Kainų augimas Lietuvoje kol kas neslūgsta – metinė infliacija liepą priartėjo prie 6 proc.
Kainų augimas Lietuvoje kol kas neslūgsta – naujausi duomenys rodo, kad metinė infliacija liepą priartėjo prie 6 proc. Nors per mėnesį vartotojų kainos pakilo tik 0,2 proc., gyventojai už daugelį prekių ir paslaugų vis dar moka gerokai daugiau nei prieš metus, o didžiausią įtaką tam daro brangstanti energija, degalai ir paslaugos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija liepą sudarė 5,9 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,5 proc. Naujausia statistika rodo, kad kainų augimas išlieka plačiai apimantis įvairias vartojimo sritis – nuo būsto išlaikymo ir transporto iki sveikatos priežiūros, maitinimo bei laisvalaikio paslaugų, todėl infliacijos poveikį gyventojai ir toliau jaučia planuodami kasdienes išlaidas[1].
Per metus vartojimo prekių kainos padidėjo 5,6 proc., o paslaugos brango dar sparčiau – 6,5 proc., todėl būtent paslaugų sektorius kartu su energijos ištekliais išlieka vienais pagrindinių veiksnių, palaikančių aukštą infliacijos lygį. Nors dalies prekių kainos pastaruoju metu mažėjo, jų atpigimas kol kas nėra pakankamas, kad reikšmingiau sulėtintų bendrą kainų augimą.
Brango ne tik šildymas ir degalai – daugiau teko mokėti už paslaugas, vaistus ir keliones
Didžiausią įtaką metinei infliacijai turėjo pabrangusi šilumos ir elektros energija, benzinas, dyzelinas, medienos kuras, taip pat automobilių techninės apžiūros ir remonto paslaugos. Daugiau nei prieš metus gyventojai mokėjo ir už restoranų bei kavinių paslaugas, ambulatorinį gydymą ir reabilitaciją, vaistus, vakcinas, alkoholinius gėrimus bei cigaretes, o vasaros sezonu prie bendro kainų augimo prisidėjo ir pabrangusios atostogų išvykos.
Vis dėlto bendrą infliacijos tempą šiek tiek slopino atpigusios kai kurios prekės. Per metus sumažėjo naudotų automobilių, gaminių iš mėsos ir subproduktų, šviežių vaisinių daržovių, kaulavaisių ir sėklavaisių, sviesto, augalinio aliejaus, bulvių, ledų bei gyvūnų augintiniams skirtų prekių kainos, tačiau šių pokyčių nepakako atsverti bendro kainų augimo.
Nors dalies maisto produktų kainos mažėjo, sparčiau brangstančios paslaugos ir energijos ištekliai išliko pagrindiniais infliacijos varikliais. Būtent šios išlaidų grupės ir toliau daro didžiausią poveikį namų ūkių biudžetams, nes sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį.
Liepą labiausiai brango komunalinės paslaugos ir kelionės, tačiau drabužiai atpigo
Vertinant vien liepos mėnesio pokyčius, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo pabrangusios keleivių vežimo oro transportu paslaugos, elektros energija, atostogų išvykos, gamtinės dujos, dyzelinas, medienos kuras, vaistai bei buityje naudojamos valymo ir priežiūros priemonės. Prie mėnesio infliacijos prisidėjo ir išaugusios įvairių asmens priežiūros priemonių kainos.
Kita vertus, dalyje prekių grupių buvo fiksuojamas kainų mažėjimas. Sezoniniai išpardavimai lėmė pigesnius moterų, vyrų ir vaikų drabužius bei avalynę, taip pat sumažėjo šviežių vaisių, mėsos ir kai kurių kitų degalų kainos, todėl vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc.
Tuo metu paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 1 proc., o valstybės ir savivaldybių administruojamų prekių bei paslaugų kainos išaugo 1,7 proc., kai rinkos kainos iš esmės nepakito. Sparčiausiai liepą brango būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro išlaidos, kurios padidėjo 2 proc., taip pat sveikatos priežiūros bei asmens priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugos, o maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai atpigo 0,5 proc., o aprangos ir avalynės kainos sumažėjo net 6,7 proc.
