijose ir kitose institucijose. Jei atlikus vertinimą būtų nustatyta spragų, Vyriausybė turėtų ieškoti papildomų priemonių joms pašalinti ir galimų nusikaltimų prevencijai sustiprinti.
Krenta visuomenės pasitikėjimas Bažnyčia?
Po pastarųjų dienų įvykių naujienų portalai taip pat surengė ne vieną internautų apklausą dėl pasitikėjimo Bažnyčia. Vienoje jų buvo teiraujamasi, ar pastarasis pedofilijos šešėlis padarė įtaką jam. Gyventojai galėjo spausti širdelę teigiamu atveju, o balsuojantys „ne“ – piktą veiduką.
Visgi, mini apklausa parodė ryškią persvarą – net 455 internautai balsavo, kad pastarieji skandalai įtakos jų pasitikėjimui Bažnyčia padarė, ir tik 77-iems – ne.
Visgi kai kurie komentatoriai nurodė tikintys į Dievą, bet, pasak jų, Bažnyčia čia esą „ne prie ko“.
„Tikrų kunigų, kurie yra visų pirmiausia žmones labai mažai. Jiems visiems tik pinigai. O tikėti galiu aš ir be jų. Jie mano blogų darbų neišpirks. Jei aš pati žinau ką padariau ar elgiaus blogai ir stengsiuosi pasitaisyti. Tai man jų apsimestiniu kalbų nereikia.“ – rašė viena internautė.
Teismuose – dvi bylos, vienoje jų minimi 34 nusikalstami epizodai
Premjero reakcija pasirodė prokuratūrai teismams perdavus dvi baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems kunigams.
Vienoje iš bylų prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius. Jam pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio pobūdžio medžiaga bei nepilnamečių įtraukimu į alkoholio vartojimą.
Šioje byloje yra 11 nukentėjusiųjų. Galimų nusikalstamų veikų metu jiems buvo nuo 12 iki 18 metų. Manoma, kad dvasininkui inkriminuojamos veikos galėjo būti vykdomos ilgą laikotarpį – nuo 2002 iki 2025 metų.
Ši byla siejama su dar viena baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pareikšti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam dvasininkui – Ryšardui Peciunui. Jis kaltinamas disponavimu pornografinio pobūdžio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai.
