Lietuva – tarp sparčiausiai brangstančių ES šalių
Kainos parduotuvėse ir taip kyla, tačiau rudenį gyventojai gali sulaukti dar didesnio brangimo. Kol vartotojams kainos per metus išaugo 5,9 proc., gamintojų produkcija pabrango net 11,5 proc. Tai reiškia, kad verslas jau susiduria su gerokai didesnėmis sąnaudomis, o dalis jų ilgainiui gali būti perkelta pirkėjams.
Lietuva jau dabar išsiskiria sparčiu kainų augimu visos Europos Sąjungos kontekste. Naujausi palyginami Eurostato duomenys rodo, kad birželį metinė infliacija šalyje siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia ES – labiau kainos augo tik Rumunijoje. Liepos duomenys didesnio palengvėjimo taip pat nerodo, nes pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 5,9 proc.[1]
Dar didesnis kainų spaudimas matomas gamybos grandinėje, kur liepą Lietuvos gamintojų parduodamos pramonės produkcijos kainos buvo 11,5 proc. didesnės nei prieš metus. Birželį metinis jų augimas siekė 9,6 proc., todėl vos per mėnesį kainų augimo tempas paspartėjo beveik 2 procentiniais punktais.
Ypač ryškus brangimas fiksuojamas Lietuvos rinkai parduodamos produkcijos segmente – čia kainos per metus pakilo 12,9 proc. Nors nemažą įtaką bendram rezultatui darė naftos produktai, jų neįskaičiavus metinis kainų augimas vis tiek siekė 7,5 proc. Be to, vien per liepą gamintojų kainos padidėjo 2,1 proc., o be rafinuotų naftos produktų – 0,4 proc.
Gamintojai moka daugiau – ar brangimą pajus ir pirkėjai?
Dviženklis gamintojų kainų augimas dar nereiškia, kad tokiu pačiu tempu brangs prekės parduotuvėse, nes galutinę jų kainą lemia ne vien gamybos sąnaudos. Dalį išaugusių išlaidų gali prisiimti gamintojai, tiekėjai ar prekybininkai, sumažindami savo pelno maržas, o dalį spaudimo gali sušvelninti didesnis produktyvumas arba mažėjančios kitos sąnaudos.
Vis dėlto, jeigu gamintojų išlaidos ir toliau didės gerokai sparčiau nei kainos vartotojams, verslui gali būti vis sunkiau visą šį skirtumą padengti savo sąskaita. Tokiu atveju dalis papildomų išlaidų gali būti įskaičiuota į galutinę prekių kainą ir rudenį pasiekti pirkėjus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė gamintojų kainų augimą vadina svarbiu perspėjimu artėjant rudeniui. Jos teigimu, kuo ilgiau gamintojų kainos augs gerokai sparčiau nei vartotojų, tuo didesnė rizika, kad bent dalis šio spaudimo vėliau atsispindės ir parduotuvių kainose.
Jeigu reikšminga dabar gamybos grandinėje susikaupusių papildomų sąnaudų dalis bus perkelta vartotojams, infliacija gali ne tik išlikti aukšta, bet ir dar paspartėti. Jeigu verslas kainų nekels, didesnę finansinę naštą turės prisiimti patys gamintojai, tiekėjai ir prekybininkai.
Valdžią ragina nedidinti spaudimo kainoms
LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė teigia, kad šiuo metu svarbu ne tik stebėti infliaciją, bet ir vengti valstybės sprendimų, kurie galėtų dar labiau padidinti verslo išlaidas. Jos vertinimu, priimant sprendimus dėl mokesčių, energetikos, reguliuojamų tarifų, darbo sąnaudų ar naujų administracinių reikalavimų reikėtų atsižvelgti ir į galimą jų poveikį kainoms.
Nors valstybė negali vienu sprendimu sustabdyti infliacijos, ji gali vengti papildomų sąnaudų verslui, kurios vėliau galėtų būti perkeltos vartotojams. Ilgesniu laikotarpiu vienu svarbiausių būdų sušvelninti kainų augimą laikomas produktyvumo didinimas, nes efektyviau veikiančios įmonės gali lengviau padengti augančias išlaidas neperkeldamos viso jų padidėjimo pirkėjams.
Šiuo metu situaciją geriausiai iliustruoja du skaičiai – vartotojų kainos per metus išaugo 5,9 proc., o gamintojų produkcija pabrango 11,5 proc. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kiek šio skirtumo sugebės prisiimti pats verslas ir kiek jo galiausiai pajus gyventojai, mokėdami už prekes ir paslaugas.
