Europoje kyla nerimas dėl jau trečiadienį pradedamų taikyti pakuočių taisyklių
Likus vos dienai iki naujojo Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento taikymo pradžios, dalis Europos smulkiųjų verslininkų kelia aliarmą. Rugpjūčio 6 d. paskelbta peticija, kuria reikalaujama stabdyti, jos autorių vertinimu, neproporcingą tarpvalstybinės išplėstinės gamintojo atsakomybės naštą mikroverslams, jau surinko daugiau kaip 38 tūkst. patvirtintų parašų.
Peticijos autoriai teigia, kad dabartinė EPR – išplėstinės gamintojo atsakomybės – sistema tampa ypač sudėtinga mažiems interneto prekybininkams, prekiaujantiems ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje[1].
Jie prašo Europos Komisijos ir Europos Parlamento įvesti bendrą minimalią ribą smulkiesiems pardavėjams, sukurti vieno langelio principu veikiančią EPR sistemą ir laikinai stabdyti dalį tarpvalstybinių prievolių mikroverslams.
Smulkieji verslininkai kviečiami pasirašyti peticiją
Visgi, svarbu atskirti faktus nuo peticijos autorių vertinimų. Teiginiai, kad naujosios taisyklės „žlugdo“ mikroverslus ar kad visose 27 ES valstybėse kiekvienam smulkiajam pardavėjui automatiškai reikės identiškų registracijų ir išlaidų, nėra oficiali ES institucijų pozicija.
Tačiau pati tarpvalstybinių EPR prievolių problema yra reali, o Vokietijos oficialių institucijų paskelbta informacija rodo, kad daliai užsienio e. prekybininkų nuo rugpjūčio 12-osios iš tiesų atsiranda papildomų pareigų.
Kas iš tiesų nutinka rugpjūčio 12 dieną?
2026 m. rugpjūčio 12 d. pradedamas taikyti Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, trumpiau vadinamas PPWR[2].
Pats reglamentas įsigaliojo 2025 m. vasario 11 d., tačiau jo 71 straipsnis nustato, kad jis taikomas nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. Reglamentas yra tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse.
Šių metų birželį Europos Komisija paskelbė atskiras PPWR taikymo gaires. Jose Komisija pripažįsta gavusi daug klausimų iš suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių institucijų dėl atskirų reglamento nuostatų interpretavimo. Gairių tikslas – suteikti daugiau aiškumo ir teisinio tikrumo prieš pradedant reglamentą taikyti.
Kodėl dėl to turėtų sukti galvą mažas interneto prekybininkas?
Viena iš svarbių sričių – EPR, arba Extended Producer Responsibility, lietuviškai – išplėstinė gamintojo atsakomybė.
Jos esmė – už pakuotes į rinką pateikiantis subjektas turi prisidėti prie jų atliekų tvarkymo.
Tačiau žodis „gamintojas“ gali klaidinti. Tai nebūtinai įmonė, fiziškai pagaminusi kartoninę dėžę ar pačią prekę.
Pavyzdžiui, Vokietijos oficialus LUCID pakuočių registras nurodo, kad „producer“ sąvoka registracijos tikslais apima prekių gamintojus, platintojus, importuotojus, taip pat internetinės ir nuotolinės prekybos įmones[3].
Vokietijos institucija interneto prekybininkams taip pat aiškiai nurodo: jeigu prekės komerciškai platinamos Vokietijoje, registruotis LUCID reikia nepriklausomai nuo pakuotės kiekio. Oficialioje informacijoje pabrėžiama, kad Vokietijoje nėra minimalios pakuočių kiekio ribos, nuo kurios tik pradėtų galioti registracijos prievolė.
Vien registracijos gali neužtekti
LUCID registracija yra nemokama, tačiau tai nereiškia, kad visas EPR prievoles galima įvykdyti nemokamai.
Vokietijos ZSVR nurodo, kad jeigu naudojamos pakuotės, kurioms taikoma dalyvavimo sistemoje pareiga, verslas turi ne tik užsiregistruoti LUCID, bet ir sudaryti sutartį su pakuočių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi bei reguliariai deklaruoti pakuočių kiekius.
Tarp tokių pakuočių oficialiame registre nurodomos mažmeninės, grupinės ir siuntimo pakuotės, kurios po naudojimo paprastai tampa atliekomis namų ūkiuose ar panašiose vietose.
Tai reiškia, kad įprasta kartoninė dėžė, kurioje Lietuvos e. parduotuvė siunčia prekę Vokietijos vartotojui, nėra vien logistikos klausimas – ji gali sukurti konkrečias pakuočių teisės prievoles.
Nuo rugpjūčio 12-osios užsienio pardavėjams Vokietijoje – nauja pareiga
Būtent čia atsiranda vienas ryškiausių naujų pokyčių.
Vokietijos Centrinė pakuočių registro agentūra ZSVR oficialiai nurodo, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. užsienyje įsikūrusi įmonė, neturinti padalinio Vokietijoje ir tiesiogiai parduodanti tuščias pakuotes arba supakuotus produktus galutiniams vartotojams Vokietijoje, privalės paskirti Vokietijoje įsisteigusį įgaliotąjį atstovą[4].
Iki šiol tokį atstovą buvo galima paskirti savanoriškai. Nuo rugpjūčio 12 d. atitinkamoms užsienio įmonėms tai tampa privaloma. ZSVR taip pat aiškiai nurodo, kad išimties iš šios pareigos nėra.
Įgaliotasis atstovas perims įmonės EPR prievolių vykdymą Vokietijoje. Vienintelė išimtis – registracija LUCID registre. Ją užsienio įmonė ir toliau privalo atlikti pati.
Ką tai reiškia Lietuvos smulkiajam verslui?
Įsivaizduokime Lietuvoje veikiančią nedidelę e. parduotuvę.
Ji neturi filialo Vokietijoje, tačiau savo interneto svetainėje priima užsakymą iš Vokietijos vartotojo. Prekė Lietuvoje supakuojama į siuntimo dėžę ir išsiunčiama pirkėjui.
Tokiam pardavėjui reikia įvertinti, ar jis pagal Vokietijos taisykles yra už EPR atsakingas „producer“. Jeigu taip, jam gali reikėti registracijos LUCID, dalyvavimo pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje, pakuočių kiekių deklaravimo, o nuo rugpjūčio 12 d. – ir Vokietijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo.
Problema smulkiajam verslui tampa ypač akivaizdi tada, kai Vokietija nėra pagrindinė jo rinka.
Įmonė gali per metus gauti vos keliolika užsakymų iš Vokietijos, kelis iš Prancūzijos, Italijos ar kitų valstybių. Tačiau EPR prievolių vykdymas nėra viena universali registracija, kurią kartą atlikus galima prekiauti visoje ES.
Būtent tokį tarpvalstybinės prekybos administracinės naštos klausimą dabar ir kelia smulkiųjų verslininkų peticija. Jos autoriai prašo ES mastu sukurti vieną bendrą registracijos sistemą ir nustatyti išimtis arba minimalią ribą labai mažiems tarpvalstybiniams pardavėjams.
Lietuvoje daugiausia kalbama apie kitus pokyčius
Lietuvos Aplinkos ministerija 2026 m. kovo 26 d. paskelbė, kad parengtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pataisos, kuriomis Lietuvos teisė pritaikoma prie Reglamento (ES) 2025/40[5].
Ministerija tame pačiame pranešime aiškiai nurodė, kad pagrindinių reglamento nuostatų taikymo pradžia yra 2026 m. rugpjūčio 12 d.
Tačiau ministerijos viešame pranešime daugiausia dėmesio skiriama pakuočių mažinimui, jų pakartotiniam naudojimui, perdirbamumui, perdirbtų medžiagų naudojimui, perteklinių pakuočių mažinimui ir būsimiems nacionaliniams teisės pakeitimams.
Pavyzdžiui, ministerija informuoja apie nuo 2030 m. numatomus perteklinių elektroninės prekybos siuntų pakuočių ribojimus ir siūlomas sankcijas tais atvejais, kai tuščia pakuotės ertmės dalis viršys nustatytą ribą.
Vokietijos oficiali institucija į dalį šių klausimų pateikia specialiai užsienio ir interneto prekybininkams parengtus atsakymus. Lietuvos Aplinkos ministerijos kovo mėnesio pranešime tokios tarpvalstybinės e. prekybos instrukcijos nėra.
Savo ruožtu detalesnės informacijos apie tai, kaip elgtis Lietuvos prekybininkams, 77.lt kreipėsi į pačią Aplinkos ministeriją – gavę komentarą, tekstą papildysime.
