Naujos Lenkijos mokyklų maitinimo taisyklės įsigalios 2026 metų rugsėjo 1 dieną
Lenkijoje nuo rugsėjo 1 dienos įsigalios naujos vaikų maitinimo mokyklose ir darželiuose taisyklės. Sveikatos apsaugos ministrė reglamentą pasirašė vasario 16 dieną, o dokumentas oficialiai paskelbtas kaip 2026 metų Teisės aktų leidinio 197 pozicija.
Naujasis reglamentas pakeis nuo 2016 metų galiojusias taisykles. Jis bus taikomas mokyklų ir darželių valgykloms, šių įstaigų parduotuvėlėms bei maisto ir gėrimų automatams.
Pagrindinis reformos tikslas – sumažinti vaikams siūlomo labai perdirbto ir menkos maistinės vertės maisto kiekį. Kartu siekiama padidinti daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų dalį kasdieniame valgiaraštyje.
Kartą per savaitę mokyklos turės patiekti visiškai augalinį patiekalą
Mokyklų ir darželių pietų valgiaraštyje bent kartą per savaitę turės būti patiekalas iš ankštinių augalų, kuriame nėra gyvūninės kilmės produktų. Jis galės būti patiekiamas kaip sriuba, pagrindinis patiekalas arba abi pietų dalys.
Toks patiekalas galės būti ruošiamas iš pupelių, žirnių, lęšių, avinžirnių ar kitų ankštinių augalų. Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija šį pokytį sieja su vadinamosios planetinės mitybos principais, kuriais derinama žmogaus sveikata ir mažesnis maisto gamybos poveikis aplinkai.
Privalomas augalinis patiekalas nereiškia, kad visi mokyklų pietūs taps vegetariški. Mėsa ir žuvis valgiaraščiuose išliks, tačiau ankštiniai augalai turėtų tapti reguliaria, o ne išimtine baltymų alternatyva.
Vaikams, kurie gyvūninės kilmės produktų nevartoja, mokyklos turės pasiūlyti augalinę alternatyvą ir tomis dienomis, kai kitiems mokiniams patiekiama mėsa, žuvis ar kitas gyvūninių produktų turintis patiekalas.
Mėsos patiekalai bus ribojami, o sriubos dažniau verdamos iš daržovių
Naujose taisyklėse numatyta mėsos patiekalus per pietus patiekti ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Jeigu mokyklos valgiaraštyje bus numatytas mėsos patiekalas, pagrindiniam jo baltymų komponentui turės būti naudojama šviežia mėsa.
Šviežia šiuo atveju reiškia mėsą, kuri nebuvo konservuota kitais būdais, išskyrus šaldymą ar užšaldymą. Todėl kaip pagrindinė pietų dalis nebeturėtų būti naudojamos labai perdirbtos dešros, mortadelos kotletai ir panašūs gaminiai.
Mažiausiai du kartus per savaitę sriubos turės būti verdamos daržovių nuoviro pagrindu. Reglamente taip pat skatinama rinktis vietinius, sezoninius ir, kai įmanoma, ekologiškai užaugintus produktus.
Reforma numato, kad daržovių arba vaisių būtų kiekviename mokyklos ar darželio valgykloje tiekiamame patiekale. Daržovių dalis turės būti didesnė už vaisių, nes vaisiuose natūraliai yra daugiau cukraus.
Saldūs dribsniai, desertai ir aromatizuoti pieno produktai turės atitikti griežtesnes ribas
Reglamentas nustato didžiausią leidžiamą cukraus, riebalų ir druskos kiekį kai kuriose produktų grupėse. Tai apribos galimybes mokyklų valgyklose naudoti saldžius pusryčių dribsnius, kai kuriuos aromatizuotus pieno gaminius bei iš anksto pagamintus konditerijos produktus.
Grūdiniuose ir pusryčių gaminiuose 100 gramų produkto galės būti ne daugiau kaip 10 gramų cukrų, 10 gramų riebalų ir vienas gramas druskos. Konditerinėje ir pusiau saldžioje duonoje nustatytos 13,5 gramo cukrų, 10 gramų riebalų ir 1,2 gramo druskos ribos.
Pieno produktuose, tarp jų jogurtuose, kefyre, pasukose, aromatizuotame piene ir varškės gaminiuose, galės būti ne daugiau kaip 10 gramų cukrų 100 gramų arba mililitrų produkto. Tokia pati cukrų riba bus taikoma kalciu ir vitaminu B12 papildytiems augaliniams gėrimams bei pieno produktų pakaitalams.
Šioms produktų grupėms nebus leidžiama naudoti saldiklių, tokių kaip aspartamas, sacharinas, sukralozė, steviolio glikozidai, eritritolis ar ksilitolis. Vadinasi, mažesnis cukraus kiekis negalės būti paprasčiausiai kompensuojamas intensyviu saldikliu.
Vanduo taps rekomenduojamu gėrimu, o į vietoje ruošiamus gėrimus bus dedama mažiau cukraus
Vanduo naujajame reglamente įvardijamas kaip pageidaujamas gėrimas vaikams ir paaugliams. Mokyklų bei darželių valgyklose ir toliau bus galima tiekti kitų gėrimų, tačiau vietoje ruošiamuose kompotuose, arbatose ir panašiuose gėrimuose turės būti mažiau pridėtinio cukraus.
Mokyklų parduotuvėse bus leidžiama prekiauti natūraliu mineraliniu, šaltinio ir geriamuoju vandeniu, sultimis, tyrėmis bei vaisių ar daržovių glotnučiais be pridėtinio cukraus, saldiklių ir druskos. Taip pat bus leidžiami pieno ar augalinių gėrimų pagrindu pagaminti kokteiliai, jeigu į juos nepridėta cukraus ir saldiklių.
Leidžiamų produktų sąrašas bus baigtinis. Iš jo pašalinta anksčiau galiojusi kategorija „kiti produktai“, suteikusi galimybę pardavinėti menkesnės maistinės vertės gaminius, kurie nepateko į aiškiai apibrėžtas grupes.
Vis dėlto anksčiau svarstytas kavos pardavimo draudimas į galutinį reglamentą nepateko. Ministerija aiškina, kad tokio sprendimo atsisakyta atsižvelgus į tėvų, Švietimo ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto pastabas, ypač dėl vyresniųjų klasių mokinių.
Lenkijoje per didelį kūno svorį turi kas trečias pradinio mokyklinio amžiaus vaikas
Remiantis naujausiais PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos COSI duomenimis, antsvoris arba nutukimas nustatomas 33 proc. Lenkijos pradinio mokyklinio amžiaus vaikų. Tarp berniukų ši dalis siekia 36 proc., tarp mergaičių – 30 proc.
Nutukimas nustatytas maždaug 15 proc. Lenkijos aštuonmečių. Jį turi 19 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių. Pagal bendrą per didelį kūno svorį turinčių vaikų dalį Lenkija patenka į pirmąjį dešimtuką tarp 37 COSI tyrime vertintų valstybių.
Atskiras 2022–2023 metais vykdytas nacionalinis DINO-PL tyrimas parodė, kad problema didėja vaikams augant. Per didelis kūno svoris nustatytas 27,6 proc. septynmečių, 32,5 proc. aštuonmečių ir 34,8 proc. devynmečių.
Šie skaičiai nereiškia, kad antsvorį lemia vien mokyklos pietūs. Kūno svoriui įtakos turi šeimos mityba, fizinis aktyvumas, miegas, genetiniai veiksniai, pajamos, maisto reklama ir bendra gyvenamoji aplinka. Mokyklų maitinimas yra viena iš sričių, kurias valstybė gali tiesiogiai reguliuoti.
Vien sveikesnio valgiaraščio vaikų nutukimo problema išspręsta nebus
Vaikai mokykloje praleidžia didelę dienos dalį, todėl jos siūlomas maistas gali formuoti ilgalaikius įpročius. Reguliarus daržovių, viso grūdo produktų ir ankštinių augalų vartojimas padeda vaikams priprasti prie platesnio skonių bei patiekalų pasirinkimo.
Tačiau vien teisės aktu pakeisti vaikų mitybos nepakanka. Jeigu nauji patiekalai bus prastai paruošti, vaikai jų nevalgys, o nesuvalgytas maistas virs atliekomis. Valgykloms reikės tinkamų receptų, darbuotojų mokymo, papildomo planavimo ir pakankamo finansavimo kokybiškiems produktams.
Svarbi bus ir vaikų bei tėvų reakcija. Staigus įprastų patiekalų pakeitimas gali sukelti pasipriešinimą, todėl mitybos specialistai rekomenduoja naujus produktus diegti nuosekliai, aiškinti jų naudą ir į valgiaraščio vertinimą įtraukti pačius mokinius.
Nutukimo prevencijai taip pat reikia kasdienio fizinio aktyvumo, pakankamo miego ir mažesnio saldžių gėrimų bei labai perdirbtų užkandžių vartojimo už mokyklos ribų. Valgyklos reforma gali prisidėti prie pokyčio, tačiau jos nereikėtų pristatyti kaip vienintelio sprendimo.
Mokyklų pietūs turės padengti nustatytą dienos energijos poreikio dalį
Naujasis reglamentas tiksliau apibrėžia, kokią vaiko paros energijos poreikio dalį turi suteikti ugdymo įstaigoje patiekiamas maistas. Darželiuose per dešimties dienų laikotarpį maitinimas turės vidutiniškai padengti 70–75 proc. dienos energijos poreikio.
Mokykloje patiekiamas vieno patiekalo valgis turės suteikti apie 20 proc. dienos energijos, o dviejų patiekalų pietūs – apie 30 proc. Skaičiavimai turės būti pritaikyti prie maitinamos vaikų grupės amžiaus ir energijos poreikių.
Tai svarbu, nes sveikesnis maistas nebūtinai reiškia mažiau kalorijų. Augančiam vaikui reikia pakankamai energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl valgiaraščiai turės būti subalansuoti, o ne tiesiog sumažinti.
Lenkijos Nacionalinis mitybos švietimo centras mokykloms ir darželiams teikia nemokamus valgiaraščius, receptus bei praktinius vadovus. Tarp siūlomų patiekalų yra daržovių ir avinžirnių troškiniai, lęšių užtepėlės, žaliosios lęšienos patiekalai bei vaisių ir grikių desertai.
Naujosios taisyklės apims ir mokyklų parduotuvėles bei maisto automatus
Mokyklų teritorijoje bus galima prekiauti duona, sumuštiniais, salotomis, pieno produktais, tam tikrais augaliniais jų pakaitalais, grūdiniais gaminiais, daržovėmis, vaisiais, riešutais ir sėklomis. Atskiroms grupėms bus taikomi cukraus, druskos bei riebalų kiekio apribojimai.
Džiovintos daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos turės būti be pridėtinio cukraus, saldiklių ir druskos. Bus galima parduoti daug kakavos turintį juodąjį šokoladą ir becukrę kramtomąją gumą.
Naujos taisyklės taip pat aiškiau įtraukia produktus vaikams, kurie netoleruoja laktozės ar glitimo. Kalciu ir vitaminu B12 papildyti augaliniai gėrimai bei pieno gaminių pakaitalai bus leidžiami, jeigu atitiks nustatytus maistinės sudėties kriterijus.
Šių reikalavimų laikymasis priklausys nuo praktinės priežiūros. Norint įvertinti produktą, mokyklų ir parduotuvių darbuotojams teks tikrinti jo maistingumo deklaraciją, sudedamųjų dalių sąrašą ir saldiklių buvimą, todėl vien teisės akto paskelbimas dar negarantuoja vienodo jo įgyvendinimo visoje šalyje.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Poland tackles childhood obesity with healthier school meals.
https://tvpworld.com/94818900/poland-tackles-childhood-obesity-with-healthier-school-meals
Ministry of Health of the Republic of Poland. (2026). Minister Zdrowia podpisał nowe rozporządzenie w sprawie żywienia dzieci i młodzieży w szkołach i przedszkolach.
https://www.gov.pl/web/zdrowie/minister-zdrowia-podpisal-nowe-rozporzadzenie-w-sprawie-zywienia-dzieci-i-mlodziezy-w-szkolach-i-przedszkolach2
Narodowe Centrum Edukacji Żywieniowej. (2026). Nowe rozporządzenie „sklepikowe”. Żywienie w przedszkolu i stołówka szkolna.
https://ncez.pzh.gov.pl/zywienie-w-placowkach/nowe-rozporzadzenie-sklepikowe-zywienie-w-przedszkolu-i-stolowka-szkolna/
