Damasko teismas mirties bausmę skyrė Basharui al-Assadui, Maherui al-Assadui ir buvusiam saugumo vadovui Atefui Najibui
Sirijos teismas antradienį, rugpjūčio 11 dieną, už akių mirties bausme nuteisė nuverstą šalies prezidentą Basharą al-Assadą ir jo jaunesnįjį brolį Maherą al-Assadą. Nuosprendis susijęs su 2011 metais Daros provincijoje vykdytomis represijomis, kurios tapo vienu pagrindinių Sirijos sukilimo katalizatorių.
Mirties bausmė toje pačioje byloje skirta ir Basharo al-Assado pusbroliui Atefui Najibui – buvusiam brigados generolui ir Daros politinio saugumo skyriaus vadovui. Skirtingai nei broliai al-Assadai, A. Najibas buvo sulaikytas ir nuosprendžio paskelbimo metu stovėjo teismo salėje įrengtame metaliniame aptvare, vilkėdamas kalinio uniformą.
Bylą nagrinėjo Damasko teisingumo rūmuose veikiantis Ketvirtasis baudžiamasis teismas. Procesas prasidėjo 2026 metų balandžio 26 dieną ir buvo pristatytas kaip pirmasis viešas pereinamojo teisingumo teismas prieš aukšto rango buvusio režimo pareigūnus.
Teismo sprendimas žymi istorinį lūžį Sirijoje: daugiau kaip du dešimtmečius šalį valdęs B. al-Assadas pirmą kartą nuteistas savo valstybės teisme. Vis dėlto nuosprendis savaime nereiškia, kad bausmė bus įvykdyta, nes buvęs prezidentas yra Rusijoje.
Nuosprendis priimtas konkrečioje byloje dėl protestuotojų žudymo, kankinimo ir savavališko kalinimo Daroje
Nors tarptautinėje žiniasklaidoje sprendimas apibūdinamas kaip nuosprendis dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, teismas nenagrinėjo visų per keturiolika metų trukusį Sirijos konfliktą padarytų nusikaltimų. Byloje daugiausia dėmesio skirta 2011 metų įvykiams Daros provincijoje.
Prokuratūra kaltino teisiamuosius tyčinėmis žmogžudystėmis, kankinimu, savavališku žmonių sulaikymu ir taikių demonstracijų malšinimu koviniais šaudmenimis. Teismui taip pat buvo pateikta medžiaga apie sistemingą civilių persekiojimą ir suimtųjų kankinimą, kai kuriais atvejais pasibaigusį jų mirtimi.
Civilinių ieškovų atstovai reikalavo veiksmus pripažinti nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais. Jie kaltino buvusio režimo vadovus sistemingu laisvės atėmimu, kelių žmonių tyčiniu nužudymu, jaunesnių kaip 15 metų vaikų žudymu, kankinimu ir kurstymu žudyti.
Atskirai buvo nagrinėjama atsakomybė už al Omari mečetės apšaudymą Daroje. Ši mečetė 2011 metų kovą tapo protestuotojų susibūrimo ir sužeistųjų gydymo vieta, o saugumo pajėgų operacija prie jos pareikalavo žmonių gyvybių.
Atefas Najibas buvo kaltinamas vadovavęs represijoms, kurios 2011 metais įžiebė Sirijos sukilimą
A. Najibas 2011 metais vadovavo Daros politinio saugumo skyriui ir buvo vienas įtakingiausių režimo pareigūnų pietų Sirijoje. Prokuratūros teigimu, jis dalyvavo Daros saugumo komiteto veikloje, kontroliavo protestuotojų sulaikymus bei apklausas ir prisidėjo prie sprendimo demonstracijas malšinti jėga.
Protestai Daroje prasidėjo po to, kai saugumo pareigūnai sulaikė grupę paauglių, ant sienų rašiusių prieš režimą nukreiptus šūkius. Pranešimai apie vaikų kankinimą sukėlė jų šeimų ir vietos gyventojų pasipiktinimą. Valdžios atsakas į demonstracijas buvo šaudymas, masiniai sulaikymai ir naujos kankinimų bangos.
Vienu protestų simbolių tapo 13-metis Hamza Ali al-Khateebas. Berniukas 2011 metų balandį buvo sulaikytas, o po kelių savaičių jo smarkiai sužalotas kūnas perduotas šeimai. Nuotraukos ir vaizdo įrašai pasklido Sirijoje bei už jos ribų ir dar labiau sustiprino protestus.
A. Najibas visus jam pateiktus kaltinimus neigė. Jis buvo sulaikytas 2025 metų sausį Latakijos provincijoje, praėjus maždaug mėnesiui po B. al-Assado valdžios žlugimo. A. Najibas tapo vienu aukščiausio rango buvusio režimo pareigūnų, fiziškai stojusių prieš Sirijos teismą.
Basharo al-Assado mirties nuosprendis kol kas yra daugiau teisinis ir politinis pareiškimas nei įvykdoma bausmė
B. al-Assadas ir M. al-Assadas po režimo žlugimo 2024 metų gruodį pasitraukė į Rusiją. Maskva B. al-Assadui ir jo šeimai suteikė prieglobstį, o Rusijos valdžia neparodė ketinanti buvusį Sirijos prezidentą perduoti Damaskui.
Sirijos ir Rusijos nesieja ekstradicijos sutartis, kuri leistų paprastai įvykdyti Damasko teismo reikalavimą. Be Rusijos politinio sprendimo Sirijos institucijos neturi praktinių priemonių suimti B. al-Assadą ir pargabenti jį į šalį.
Tačiau už akių priimtas nuosprendis gali tapti pagrindu tolesniems teisiniams veiksmams. Sirija gali siekti tarptautinio arešto dokumentų, turto apribojimų ir bendradarbiavimo su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis, jeigu byla bus pripažinta tinkamai pagrįsta įrodymais ir nelaikoma vien politiniu persekiojimu.
Pagal Sirijos nacionalinės teisės nuostatas už akių priimtas nuosprendis nėra galutinai nepakeičiamas. Jeigu nuteistas asmuo būtų sulaikytas arba pats grįžtų, ankstesnis sprendimas galėtų būti panaikintas, o byla nagrinėjama iš naujo jam dalyvaujant.
Sirijos baudžiamasis kodeksas neleidžia visapusiškai įvertinti sisteminio al-Assado režimo nusikaltimų pobūdžio
Sirijos žmogaus teisių tinklas atkreipė dėmesį į esminę teismo proceso problemą. Byla nagrinėta daugiausia pagal 1949 metų Sirijos baudžiamąjį kodeksą, kuriame karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui nėra aiškiai įtvirtinti kaip atskiros tarptautinių nusikaltimų kategorijos.
Todėl žmogžudystes, kankinimą ir savavališką kalinimą galima vertinti kaip pavienius baudžiamuosius nusikaltimus, tačiau teisine prasme sunkiau atskleisti jų sistemingumą. Tarptautinėje baudžiamojoje teisėje nusikaltimas žmoniškumui reiškia plataus masto arba sistemingą civilių puolimą, vykdomą pagal organizuotą valstybės ar kitos struktūros politiką.
Toks skirtumas svarbus nustatant vadovavimo grandinę. B. al-Assado atsakomybė priklauso ne vien nuo įrodymų, kad jis asmeniškai davė konkretų įsakymą šaudyti ar kankinti. Teismas taip pat turi įvertinti, ar valstybės vadovas kūrė, palaikė arba toleravo sistemą, kurioje tokie nusikaltimai buvo vykdomi skirtinguose saugumo padaliniuose.
Sirijoje kuriamas naujas pereinamojo teisingumo teisinis pagrindas, tačiau specializuotas įstatymas dar nebuvo priimtas prasidedant A. Najibo ir brolių al-Assadų procesui. Dėl to istorinės reikšmės byla buvo nagrinėjama naudojant teisines priemones, sukurtas gerokai anksčiau nei prasidėjo dabartinis tarptautinių nusikaltimų teisinis vertinimas.
Mirties bausmė kelia klausimų dėl teisingo proceso ir galimybės atskleisti visą represijų sistemą
Dalis nukentėjusiųjų šeimų teismo metu reikalavo griežčiausios įmanomos bausmės. Prie Damasko teisingumo rūmų proceso pradžioje protestuotojai net buvo pastatę simbolines kartuves, taip išreikšdami siekį, kad buvusio režimo pareigūnams būtų įvykdyta mirties bausmė.
Žmogaus teisių organizacijos laikosi atsargesnės pozicijos. Jos pabrėžia, kad teisingumas po masinių nusikaltimų turi apimti ne vien kaltųjų nubaudimą, bet ir visų aplinkybių nustatymą, vadovavimo grandinės atkūrimą, dingusių žmonių likimo išaiškinimą bei masinių kapaviečių paiešką.
A. Najibo egzekucija galėtų sunaikinti vieną svarbiausių informacijos šaltinių apie ankstyvąsias represijas Daroje ir centrinės valdžios įsakymus. Buvęs saugumo vadovas galėtų žinoti, kas priėmė sprendimus naudoti kovinius šaudmenis, kur buvo laikomi dingę asmenys ir kaip vietos saugumo struktūros atsiskaitydavo Damaskui.
Kyla klausimų ir dėl mirties bausmės suderinamumo su tarptautiniais žmogaus teisių standartais. Sirija tebėra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė. Šis dokumentas mirties bausmės nepanaikina, tačiau jos taikymą riboja itin griežtomis sąlygomis ir reikalauja visapusiškai teisingo teismo proceso.
Bylos vertė priklausys nuo to, ar naujoji Sirijos valdžia tirs visų konflikto dalyvių nusikaltimus
B. al-Assado nuosprendis yra reikšmingas režimo aukoms, tačiau vienos bylos nepakanka keturiolikos metų konflikto nusikaltimams įvertinti. Sirijoje žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, o dešimtys tūkstančių dingo saugumo institucijų kalėjimuose.
Didžioji dalis dokumentuotų sisteminių kankinimų, priverstinių dingimų ir civilių bombardavimo atvejų siejama su buvusio B. al-Assado režimo institucijomis. Tačiau karo nusikaltimais taip pat kaltintos ginkluotos opozicijos grupuotės, džihadistinės organizacijos, Sirijos demokratinės pajėgos ir kiti konflikto dalyviai.
Todėl naujosios valdžios pereinamojo teisingumo politika bus patikima tik tuomet, jeigu teisinė atsakomybė neapsiribos nuversto režimo atstovais. Atrankinis baudžiamasis persekiojimas galėtų paversti teismus politinio susidorojimo priemone ir sustiprinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
B. al-Assadui paskelbtas mirties nuosprendis tapo ryškiausiu iki šiol Sirijoje priimtu sprendimu prieš buvusios valdžios vadovus. Jo istorinę vertę galiausiai nulems teismo proceso kokybė, surinktų įrodymų patikimumas ir naujosios valstybės gebėjimas teisingumą taikyti vienodai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Syria sentences Bashar al-Assad to death in absentia for war crimes and crimes against humanity.
https://www.euronews.com/2026/08/11/syria-sentences-bashar-al-assad-to-death-in-absentia-for-war-crimes-and-crimes-against-hum
Associated Press. (2026). Former Syrian President Assad sentenced to death in absentia.
https://apnews.com/article/d4c486b5d39bbdb41108112b0ddc8e79
Syrian Arab News Agency. (2026). Criminal Court refers Atef Najib case file for deliberation until August 11.
https://sana.sy/en/syria/2334247/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato svarbią aktualiją apie Sirijos teismo sprendimą, susijusį su Basharu al-Assadu ir jo broliais. Informacija pateikta suprantamai ir yra vertinga lietuvių skaitytojui, norinčiam sekti pasaulio įvykius.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie teismo sprendimą ir jo kontekstą, atitinka tikslumo ir nešališkumo reikalavimus. Jame vengiamas dezinformacijos ir manipuliacijos, todėl gali būti publikuojamas.
Straipsnis yra labai aktualus ir savalaikis, nes apima svarbų teismo sprendimą, kuris gali turėti didelį poveikį Sirijos politinei situacijai ir tarptautiniam teisingumui. Be to, jis atskleidžia ilgalaikes represijas ir žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra svarbūs ne tik Sirijai, bet ir visam pasauliui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie teismo sprendimą, kuris gali turėti reikšmės Sirijos konflikto kontekste ir tarptautinei politikai. Jame analizuojami svarbūs žmogaus teisių pažeidimai, kas yra aktualu visuomenei.
Straipsnis apima labai jautrią temą, susijusią su mirties bausme ir žmogaus teisių pažeidimais, todėl gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą skaitytojams. Be to, jis gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes akcentuoja smurtą ir represijas.
