Europos Parlamento posėdžiai vis dažniau primena brangią vaizdo įrašų studiją
Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose jau ne vienus metus kartojasi ta pati scena: europarlamentaras prieina prie tribūnos, pasako iš anksto parengtą minutės trukmės kalbą, o kamerai parodžius visą salę paaiškėja, kad didžioji dalis vietų tuščia. Kai kurie posėdyje likę politikai tuo metu žiūri į telefonus arba rengiasi savo pasisakymui.
Europos Parlamento nariai dažnai į salę ateina prieš pat jiems skirtą laiką ir išeina vos baigę kalbėti. Todėl plenariniai debatai tampa viena po kitos skaitomų pozicijų seka, kurioje politikai retai tiesiogiai atsako vieni kitiems.
Vienas anonimiškai su „Euronews“ kalbėjęs europarlamentaras posėdžių salę pavadino „brangiausiu pasaulyje socialinių tinklų vaizdo įrašų fonu“. Jo teigimu, tikroji kalbėtojų auditorija sėdi ne Strasbūre, o už šimtų ar tūkstančių kilometrų ir vėliau žiūri trumpus pasisakymų įrašus platformose „X“, „Instagram“, „TikTok“ bei „Facebook“.
Tokie vaizdai kenkia ir pačios institucijos reputacijai. Europos Parlamentas save pristato kaip demokratinių diskusijų centrą, tačiau beveik tuščia 720 narių posėdžių salė visuomenei gali sudaryti įspūdį, kad politikai nedalyvauja institucijos, į kurią buvo išrinkti, darbe.
R. Metsola siūlo nustatyti griežtą Europos Parlamento debatų pabaigos laiką
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola inicijavo plenarinių posėdžių pertvarką, kurios tikslas – sutrumpinti debatus, padidinti dalyvavimą ir paskatinti tikrą politinę diskusiją. Pirmieji naujos sistemos bandymai buvo surengti 2026 metų birželį ir liepą, o nuo rugsėjo pakeitimai turėtų tapti įprasta plenarinių sesijų dalimi.
Viena svarbiausių naujovių – aiškiai nustatytas kiekvienos posėdžių dienos pabaigos laikas. Numatoma, kad pirmadieniais posėdžiai baigsis 20.30 val., antradieniais ir trečiadieniais – 19 val., ketvirtadieniais – 16 val.
Iki šiol darbotvarkė neretai nusitęsdavo iki vėlaus vakaro. Politiškai svarbūs klausimai galėdavo būti svarstomi beveik tuščioje salėje, kurioje likdavo tik kalbėti užsiregistravę parlamentarai ir keli su nagrinėjama tema tiesiogiai dirbantys politikai.
R. Metsolos atstovas paaiškino, kad įtraukus į darbotvarkę naują klausimą, vienas iš anksčiau numatytų klausimų turės būti išbrauktas. Iki šiol nauji debatai dažnai būdavo tiesiog pridedami prie jau perpildytos programos, todėl vėluodavo visi vėlesni posėdžiai.
Politinių grupių susitikimai ir derybos nebevyks tuo pačiu metu kaip plenariniai debatai
Europarlamentarai posėdžius praleidžia ne vien dėl nenoro juose dalyvauti. Plenarinių debatų metu vyksta politinių frakcijų susitikimai, komitetų veikla ir derybos su ES valstybėms narėms atstovaujančia Taryba.
Būtent tokiose derybose neretai priimami teisės aktams svarbiausi kompromisiniai sprendimai. Europarlamentarui tenka rinktis tarp viešo pasisakymo posėdžių salėje ir susitikimo, kuriame gali būti realiai keičiamas būsimo teisės akto tekstas.
Pagal naująją tvarką politinių grupių susitikimai, derybos su ES valstybių atstovais ir kita svarbi parlamentinė veikla neturėtų vykti tuo pačiu metu kaip plenariniai debatai. Tai turėtų pašalinti bent dalį objektyvių priežasčių, dėl kurių politikai palieka posėdžių salę.
Vis dėlto toks sprendimas veiklą tik perkelia į kitą laiką. Airijos europarlamentaras Barry Andrewsas perspėjo, kad komitetų posėdžius nustūmus į vėlesnę Strasbūro sesijos dalį, gali sumažėti juose dalyvaujančių politikų skaičius. Taigi pilnesnė plenarinė salė nebūtinai reikštų aktyvesnį viso Parlamento darbą.
Europarlamentarai iš anksto nežinos, kada tiksliai gaus teisę kalbėti
Per atrinktus svarbiausius debatus europarlamentarams nebebus iš anksto pranešama tiksli jų pasisakymų eilė. Politikai žinos, kad yra įtraukti į kalbėtojų sąrašą, tačiau norėdami nepraleisti savo eilės turės likti salėje ir klausytis kitų pasisakymų.
Iki šiol tiksliai paskelbtas grafikas leisdavo parlamentarui ateiti prieš pat savo kalbą. Naujoji sistema turėtų sumažinti tokių trumpų apsilankymų skaičių ir paskatinti politikus sekti visą diskusiją.
Europarlamentarai taip pat galės iš karto pateikti trumpą asmeninį pareiškimą, jeigu kitas kalbėtojas tiesiogiai juos paminės. Taip tikimasi suteikti diskusijoms daugiau gyvumo ir išvengti padėties, kai atsakymas į kritiką nuskamba tik po kelių valandų arba apskritai lieka paskelbtas socialiniuose tinkluose.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir vadinamosioms mėlynosioms kortelėms. Ši procedūra leidžia europarlamentarui iš karto po kolegos kalbos pateikti jam klausimą, jeigu pats kalbėtojas sutinka į jį atsakyti.
Europos Komisijos nariai turės tiesiogiai atsakyti į europarlamentarų argumentus
Dabartiniuose debatuose Europos Komisijos narys dažniausiai pateikia įžanginį pareiškimą, išklauso europarlamentarų kalbas ir diskusijos pabaigoje perskaito baigiamąją poziciją. Tokia struktūra ne visada sudaro sąlygas tiesiogiai atsakyti į konkrečius parlamentarų klausimus ir argumentus.
Pagal naująjį formatą eurokomisarai galės įsiterpti vykstant debatams ir iš karto reaguoti į išsakytas pastabas. Taip Europos Parlamentas mėgina priartinti plenarinius posėdžius prie tikros politinės diskusijos, kurioje argumentai vertinami ir ginčijami čia pat.
Kiekvienoje plenarinėje sesijoje taip pat numatoma surengti atskirą Europos Komisijos veiklos kontrolės diskusiją. Jos formatas primins kai kuriuose nacionaliniuose parlamentuose vykstančią klausimų valandą, per kurią vykdomosios valdžios atstovai turi tiesiogiai atsakyti į parlamentarų klausimus.
Pirmasis toks bandymas surengtas birželio 16 dieną. Diskusijoje buvo nagrinėjama administracinė ir ataskaitų teikimo našta Europos mažosioms bei vidutinėms įmonėms.
Europarlamentarai abejoja, ar pilnesnė salė reikš veiksmingesnį Parlamentą
Airijos liberalas B. Andrewsas abejoja, kad didesnis žmonių skaičius posėdžių salėje savaime pagerins Europos Parlamento darbą. Jis pabrėžė, kad didžioji dalis teisėkūros vyksta komitetuose, kurių posėdžiuose taip pat dažnai trūksta europarlamentarų.
Pasak B. Andrewso, nedaug ką pakeistų situacija, kai vietoje dešimties telefonus tikrinančių politikų jo kalbos klausytųsi trisdešimt taip pat telefonais užsiėmusių kolegų. Vis dėlto jis palankiai įvertino tiesiogines diskusijas su eurokomisarais ir iš anksto neskelbiamą kalbėtojų eilę, nes tai gali priversti parlamentarus klausytis vieniems kitų.
Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijai priklausanti Italijos europarlamentarė Benedetta Scuderi taip pat palaiko mėginimą debatus paversti interaktyvesniais. Tačiau, jos pastebėjimu, net ir tam skirtos procedūros gali būti išnaudojamos papildomam eterio laikui gauti.
B. Scuderi teigimu, panašiai mąstantys skirtingų politinių grupių nariai kartais vieni kitiems pateikia patogius klausimus naudodamiesi mėlynosiomis kortelėmis. Formali klausimų ir atsakymų procedūra tokiu atveju tampa būdu pratęsti tos pačios politinės pozicijos pristatymą.
Rugsėjo sesija parodys, ar R. Metsolos reforma taps nuolatine tvarka
Kita Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre prasidės rugsėjo 14 dieną. Prieš ją politinių grupių vadovai, įvertinę birželio ir liepos bandymus, turės pritarti atnaujintai darbotvarkei.
R. Metsola siekia, kad išbandyti pakeitimai taptų nuolatine Europos Parlamento darbo dalimi. Tačiau prieš kiekvieną plenarinę sesiją darbotvarkę tvirtina politinių grupių vadovai, todėl reformos ateitis priklausys nuo jų paramos.
Pirminiai bandymai aiškaus lūžio neparodė. Posėdžių lankomumą sudėtinga objektyviai išmatuoti, nes balsavimo metu parlamentarai susirenka salėje, o jam pasibaigus daugelis iš karto išeina. B. Scuderi vertinimu, birželį ir liepą nemažai debatų vis dar vyko prieš daugybę tuščių vietų.
Procedūriniai pakeitimai gali padaryti tvarkaraštį racionalesnį ir suteikti daugiau galimybių tiesioginei diskusijai. Tačiau jie negali panaikinti pagrindinės politinės komunikacijos permainos: daugeliui parlamentarų svarbiausia auditorija jau seniai yra ne posėdžių salėje sėdintys kolegos, o savo valstybėje socialinius tinklus stebintys rinkėjai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). From empty benches to real debate? Metsola’s bid to revive the European Parliament.
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/12/from-empty-benches-to-real-debate-metsolas-bid-to-revive-the-european-parliament
Euronews. (2026). European Parliament tests shorter debates to avoid empty seats.
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/11/european-parliament-tests-shorter-debates-to-avoid-empty-seats
European Parliament. (2026). June plenary session opening: Metsola presents procedural reforms.
https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20260611IPR45205/june-plenary-session-opening-metsola-presents-procedural-reforms
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo Europos Parlamento problemas ir Roberta Metsolos iniciatyvas, todėl jis yra vertingas ir įdomus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Europos Parlamento veiklą ir Roberta Metsolos iniciatyvas, remiasi patikimais šaltiniais, todėl atitinka etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Europos Parlamento veiklą ir reformų iniciatyvas, kurios gali turėti įtakos demokratiniam procesui Europoje. Tai svarbu Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos vaidmenį mūsų šalyje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos Parlamento veiklą ir siūlo konstruktyvius sprendimus, kaip pagerinti demokratinių diskusijų kokybę, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Europos Parlamento veiklą ir Roberta Metsolos iniciatyvas, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojama situacija ir siūlomi sprendimai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
