Daugiau pinigų – oro gynybos stiprinimui
Pastarųjų metų dronų incidentai parodė, kad vien stebėti Lietuvos oro erdvę nebepakanka – būtina turėti priemonių, kurios leistų ne tik greitai pastebėti grėsmę, bet ir ją neutralizuoti. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad oro gynybai reikėtų skirti daugiau lėšų, o bendras šalies gynybos finansavimas kitąmet neturėtų būti mažesnis nei 5 proc. BVP.
Trečiadienį Kauno rajone esančiame Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre apsilankęs Vyriausybės vadovas domėjosi, kaip šiuo metu saugoma Lietuvos oro erdvė ir kokių pajėgumų dar trūksta[1].
Premjero vertinimu, viena svarbiausių krypčių turėtų tapti tolesnis oro gynybos stiprinimas. Investuoti reikia ne tik į sistemas, padedančias kuo anksčiau aptikti į šalies oro erdvę patekusius objektus, bet ir į priemones, leidžiančias juos neutralizuoti.
„(…) matau diskusijas visuomenėje, yra įvairių ekspertų – kalbama apie oro gynybą, apie detekciją, apie savalaikį nustatymą, kas įskrido, ir vėliau ne tik nustatymą, ir palydėjimą, kad objektas įskrido, nuskrido, skrenda ten, o įvairūs pavojai, skelbimai – tas yra gerai.
Bet, man atrodo, reikia koncentruotis ir koncentruojamasi į įvairias kinetines priemones – ilgo, trumpo nuotolio. Tas darbas vyksta, galiu tą užtikrintai pasakyti. Norėtųsi, kad jis vyktų kaip įmanoma greičiau, bet yra ir finansiniai, ir gamybos apribojimai, kuriems mes kaip valstybė daryti įtakos negalime“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Šiemet krašto apsaugai skiriama 5,38 proc. šalies BVP. Premjero teigimu, kitąmet gynybos finansavimas neturėtų kristi žemiau 5 proc. ribos. Vis dėlto pajėgumų plėtrą lemia ne vien skiriami pinigai – reikiamos įrangos įsigijimo tempą riboja ir gamintojų galimybės bei pristatymo terminai.
Dronų incidentai primena apie išliekančią grėsmę
Oro gynybos svarbą išryškino pastarųjų metų incidentai. Premjero teigimu, per kelerius metus užfiksuoti septyni atvejai, susiję su į Lietuvą patekusiais dronais. Tarp jų būta ir bepiločių su sprogmenimis, kurie, kaip įtariama, galėjo nukrypti nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių.
M. Sinkevičius neatmeta, kad panašūs įvykiai gali kartotis, todėl šalies gebėjimas kuo anksčiau aptikti galimą pavojų ir tinkamai į jį reaguoti išlieka itin svarbus.
Premjeras tikina, kad situacija gerėja, nors pokyčių norėtųsi greičiau. Dalis planuojamų saugumo sprendimų viešai neatskleidžiami, tačiau, anot jo, Lietuvos oro erdvės apsaugos galimybės nuosekliai plečiamos.
Nauji sensoriai ir NASAMS stiprina Lietuvos oro skydą
Vienas svarbiausių artimiausių tikslų – visiškai integruota oro erdvės aptikimo sistema. M. Sinkevičius viliasi, kad Lietuvai ją pavyks turėti anksčiau nei 2030 metais.
Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis pabrėžė, kad visiškai apsaugoti ar šimtu procentų stebėti oro erdvę praktiškai neįmanoma. Vis dėlto jau vyksta konkretūs pokyčiai – Lietuvą pasiekė papildomi sensoriai, kurių dalis jau įdiegta, o kiti dar diegiami.
Plečiami ir aktyvios oro gynybos pajėgumai. Lietuva jau gavo dalį antrosios vidutinio nuotolio NASAMS oro gynybos sistemos baterijos. Planuojama, kad iki metų pabaigos ji pasieks pradinį operacinį pajėgumą.
Nuo 1995 metų veikiantis Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras visą parą stebi Lietuvos oro erdvę ir jos prieigas, koordinuoja reagavimą į pažeidimus bei valdo NATO Baltijos oro policijos misiją vykdančius naikintuvus.
