2026 metų rugpjūčio 12 dienos Saulės užtemimas trumpam dieną pavers prieblanda
2026 metų rugpjūčio 12 dieną visiškas Saulės užtemimas praslinks per dalį Šiaurės pusrutulio. Visiško užtemimo juosta kirs šiaurinę Rusiją, Grenlandiją, Islandiją, Atlanto vandenyną, šiaurinę Ispaniją ir nedidelę Portugalijos dalį. Didžiojoje Europos dalyje bus matomas dalinis užtemimas.
Visiško užtemimo vietose Mėnulis kelioms minutėms visiškai uždengs regimą Saulės diską. Staiga sumažės aplinkos apšvietimas, gali keliais laipsniais nukristi oro temperatūra, pasikeisti vėjas ir kiti gyvūnams svarbūs aplinkos signalai.
Žmonės iš anksto žino, kodėl vidury dienos temsta dangus. Gyvūnai tokio paaiškinimo neturi. Daugelis jų savo paros ritmą derina pagal šviesą, temperatūrą ir aplinkinių gyvūnų skleidžiamus garsus, todėl užtemimas trumpam sukuria klaidinančią vakaro arba nakties imitaciją.
Paukščiai per visišką Saulės užtemimą nutyla, o šviesai grįžus pradeda rytinį chorą
Vienas ryškiausių per Saulės užtemimus pastebimų pokyčių – staiga pasikeitę paukščių balsai. Dieną giedančios rūšys artėjant visiškam užtemimui dažnai nutyla, tarsi būtų atėjęs vakaras. Kai kurie paukščiai grįžta į lizdus, tūpimo vietas arba ieško priedangos nakčiai.
Šviesai sugrįžus gali pasigirsti vadinamasis netikras aušros choras. Paukščiai pradeda giedoti taip, lyg po trumpos nakties būtų išaušęs naujas rytas. Kartais jų balsai skamba intensyviau negu prieš užtemimą.
Po 2024 metų balandžio 8 dieną Šiaurės Amerikoje stebėto visiško Saulės užtemimo mokslininkai išnagrinėjo beveik 10 tūkst. visuomenės surinktų stebėjimų, apėmusių maždaug 5 tūkst. kilometrų ilgio teritoriją. Iš 52 aktyvių paukščių rūšių 29 užfiksuoti aiškūs balsinio elgesio pokyčiai. Tai rodo, kad reakcija plačiai paplitusi, tačiau nėra vienoda visoms rūšims.
Naktiniai gyvūnai ir vabzdžiai užtemimą gali palaikyti ankstyvu vakaru
Dieniniams paukščiams nutylant, dalis naktinių gyvūnų gali pradėti aktyvėti. Pelėdos, šikšnosparniai ir kitos sutemus judėti pradedančios rūšys trumpalaikį šviesos sumažėjimą gali suprasti kaip vakaro pradžią.
Per ankstesnius užtemimus stebėtojai girdėjo pradėjusius čirpti svirplius ir kitus paprastai vakare suaktyvėjančius vabzdžius. Bitės, priešingai, gali nutraukti skrydžius ir grįžti į avilius, tarsi darbo diena būtų pasibaigusi.
Tokias reakcijas lemia keli vienu metu pasikeičiantys signalai. Gyvūnai pajunta silpstančią šviesą, vėstantį orą ir kitų rūšių elgesio pokyčius. Tačiau visiškas užtemimas trunka per trumpai, kad įprastas naktinis gyvenimas spėtų visiškai įsibėgėti.
Zoologijos soduose žirafos, vėžliai ir flamingai reagavo skirtingai
Vienas išsamiausių zoologijos sodo gyvūnų tyrimų atliktas per 2017 metų rugpjūčio 21 dienos visišką Saulės užtemimą Riverbankso zoologijos sode Pietų Karolinoje. Mokslininkai stebėjo 17 žinduolių, paukščių ir roplių grupių elgesį prieš užtemimą, jo metu ir šviesai sugrįžus.
Maždaug trys ketvirtadaliai stebėtų rūšių parodė tam tikrus elgesio pokyčius. Galapagų milžiniškieji vėžliai, kurie prieš tai ramiai ilsėjosi, pradėjo judėti, poruotis ir susitelkė vienoje vietoje. Žirafos iš pradžių susibūrė, o kai kurios vėliau ėmė bėgioti, todėl mokslininkai jų elgesį įvertino kaip galimą nerimo reakciją.
Flamingai susitelkė aplink jauniklius, tarsi mėgintų juos apsaugoti. Siamo gibonų pora pradėjo skleisti neįprastus garsus, o dalis kitų gyvūnų patraukė į savo vakarines buveines. Vis dėlto kai kurios rūšys išvis nepakeitė elgesio, todėl negalima teigti, kad kiekvienas gyvūnas per užtemimą būtinai sutrinka arba patiria stresą.
Šunų ir kačių reakciją gali lemti ir ne pats užtemimas, bet žmonių elgesys
Naminiai gyvūnai per visišką Saulės užtemimą gali vaikščioti iš vienos vietos į kitą, inkšti, slėptis arba ieškoti šeimininko. Tačiau mokslinių duomenų apie šunų ir kačių reakcijas gerokai mažiau negu paukščių, vabzdžių ar zoologijos soduose stebėtų gyvūnų elgesį.
Augintinį gali veikti ne vien staiga pritemusi aplinka. Lauke susirinkusios minios, žmonių šūksniai, neįprasta dienotvarkė ir šeimininko susijaudinimas taip pat gali sukelti nerimą. Todėl pavienį augintinio elgesį sunku tiesiogiai priskirti astronominiam reiškiniui.
Veterinarijos specialistai paprastai rekomenduoja užtemimo metu nekeisti gyvūno dienotvarkės, suteikti jam galimybę pasitraukti į pažįstamą ramią vietą ir nevesti jo į triukšmingus žmonių susibūrimus. Specialių užtemimo akinių augintiniams paprastai nereikia, nes šunys ir katės neturi įpročio ilgai žiūrėti tiesiai į Saulę. Vis dėlto gyvūno nereikėtų skatinti kelti žvilgsnio į dangų ar fotografuoti jį nukreipus į Saulę.
Šviesai sugrįžus gyvūnai dažniausiai greitai grįžta prie įprastos veiklos
Visiško užtemimo etapas paprastai trunka tik kelias minutes. 2026 metų rugpjūčio 12 dienos užtemimo didžiausia visiškos fazės trukmė sieks maždaug 2 minutes ir 18 sekundžių. Todėl gyvūnų paros ritmas sutrikdomas trumpam.
Saulei vėl pasirodžius, dieninės rūšys atnaujina įprastą veiklą, o sutemus suaktyvėję gyvūnai ją nutraukia. Paukščiai gali pradėti giedoti, bitės – vėl palikti avilius, o į naktines buveines patraukę gyvūnai – apsisukti ir grįžti.
Daugeliu atvejų ilgalaikių užtemimo padarinių gyvūnams nenustatoma. Vis dėlto šis trumpas gamtinis eksperimentas suteikia mokslininkams retą galimybę stebėti, kaip stipriai gyvūnų elgesį valdo saulės šviesa ir kaip greitai biologinis laikrodis reaguoja į netikėtą aplinkos pokytį.
Mokslininkams Saulės užtemimas tampa natūraliu gyvūnų biologinio laikrodžio eksperimentu
Istoriniuose šaltiniuose pasakojimų apie neįprastą gyvūnų elgesį per užtemimus aptinkama jau šimtmečius. Tačiau ilgą laiką dauguma jų buvo pavieniai liudijimai, kurių nebuvo galima patikrinti arba palyginti su įprastu tos pačios rūšies elgesiu.
Šiuolaikiniai tyrimai leidžia vienu metu rinkti garso įrašus, vaizdo medžiagą, temperatūros duomenis ir tūkstančius žmonių stebėjimų. NASA finansuotas projektas „Eclipse Soundscapes“ per 2024 metų užtemimą kvietė visuomenę fiksuoti paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų skleidžiamus garsus prieš užtemimą, jo metu ir po jo.
Vis dėlto mokslininkai perspėja nedaryti bendros išvados iš vieno gyvūno reakcijos. Elgesį lemia rūšis, buveinė, metų laikas, paros metas, užtemimo gylis ir žmonių buvimas. Aišku viena: staiga dingusi Saulės šviesa bent daliai gyvūnų trumpam perrašo dienos tvarkaraštį.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Anxious dogs and silent birds: What happens to animals during a total solar eclipse?
https://www.euronews.com/2026/08/12/anxious-dogs-and-silent-birds-what-happens-to-animals-during-a-total-solar-eclipse
Hartstone-Rose, A. ir kt. (2020). Total Eclipse of the Zoo: Animal Behavior during a Total Solar Eclipse. Animals.
https://www.mdpi.com/2076-2615/10/4/587
Aguilar, L. A. ir kt. (2025). Total solar eclipse triggers dawn behavior in birds. Science.
https://www.science.org/doi/10.1126/science.adx3025
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo, kaip visiškas Saulės užtemimas veikia gyvūnų elgesį, kas yra įdomu ir aktualu skaitytojams. Informacija pateikta struktūruotai, todėl lengvai skaitoma.
Straipsnis pateikia tikslų ir moksliškai pagrįstą informaciją apie gyvūnų elgesio pokyčius per Saulės užtemimą, remiasi tyrimais ir stebėjimais, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes jis nagrinėja gyvūnų elgesio pokyčius, kurie gali būti įdomūs ir svarbūs tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei, ypač artėjant būsimam Saulės užtemimui. Be to, jis skatina susidomėjimą gamtos reiškiniais ir jų poveikiu ekosistemoms.
Straipsnis pateikia vertingą informaciją apie gyvūnų elgesio pokyčius per Saulės užtemimą, kas yra svarbu tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei. Tai skatina supratimą apie gamtos reiškinius ir jų poveikį ekosistemoms.
Straipsnis pateikia moksliškai pagrįstą informaciją apie gyvūnų elgesio pokyčius Saulės užtemimo metu, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Tonas yra informatyvus ir objektyvus, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
