JAV bendrovės „Visa“ ir „Mastercard“ aptarnauja 61 proc. euro zonos mokėjimų kortelėmis
Europos Sąjungoje stiprėja siekis sumažinti priklausomybę nuo JAV valdomų mokėjimų infrastruktūros. Europos centrinio banko duomenimis, 2022 metais tarptautinės kortelių schemos, tarp kurių dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“, aptarnavo apie 61 proc. visų mokėjimų kortelėmis euro zonoje ir beveik visas tarpvalstybines operacijas kortelėmis.
Ši priklausomybė valstybėse skiriasi. Prancūzijoje ir Vokietijoje tebeveikia stiprios nacionalinės „Cartes Bancaires“ ir „Girocard“ sistemos, tačiau dalyje Europos šalių vietinių kortelių schemų apskritai neliko. ECB 2025 metais skelbė, kad 13 euro zonos valstybių mokėjimai kortelėmis visiškai priklauso nuo tarptautinių schemų, o nacionalinės kortelių sistemos veikia tik devyniose šalyse.
Priklausomybė nuo užsienio infrastruktūros savaime nereiškia, kad „Visa“ ar „Mastercard“ ketina nutraukti paslaugas Europoje. ES institucijos ją vertina kaip struktūrinę riziką: politinio konflikto, sankcijų, kibernetinės atakos ar techninio sutrikimo atveju didelė mažmeninių mokėjimų dalis priklausytų nuo už Europos jurisdikcijos ribų priimamų sprendimų.
ES mokėjimų infrastruktūrą vertina kaip strateginį saugumo ir suvereniteto klausimą
Mokėjimų sistemos ilgą laiką buvo vertinamos pirmiausia pagal kainą, patogumą ir patikimumą. Didėjant geopolitinei įtampai, jos vis dažniau prilyginamos energetikos, telekomunikacijų ir duomenų infrastruktūrai, kurios veikimas turi būti užtikrintas net kilus konfliktui su užsienio valstybe.
Diskusijas sustiprino 2022 metais Rusijai pritaikytos sankcijos. „Visa“ ir „Mastercard“ sustabdė veiklą šioje šalyje, tačiau Rusijoje vietinių bankų išduotos kortelės nenustojo veikti šalies viduje, nes jų operacijos jau nuo 2015 metų buvo nukreipiamos per Rusijos nacionalinę mokėjimo sistemą. Todėl teiginys, kad rusai staiga visiškai prarado galimybę pasiekti pinigus, būtų pernelyg platus: pirmiausia nutrūko tarptautinis kortelių naudojimas ir užsienyje išduotų kortelių aptarnavimas.
Šis atvejis parodė kitą principą – mokėjimų infrastruktūra gali tapti ekonominio spaudimo priemone. Europos institucijos nemano, kad Jungtinės Valstijos artimiausiu metu atjungtų visą ES nuo amerikietiškų kortelių tinklų, tačiau siekia, kad toks teoriškai įmanomas sprendimas nesukeltų sisteminės krizės.
Finansinis savarankiškumas taip pat siejamas su mokesčiais ir duomenų kontrole. Prekybininkai skundžiasi didėjančiais kortelių schemų bei jų teikiamų papildomų paslaugų mokesčiais, o Europos institucijoms nerimą kelia galimybė užsienio bendrovėms valdyti informaciją apie europiečių atsiskaitymus.
Skaitmeninis euras turėtų tapti vieša europietiška atsiskaitymo priemone
Pagrindinis viešojo sektoriaus atsakas – skaitmeninis euras. Tai būtų Eurosistemos, kurią sudaro ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, išleidžiama elektroninė centrinio banko valiuta. Vienas skaitmeninis euras būtų vertas tiek pat, kiek vienas euras banknote ar monetoje.
Skaitmeninis euras nebūtų kriptovaliuta, komercinio banko indėlis ar nauja valiuta. Jis būtų elektroninė grynųjų pinigų forma, skirta kasdieniams atsiskaitymams parduotuvėse, internete ir tarp gyventojų. Numatyta galimybė atlikti dalį mokėjimų neprisijungus prie interneto.
Vartotojai skaitmeniniu euru naudotųsi per bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų programėles arba bendrą Eurosistemos sprendimą. Pagrindinę infrastruktūrą kontroliuotų Europos institucijos, todėl mokėjimui nereikėtų „Visa“ ar „Mastercard“ tinklo.
ECB pabrėžia, kad skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus ir privačias mokėjimo priemones, o jų nepanaikintų. Vis dėlto jo sukūrimas savaime negarantuoja sėkmės: norint tapti realia kortelių alternatyva, naująją priemonę turėtų priimti prekybininkai ir aktyviai naudoti pakankamai daug gyventojų.
Skaitmeninis euras dar neišleistas, o pirmieji mokėjimai numatomi 2029 metais
2026 metų rugpjūtį skaitmeninis euras tebėra rengiamas. Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi priimti jo teisinį reglamentavimą, todėl galutinis sprendimas dėl valiutos išleidimo nėra priimtas.
ECB planuoja 2027 metų antroje pusėje pradėti bandomąsias operacijas. Prie techninių bandymų ketinama įtraukti 36 mokėjimo paslaugų teikėjus. Jeigu ES teisėkūros institucijos laiku priims reglamentą, visa sistema galėtų būti pasirengusi galimam pirmam skaitmeninio euro išleidimui 2029 metais.
Datos nėra besąlygiška garantija. Projektas priklauso nuo politinių derybų dėl privatumo, vartotojų turimų skaitmeninių eurų ribos, prekybininkams taikomų mokesčių, bankų vaidmens ir privalomo valiutos priėmimo išimčių.
Viena sudėtingiausių užduočių – suderinti privatumą su pinigų plovimo prevencija. ECB tvirtina, kad neprisijungus atliekami mokėjimai užtikrintų gryniesiems artimesnį privatumo lygį, tačiau galutinės duomenų naudojimo taisyklės priklausys nuo ES reglamento ir techninio sistemos modelio.
„Wero“, „Bizum“, „Blik“ ir kitos sistemos kuriamos kaip privačios alternatyvos kortelėms
Kol skaitmeninis euras rengiamas, Europos bankai ir mokėjimų bendrovės jungia nacionalines momentinių mokėjimų sistemas. Europos mokėjimų iniciatyva EPI plėtoja skaitmeninę piniginę „Wero“, kuri jau naudojama Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kitose Vakarų Europos rinkose.
Kita organizacija – Europos mokėjimų aljansas „EuroPA“ – vienija Portugalijos „MB WAY“, Ispanijos ir Andoros „Bizum“, Italijos „Bancomat“, Lenkijos „Blik“, Graikijos IRIS bei Šiaurės Europos „Vipps MobilePay“. „EuroPA“ ir EPI susitarė sujungti savo sistemas, kad ateityje jos galėtų pasiekti iki 380 mln. potencialių naudotojų 15 Europos valstybių.
Praktiškai tai reikštų, kad vienos šalies mokėjimų programėlės naudotojas galėtų pervesti pinigus kitoje valstybėje veikiančios sistemos klientui. Pavyzdžiui, „Wero“ naudotojas Prancūzijoje galėtų siųsti eurus „Bizum“ klientui Ispanijoje nekeisdamas programėlės ir nekurdamas naujos paskyros.
Šios sistemos dažniausiai remiasi momentiniais pervedimais tiesiogiai tarp banko sąskaitų. Jos gali sumažinti priklausomybę nuo kortelių schemų, tačiau kol kas susiduria su svarbia kliūtimi – nė viena privati europinė sistema dar neturi tokio plataus prekybininkų priėmimo tinklo, kokį per dešimtmečius sukūrė „Visa“ ir „Mastercard“.
Mokėjimų „roamingas“ leistų savo banko programėle atsiskaityti užsienyje
Mokėjimų „roamingo“ principas primena mobiliojo ryšio tarptinklinį ryšį. Keliaudamas vartotojas nekeistų banko ar mokėjimo programėlės, tačiau jo nacionalinė sistema prisijungtų prie užsienio prekybininko naudojamo tinklo.
Pirkėjas galėtų nuskaityti QR kodą ar pasinaudoti bekontakčiu atsiskaitymu, o tarpusavyje sujungtos platformos patikrintų mokėjimą ir pervestų pinigus tarp banko sąskaitų. Nacionalinės sistemos išsaugotų savo prekės ženklus, klientus ir taisykles, tačiau naudotų bendrus techninius standartus.
Toks modelis jau bandomas praktikoje. Europos mobiliųjų mokėjimų sistemų asociacijai priklausančios „Bluecode“ ir „Bancomat“ 2024 metais pradėjo tarpusavyje suderinamus mokėjimus Austrijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Vis dėlto tai dar nėra bendras visos ES „roamingo“ tinklas.
Brazilijos bendrovė „PagBrasil“ analogišką „RoamingPay“ sprendimą plėtoja Brazilijoje, Argentinoje ir Paragvajuje. Įmonė siekia sistemą susieti su Portugalijos „MB WAY“, o vėliau – ir kitomis Europos mokėjimų platformomis. Tai yra privačios bendrovės planas, o ne patvirtinta ES programa.
Brazilijos PIX parodė, kad momentiniai mokėjimai gali aplenkti korteles
Brazilijos centrinio banko 2020 metais sukurta PIX sistema tapo vienu dažniausiai minimų alternatyvaus mokėjimų modelio pavyzdžių. Ji leidžia gyventojams ir įmonėms bet kuriuo paros metu per kelias sekundes pervesti pinigus naudojantis telefono numeriu, mokesčių mokėtojo kodu, elektroniniu paštu arba QR kodu.
„Euronews“ nurodo, kad PIX jau tenka apie 54 proc. Brazilijoje atliekamų mokėjimo operacijų. Spartų sistemos augimą paskatino platus bankų ir kitų finansų įstaigų dalyvavimas, maži vartotojams taikomi mokesčiai bei vienodi techniniai standartai.
PIX nėra tiesioginis skaitmeninio euro atitikmuo. Mokėjimai vykdomi komercinių bankų pinigais, o pati sistema yra centrinio banko valdoma momentinių pervedimų infrastruktūra. Skaitmeninis euras būtų atskira centrinio banko išleista pinigų forma.
Brazilijos patirtis vis dėlto rodo, kad viešoji infrastruktūra gali paskatinti konkurenciją ir sukurti plačiai naudojamą alternatyvą kortelėms. Europoje tokį rezultatą pasiekti sunkiau dėl daugybės nacionalinių sistemų, bankų ir reguliavimo skirtumų, todėl vis didesnė reikšmė teikiama jų sąveikai.
Europa renkasi tarp vienos bendros sistemos ir daugelio tarpusavyje sujungtų tinklų
Skaitmeninis euras ir mokėjimų „roamingas“ nėra tiesiogiai konkuruojantys projektai. Skaitmeninis euras nustatytų bendrą viešųjų elektroninių pinigų pagrindą, o tarpusavio sąveikos technologijos galėtų prijungti jį prie jau veikiančių bankų programėlių ir prekybininkų tinklų.
Vienas galimas modelis – sukurti atskirą skaitmeninio euro priėmimo infrastruktūrą, prie kurios jungtųsi privačios sistemos. Kitas – remtis bankų ir mokėjimo bendrovių jau kuriamais tinklais, leidžiant skaitmeniniam eurui veikti per juos. Galutinis pasirinkimas turės įtakos išlaidoms, konkurencijai ir tam, kas kontroliuos ryšį su prekybininku.
Europos finansinis savarankiškumas nereiškia, kad amerikietiškos kortelės turėtų būti uždraustos. Tikslas – sukurti veikiančią atsarginę ir konkuruojančią infrastruktūrą, kad europiečių galimybė atsiskaityti nepriklausytų vien nuo dviejų užsienio bendrovių.
Didžiausias išbandymas bus ne techninis mokėjimo atlikimas, bet vartotojų ir prekybininkų įpročiai. „Visa“ ir „Mastercard“ vertė slypi pasauliniame jų priėmimo tinkle. Europietiška alternatyva taps strategiškai reikšminga tik tuomet, kai ja bus galima taip pat paprastai atsiskaityti tiek savo šalyje, tiek keliaujant už Europos ribų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Financial sovereignty, digital euro and payment roaming: EU seeks alternatives to US cards.
https://www.euronews.com/business/2026/08/13/financial-sovereignty-digital-euro-and-payment-roaming-eu-seeks-alternatives-to-us-cards
European Central Bank. (2026). Digital euro.
https://www.ecb.europa.eu/euro/digital_euro/html/index.en.html
European Parliament. (2025). European Strategic Autonomy and the Cross-Border Payments Market in the Era of Deglobalization.
https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2025/779852/ECTI_IDA%282025%29779852_EN.pdf
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato svarbią temą apie skaitmeninį eurą ir mokėjimų roamingą, kurie yra aktualūs Europos vartotojams. Informacija yra suprantama ir vertinga, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie skaitmeninį eurą ir mokėjimų roamingą, be akivaizdžių dezinformacijos ar manipuliacijos požymių. Jame aiškiai išdėstyti planai ir tikslai, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Europos iniciatyvas, kurios gali turėti didelę įtaką finansų sektoriui ir vartotojams. Skaitmeninio euro ir mokėjimų roamingo tema yra svarbi, ypač atsižvelgiant į besikeičiančią mokėjimų aplinką.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos centrinių bankų planus dėl skaitmeninio euro ir mokėjimų roamingo, kurie gali turėti teigiamą poveikį vartotojams ir finansų sistemai. Tai yra aktuali tema, kuri gali padėti skaitytojams geriau suprasti pokyčius finansų sektoriuje.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie skaitmeninį eurą ir mokėjimų roamingą, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti privalumai ir tikslai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
