Laivų eismas Hormūzo sąsiauryje smuko iki žemiausio lygio per tris mėnesius
Laivų eismas per Hormūzo sąsiaurį rugpjūčio 11 dieną sumažėjo iki septynių užfiksuotų tranzitų – žemiausio lygio per pastaruosius tris mėnesius. Iki 2026 metų vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio karo su Iranu šiuo vandens keliu per parą vidutiniškai praplaukdavo daugiau kaip 100, o kai kuriais vertinimais – apie 130 laivų.
Laivų buvimo vietos stebėjimo duomenys rodo maždaug 90 proc. mažesnį eismą negu iki karo. Dalis laivybos bendrovių visiškai atsisako plaukti sąsiauriu, kitos laukia Persijos įlankos uostuose arba už jos ribų, kol sumažės karinė ir draudimo rizika.
Vis dėlto septyni tranzitai nebūtinai yra visas tikrasis srautas. Dalis laivų išjungia automatines identifikavimo sistemas AIS arba perduoda netikslius buvimo vietos duomenis. Tokia vadinamoji tamsioji laivyba apsunkina galimybę patikimai apskaičiuoti, kiek naftos, dujų ir kitų krovinių realiai išgabenama iš Persijos įlankos.
Hormūzo sąsiauris nėra visiškai užtvertas, tačiau komercinei laivybai faktiškai lieka uždarytas
Teiginį, kad Hormūzo sąsiauris „uždarytas“, reikia suprasti tiksliai. Vandens kelias nėra fiziškai užtvertas per visą plotį, o pavieniai laivai tebepraukia. Tačiau Irano grasinimai, laivų užpuolimai, minų pavojus ir nepakankama draudimo apsauga didžiajai daliai komercinių operatorių sukūrė faktinės blokados sąlygas.
Iranas teigia, kad sąsiauris liks blokuojamas, kol Jungtinės Valstijos priims Teherano keliamas sąlygas. Rugpjūčio 11 dieną Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei pareiškė, kad Vašingtonas turi nutraukti karą, panaikinti Irano uostų blokadą ir sudaryti galimybes grąžinti užsienyje įšaldytas Irano lėšas. Pasak M. Rezaei, papildomi reikalavimai JAV perduoti per tarpininkus.
Iranas ir Omanas taip pat derasi dėl naujų saugesnės laivybos koridorių. Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi perspėjo, kad techninis susitarimas dėl maršrutų savaime nereikš sąsiaurio atidarymo. Teheranas laivybos atnaujinimą sieja su platesniu politiniu ir kariniu susitarimu.
Donaldas Trumpas skelbia visišką JAV kontrolę, tačiau Iranas tai neigia
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 12 dieną pareiškė, kad Jungtinės Valstijos esą visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį. JAV karinių jūrų pajėgų sudarytą blokadą jis pavadino „plienine siena“ ir tvirtino, kad Iranas nebeturi galimybių jai pasipriešinti.
Teheranas šį pareiškimą atmetė. Irano Persijos įlankos sąsiaurių administracija paskelbė, kad JAV pareigūnų teiginiai nekeičia padėties: vandens kelias lieka blokuojamas ir nebus atvertas, kol nebus priimtos Irano sąlygos.
Abi pusės kalba apie skirtingas blokadas. Iranas karine grėsme riboja komercinių laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį, o JAV nuo liepos 14 dienos atnaujino jūrinę Irano uostų blokadą. Todėl D. Trumpo teiginys apie sąsiaurio kontrolę nereiškia, kad amerikiečiai atkūrė laisvą ir saugią komercinę laivybą.
JAV centrinė vadavietė nurodė iki rugpjūčio 12 dienos nuo Irano nukreipusi 59 komercinius laivus, tris laivus sustabdžiusi jėga ir į du įlaipinusi savo kariškius. Šios operacijos vykdomos siekiant neleisti laivams pasiekti Irano uostų, todėl JAV veiksmai taip pat riboja bendrą regiono prekybą.
Vašingtono ir laivybos analitikų skaičiavimai apie naftos srautą smarkiai skiriasi
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas tvirtina, kad per Hormūzo sąsiaurį išgabenama beveik 9 mln. barelių naftos per parą. Įskaičiavęs vamzdynais ir kitais aplinkiniais maršrutais gabenamus 5–7 mln. barelių, jis skelbia, kad iš Artimųjų Rytų rinką kasdien pasiekia apie 15 mln. barelių.
Privačių laivybos duomenų bendrovių skaičiai yra gerokai mažesni. „Kpler“ ir LSEG vertinimai rodo, kad skirtingais laikotarpiais nuo karo pradžios per sąsiaurį galėjo būti gabenama nuo 1,74 iki 6,98 mln. barelių per parą. Bendras regiono eksportas pastaruoju metu vertinamas maždaug 9–12 mln. barelių per parą, palyginti su maždaug 18,7 mln. barelių iki karo.
Ch. Wrightas aiškina, kad privatūs stebėtojai neįskaičiuoja AIS siųstuvus išjungusių laivų. Tai gali paaiškinti dalį skirtumo, tačiau JAV administracija nepaskelbė pakankamai išsamių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nepriklausomai patikrinti jos pateikiamą 15 mln. barelių rodiklį.
Galimi ir kiti paaiškinimai: skirtingai skaičiuojami naftos produktai, dubliuojami vamzdynais ir jūra gabenami kiekiai arba naudojami nevienodi ataskaitiniai laikotarpiai. Patikimesnis vaizdas paaiškės vėliau, kai importuojančios šalys paskelbs išsamius muitinės ir uostų duomenis.
Per Hormūzo sąsiaurį anksčiau keliavo apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos
Hormūzo sąsiauris skiria Iraną nuo Omano ir jungia Persijos įlanką su Omano įlanka bei Arabijos jūra. Siauriausioje vietoje jis yra maždaug 33 kilometrų pločio, tačiau laivybai abiem kryptimis skirti koridoriai yra gerokai siauresni.
JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, 2024 metais per sąsiaurį kasdien buvo gabenama vidutiniškai apie 20 mln. barelių žalios naftos ir kitų naftos produktų. Tai atitiko maždaug 20 proc. viso pasaulio skystojo kuro suvartojimo.
2025 metų paskutinį ketvirtį srautas siekė apie 21,6 mln. barelių per parą. Prasidėjus karui, 2026 metų antrąjį ketvirtį jis smuko iki vidutiniškai 4,9 mln. barelių per parą – maždaug ketvirtadalio ankstesnio kiekio.
Sąsiauris svarbus ir suskystintųjų gamtinių dujų rinkai. Per jį išgabenama beveik visa Kataro SGD produkcija, o 2024 metais šiam maršrutui teko maždaug penktadalis pasaulinės SGD prekybos. Didžiausi gavėjai yra Azijos valstybės, tačiau tiekimo sutrikimai kelia dujų kainas ir Europoje.
Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vamzdynai gali pakeisti tik dalį jūrų eksporto
Persijos įlankos valstybės turi kelis vamzdynus, leidžiančius dalį naftos išgabenti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį. Saudo Arabijos Rytų–Vakarų vamzdynas jungia šalies rytinius naftos telkinius su Janbu uostu prie Raudonosios jūros.
Jungtiniai Arabų Emyratai gali pumpuoti dalį naftos į Fudžeiros terminalą prie Omano įlankos. Šis uostas yra už Hormūzo sąsiaurio, todėl iš jo išplaukiantiems tanklaiviams nereikia įplaukti į pavojingiausią Persijos įlankos dalį.
Vis dėlto alternatyvių vamzdynų laisvo pajėgumo nepakanka visam įprastam sąsiaurio srautui pakeisti. Be to, Raudonosios jūros maršrutui grėsmę kelia su Iranu siejamų Jemeno husių išpuoliai Bab el Mandebo sąsiauryje.
Todėl naftos išgabenimas vamzdynais sumažina blokados poveikį, tačiau jo nepanaikina. Labiausiai pažeidžiami lieka Irakas, Kuveitas, Kataras ir Iranas, kurių galimybės eksportuoti energijos išteklius aplenkiant Hormūzą yra ribotos.
Draudimo kainos ir laivų įgulų saugumas stabdo eismą net be formalios blokados
Laivybos bendrovėms neužtenka vien JAV karinių pajėgų pažado saugoti sąsiaurį. Kiekvienam reisui reikia įvertinti raketų, dronų, minų, laivo sulaikymo ir įgulos žūties riziką. Dėl šios priežasties karo rizikos draudimas smarkiai pabrango, o kai kuriems maršrutams apskritai tapo neprieinamas.
Paskelbus teritoriją didelės rizikos zona, jūrininkai gali reikalauti papildomo atlygio arba atsisakyti plaukti. Net ir gavusi karinę palydą, laivybos bendrovė negali garantuoti, kad raketa, dronas ar jūrinė mina nepasieks tanklaivio.
Dideli tanklaiviai gabena krovinius, kurių vertė gali siekti daugiau kaip 100 mln. dolerių, o pats laivas taip pat kainuoja dešimtis milijonų. Vienas sėkmingas išpuolis gali nusverti daugelio saugiai įvykdytų reisų pajamas.
Todėl dabartinė blokada daugiausia veikia per atgrasymą. Iranui nereikia fiziškai sustabdyti kiekvieno laivo: pakanka išlaikyti tokią riziką, kad didžioji dalis komercinių operatorių pati nuspręstų neplaukti.
Sumažėję naftos srautai kelia kainas, tačiau silpnėjanti paklausa riboja jų šuolį
„Brent“ rūšies nafta rugpjūčio 13 dieną kainavo apie 88–89 JAV dolerius už barelį. Tai gerokai daugiau negu iki karo, tačiau mažiau už per didžiausią įtampą pasiektą maždaug 126 dolerių kainą.
Kainų augimą riboja silpnesnė pasaulinė paklausa, didėjančios JAV naftos atsargos ir kitų gamintojų pasiūla. JAV žalios naftos atsargos per vieną savaitę netikėtai padidėjo 17,4 mln. barelių – tai didžiausias savaitinis prieaugis nuo 2023 metų sausio.
Tarptautinė energetikos agentūra 2026 metų pasaulinės naftos paklausos prognozę sumažino dar kartą. Agentūra dabar tikisi, kad dėl aukštų kainų ir ekonominio sulėtėjimo paklausa per metus sumažės 1,6 mln. barelių per parą.
Todėl sąsiaurio blokada ir silpna paklausa rinką veikia priešingomis kryptimis. Ilgesnis arba visiškas laivybos sustabdymas galėtų vėl staigiai pakelti kainas, tačiau dabartinėmis sąlygomis naftos rinką iš dalies stabilizuoja mažesnis vartojimas ir alternatyvus tiekimas.
Hormūzo krizės baigtį lems JAV ir Irano susitarimas, o ne pareiškimai apie kontrolę
2026 metų birželio 18 dieną JAV ir Iranas sudarė tarpinį susitarimo memorandumą, kuris turėjo padėti nutraukti kovas ir palaipsniui atverti Hormūzo sąsiaurį. Laivų eismas buvo pradėjęs didėti, tačiau abi valstybės apkaltino viena kitą susitarimo nevykdymu.
Iranas teigia, kad JAV nepanaikino uostų blokados ir neatlaisvino įšaldyto turto. Vašingtonas kaltina Teheraną neatvėrus sąsiaurio ir neužtikrinus saugios laivybos. Liepą atsinaujinus atakoms, JAV vėl sugriežtino Irano uostų blokadą.
Tiesioginės derybos šiuo metu nevyksta, tačiau šalys keičiasi pranešimais per tarpininkus. Omanas atlieka svarbiausią tarpininko vaidmenį derantis dėl laivybos koridorių ir galimo laipsniško sąsiaurio atvėrimo.
Kol kas faktai prieštarauja tiek JAV teiginiams apie normalizuotą naftos eksportą, tiek pažodiniam visiško uždarymo apibūdinimui. Sąsiauriu praplaukia pavieniai laivai, tačiau įprastas komercinis eismas tebėra smarkiai sutrikdytas. Septyni užfiksuoti tranzitai vietoje daugiau kaip šimto per parą rodo, kad realios laivybos laisvės dar neatkurta.
Šaltiniai
Yahoo News. (2026). Strait of Hormuz traffic falls to new low as US–Iran deal hopes fade.
https://www.yahoo.com/news/world/articles/strait-hormuz-traffic-falls-low-084551190.html
Yahoo News. (2026). Strait of Hormuz remains blocked, Iran says.
https://www.yahoo.com/news/world/articles/strait-hormuz-remains-blocked-iran-020335631.html
Reuters. (2026). Hormuz Strait to remain closed unless US meets Iran’s conditions, Iranian security council says.
https://www.reuters.com/world/middle-east/hormuz-strait-remain-closed-unless-us-meets-irans-conditions-iranian-security-2026-08-11/
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Hormūzo sąsiauris yra blokuojamas?
Hormūzo sąsiauris blokuojamas dėl Irano grasinimų, laivų užpuolimų ir draudimo rizikos, dėl ko komercinės laivybos bendrovės atsisako plaukti.
Kiek laivų per parą dabar praplaukia per Hormūzo sąsiaurį?
Dabar per Hormūzo sąsiaurį praplaukia vos septyni laivai per parą, kas yra žemiausias lygis per tris mėnesius.
Kokie yra pagrindiniai pavojai laivybai Hormūzo sąsiauryje?
Pagrindiniai pavojai yra raketų, dronų ir minų grėsmės, taip pat galimybė, kad laivai bus sulaikyti.
Kokį poveikį turi blokada pasaulinei naftos rinkai?
Blokada sumažina naftos srautus, kas gali kelti naftos kainas, tačiau silpnėjanti paklausa riboja jų augimą.
Kokios alternatyvos yra laivybai aplenkiant Hormūzo sąsiaurį?
Alternatyvos apima vamzdynus, kurie leidžia dalį naftos eksportuoti aplenkiant sąsiaurį, tačiau jų pajėgumai yra riboti.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie laivų eismo sumažėjimą Hormūzo sąsiauryje ir jo priežastis, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie laivų eismą Hormūzo sąsiauryje, remiasi patikimais šaltiniais ir aiškiai išskiria skirtingas šalių pozicijas. Jame vengiamas dezinformacijos skleidimas ir manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes Hormūzo sąsiauris yra strateginė vieta, turinti didelę įtaką pasaulinei prekybai ir naftos tiekimui. Šiame kontekste sumažėjęs laivų eismas ir geopolitinės įtampos tarp JAV ir Irano yra svarbios temos, kurios domina Lietuvos auditoriją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie laivybos situaciją Hormūzo sąsiauryje, apibūdina geopolitinius įvykius ir jų poveikį tarptautinei prekybai, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl karo ir blokados, nes jame akcentuojama grėsmė ir nesaugumas, o tai gali paveikti skaitytojų emocinę būseną.
