Frankfurto, Miuncheno ir Amsterdamo oro uostuose didžiausias laukimo laikas išaugo iki vienos ar dviejų valandų
Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistema EES, skirta prie išorinių Šengeno erdvės sienų registruoti trumpam atvykstančius trečiųjų šalių piliečius, didžiuosiuose Europos oro uostuose pastebimai pailgino keleivių eiles. Naujausi kelionių analizės bendrovės „Qsensor“ duomenys rodo, kad kai kuriuose oro uostuose didžiausias laukimo laikas per metus padvigubėjo.
Frankfurto oro uoste 2026 metų liepą ilgiausias užfiksuotas laukimas prie sienų kontrolės siekė 120 minučių. 2025 metų liepą didžiausia eilė šiame oro uoste truko apie 60 minučių.
Miuncheno oro uoste didžiausias laukimo laikas išaugo nuo 31 iki 60 minučių. Amsterdamo Schipholio oro uoste pikas padidėjo nuo 80 iki 120 minučių.
Šie rodikliai reiškia ilgiausius konkrečiais laikotarpiais užfiksuotus laukimo laikus, todėl jų negalima laikyti visų keleivių patiriamu vidurkiu. Vis dėlto duomenys patvirtina oro linijų ir oro uostų perspėjimus, kad esant dideliems keleivių srautams nauja sistema gali sukurti rimtų kliūčių.
EES sistema pakeitė pasų antspaudus pirštų atspaudų ir veido atvaizdo registravimu
EES yra bendra elektroninė sistema, registruojanti, kada trumpam atvykstantis trečiosios šalies pilietis įvažiuoja į Šengeno erdvę ir kada iš jos išvyksta. Ji pakeitė rankinį pasų antspaudavimą prie Šengeno išorinių sienų.
Pirmą kartą atvykstantis keleivis turi pateikti kelionės dokumento duomenis, veido atvaizdą ir pirštų atspaudus. Taip pat registruojama sienos kirtimo vieta bei data. Vėlesnių kelionių metu žmogaus tapatybė gali būti tikrinama pagal jau sistemoje saugomus duomenis.
Sistema skirta automatiškai nustatyti asmenis, viršijusius leidžiamą buvimo laiką, ir žmones, bandančius pasinaudoti suklastotais dokumentais arba kita tapatybe. Trumpalaikiu buvimu laikomas laikotarpis iki 90 dienų per bet kurias 180 dienų.
EES pradėta palaipsniui diegti 2025 metų spalio 12 dieną. Po šešių mėnesių pereinamojo laikotarpio, 2026 metų balandžio 10 dieną, ji pradėjo veikti visuose Šengeno išorės sienų kirtimo punktuose.
Naujoji ES sienų kontrolė taikoma britams, amerikiečiams ir kitiems ne ES šalių piliečiams
EES taikoma trumpam į Šengeno erdvę atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Registruojami tiek asmenys, kuriems reikalinga trumpalaikė Šengeno viza, tiek bevizio režimo šalių piliečiai.
Todėl naujoji tvarka taikoma Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir daugelio kitų valstybių piliečiams. Jungtinės Karalystės keliautojams ji tapo ypač aktuali po „Brexit“, nes britai prie Šengeno išorės sienų nebetikrinami kaip ES piliečiai.
Lietuvos ir kitų ES valstybių piliečiai EES sistemoje neregistruojami. Ji taip pat netaikoma Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiams.
Išimtys numatytos kai kuriems trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Šengeno valstybės išduotą ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi. Pirštų atspaudai taip pat neimami iš jaunesnių kaip 12 metų vaikų, nors jų atvykimas ir išvykimas gali būti registruojamas kitais sistemoje numatytais duomenimis.
Pirminė biometrinė registracija tapo didžiausia EES sistemos kliūtimi oro uostuose
Didžiausia problema kyla keleiviui pirmą kartą kertant Šengeno išorės sieną. Tuomet būtina sukurti individualią elektroninę bylą, patikrinti paso duomenis, nufotografuoti veidą ir nuskaityti pirštų atspaudus.
Europos Komisijos duomenimis, viena registracija vidutiniškai užtrunka apie 70 sekundžių, o geriausiai pasirengusiose valstybėse – maždaug 30 sekundžių. Skirtumas atrodo nedidelis, kol vienu metu iš kelių lėktuvų neišlipa tūkstančiai keleivių.
Jeigu pasienio poste nepakanka darbuotojų, savitarnos kioskų arba automatinių vartų, kiekviena papildoma minutė dauginasi iš šimtų laukiančių žmonių. Prie problemos prisideda įrangos gedimai, lėtas duomenų perdavimas ir atvejai, kai automatinė sistema negali patikimai nuskaityti pirštų atspaudų.
Vyresnio amžiaus keleivių pirštų atspaudai kartais būna sunkiau atpažįstami. Šeimų patikra taip pat gali užtrukti ilgiau, nes kiekvieno žmogaus duomenys turi būti apdorojami atskirai, o jaunesniems vaikams taikomos kitokios biometrinių duomenų rinkimo taisyklės.
Oro linijos teigia, kad dėl EES eilių keleiviai nespėja į skrydžius, o lėktuvai išvyksta su tuščiomis vietomis
Oro uostų ir oro linijų asociacijos dar vasaros pradžioje perspėjo Europos Komisiją, kad padėtis pasiekė kritinį tašką. Jos pranešė apie keleivius, kelias valandas laukiančius prie pasų kontrolės, praleistus jungiamuosius skrydžius ir žmones, paliekamus oro uostuose užsidarius įlaipinimo vartams.
Kai kuriais atvejais lėktuvams tenka vėluoti, kol pasienio patikrą baigia didesnė dalis keleivių. Kitais atvejais orlaiviai išskrenda su tuščiomis vietomis, nors bilietai buvo parduoti, nes įstrigę žmonės laiku nepasiekia įlaipinimo vartų.
ACI Europe, „Airlines for Europe“ ir Tarptautinė oro transporto asociacija IATA reikalavo leisti visiškai sustabdyti EES patikras tais atvejais, kai keleivių skaičius viršija konkretaus sienos kontrolės punkto pajėgumą. Organizacijos baiminasi, kad nuolatinės eilės gali pakenkti Europos turizmo sektoriui ir oro uostų reputacijai.
„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary sistemą pavadino prastai suprojektuota ir pareikalavo suteikti keleiviams galimybę didesnę dalį duomenų pateikti internetu dar prieš kelionę. Oro linija taip pat ragino keleivius į oro uostus atvykti anksčiau.
Daugiausia problemų fiksuojama oro uostuose, kuriuose trūksta įrangos ir sienos apsaugos pareigūnų
Ilgos eilės susidaro ne visuose Europos oro uostuose. Europos Komisija teigia, kad didžiojoje dalyje maždaug 1 500 EES naudojančių sienos kirtimo punktų sistema veikia be didelių sutrikimų.
Daugiausia problemų kyla didžiuosiuose persėdimo centruose ir populiarių turistinių regionų oro uostuose, kuriuose per trumpą laiką nusileidžia keli lėktuvai iš trečiųjų šalių. Sutrikimų vasarą fiksuota Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų valstybių oro uostuose.
„Ryanair“ tarp probleminių vietų anksčiau įvardijo Tenerifės Pietų, Maljorkos, Alikantės, Malagos, Bergamo, Krokuvos ir Paryžiaus Bovė oro uostus. Tačiau padėtis priklauso nuo konkretaus paros meto, atvykstančių skrydžių skaičiaus ir pasienio tarnybų pajėgumo.
EES patikra atliekama tik kertant Šengeno išorės sieną. Pavyzdžiui, iš Londono per Frankfurtą į Vilnių skrendančio trečiosios šalies piliečio duomenys registruojami Frankfurte, nes būtent ten keleivis pirmą kartą patenka į Šengeno erdvę. Skrendant tarp Lietuvos ir Vokietijos tokia registracija neatliekama.
Europos Komisija leidžia laikinai išjungti dalį EES patikrų, tačiau bendro sistemos sustabdymo atsisako
Pereinamosios taisyklės suteikia valstybėms galimybę susidarius išskirtinėms eilėms konkrečiame sienos kirtimo punkte laikinai netaikyti dalies EES funkcijų. Šia galimybe naudojosi kai kurie didieji oro uostai, siekdami išvengti visiško keleivių srautų sustojimo.
Paryžiaus ir Amsterdamo oro uostuose sistema didžiausios apkrovos metu buvo laikinai išjungiama, o keleiviai tikrinami supaprastinta tvarka. Tokie sprendimai padėjo sumažinti eiles, tačiau kartu parodė, kad visa sistema dar ne visur gali veikti taip, kaip numatyta.
Dabartinis lankstumo laikotarpis turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo pradžioje. Oro linijos ir oro uostai reikalauja jį pratęsti, kol bus įrengta pakankamai patikimų savitarnos kioskų, padidintas pareigūnų skaičius ir išspręstos techninės problemos.
Europos Komisija bendrą EES sustabdymą atmeta. Ji pabrėžia, kad sistema jau padeda aptikti saugumo riziką keliančius asmenis, suklastotus dokumentus ir atvykimo sąlygų neatitinkančius keleivius.
EES jau užregistravo daugiau kaip 145 mln. sienos kirtimų, tačiau saugumo nauda turi savo kainą
Europos Komisijos duomenimis, iki 2026 metų liepos pabaigos EES buvo užregistruota daugiau kaip 145 mln. atvykimų ir išvykimų. Tai rodo, kokio masto informacinė sistema per mažiau nei metus buvo įdiegta visoje Šengeno erdvėje.
Komisija skelbia, kad sistema padėjo nustatyti asmenis, keliančius pavojų saugumui, ir dešimtis tūkstančių keliautojų, kuriems atsisakyta leisti atvykti. Atsisakymo priežastys apima suklastotus arba nebegaliojančius dokumentus, nepakankamai pagrįstą kelionės tikslą ir ankstesnį leidžiamo buvimo termino viršijimą.
EES leidžia tiksliai apskaičiuoti, kiek laiko žmogus praleido Šengeno erdvėje. Anksčiau tai buvo nustatoma pagal pasuose esančius antspaudus, kuriuos buvo galima sunkiau patikrinti, perskaityti ar palyginti tarp skirtingų valstybių.
Tačiau 2026 metų vasaros patirtis atskleidė sistemos kainą. Didesnis saugumas pasiektas įvedus sudėtingesnę pirmojo atvykimo procedūrą, o jos sklandumas priklauso nuo to, ar oro uostai ir pasienio tarnybos turi pakankamai žmonių, erdvės bei patikimos technikos.
Šaltiniai
TVP World. (2026). EU entry-exit system sees airport queues double as airlines hit out.
https://tvpworld.com/94797071/eu-entryexit-system-airport-queues-double-airlines-hit-out
Financial Times. (2026). EU border checks double queues at major airports.
https://www.ft.com/content/42137dd8-8fdc-4d66-b193-ca52d51bd929
The Guardian. (2026). Call to suspend new EU border system in peak holiday period as planes leave half full.
https://www.theguardian.com/business/2026/jul/01/call-to-suspend-eu-border-system-peak-holiday-period-europe-travel-airport-queues
