Finansinį pagerėjimą pajuto nedaugelis
Galimybė anksčiau pasiekti II pakopoje sukauptus pinigus daliai gyventojų tapo proga papildyti santaupas ar padengti didesnes išlaidas, tačiau finansinio lūžio daugumai tai neatnešė. Tyrimo duomenys atskleidžia ir ryškų kontrastą – beveik tiek pat žmonių atsiimtus pinigus jau išleido iki paskutinio euro, kiek jų nusprendė santaupų beveik neliesti.
„Credit24“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, galimybe atsiimti II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas pasinaudojo 33 proc. respondentų. Tačiau tik 8 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad po šio sprendimo jų finansinė padėtis pagerėjo[1].
Didesnė dalis reikšmingo pokyčio nepajuto. 17 proc. respondentų teigė, kad lėšų atsiėmimas jų finansinės situacijos iš esmės nepakeitė, o 4 proc. nurodė, kad jų padėtis netgi pablogėjo.
„Vienkartinė kelių tūkstančių eurų suma gali padėti padengti didesnes išlaidas ar išspręsti konkrečią finansinę problemą, tačiau dažniausiai ji savaime nepakeičia žmogaus ilgalaikės finansinės padėties. Tyrimo rezultatai rodo, kad daliai gyventojų galimybė atsiimti lėšas suteikė daugiau lankstumo, tačiau nemaža dalis reikšmingų pokyčių nepajuto – daug priklauso nuo to, kaip gautos lėšos panaudojamos“, – pastebi „Credit24“ vadovas Tomas Bataitis.
Pinigų likimas išsiskyrė: vieni išleido viską, kiti jų beveik nelietė
Atsiėmę pensijų santaupas gyventojai su jomis elgėsi labai skirtingai. Beveik kas ketvirtas, arba 23 proc. pinigus atsiėmusių respondentų, visą gautą sumą jau buvo išleidęs.
Dar 13 proc. panaudojo didžiąją dalį atsiimtų lėšų, 17 proc. – maždaug pusę, o 18 proc. teigė išleidę tik nedidelę pinigų dalį.
Tačiau beveik tokia pati dalis gyventojų pasirinko priešingą kelią. 24 proc. lėšas atsiėmusių žmonių nurodė pinigų praktiškai nepanaudoję.
Taigi išryškėjo dvi beveik vienodo dydžio grupės: vienoje – žmonės, jau išleidę visas atsiimtas santaupas, kitoje – nusprendusieji pinigus kol kas pasilikti.
Atsiimtos santaupos tapo finansine pagalve
Ne visi II pakopos pinigai buvo nukreipti vartojimui. Daliai gyventojų galimybė disponuoti sukauptomis lėšomis tapo būdu sustiprinti savo finansinį rezervą.
16 proc. visų tyrimo dalyvių nurodė, kad atsiimtus pinigus skyrė arba dar ketina skirti santaupoms nenumatytiems atvejams.
Dalis gyventojų pinigus taip pat nukreipė į investicijas arba su būstu susijusias reikmes. Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kuriems žmonėms II pakopoje sukauptos lėšos tapo galimybe susikurti didesnę finansinę pagalvę.
Skoloms pinigus skyrė dažniau nei kelionėms ir laisvalaikiui
Dalis gyventojų atsiimtas santaupas panaudojo ir turimiems finansiniams įsipareigojimams mažinti.
7 proc. visų apklaustųjų nurodė II pakopos santaupas skyrę skoloms grąžinti. Kiek mažesnė dalis – 6 proc. – pinigus panaudojo arba planavo panaudoti kelionėms, laisvalaikiui ir kasdienėms išlaidoms.
Bendra apklausos statistika rodo, kad vieno vyraujančio atsiimtų pensijų santaupų panaudojimo modelio nėra. Vieni gyventojai pinigus išleido, kiti juos nukreipė skoloms, investicijoms ar būstui, o dalis pasirinko lėšų kol kas neliesti.
Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimas atliktas 2026 metų gegužės–birželio mėnesiais.
