Saulės energija kompensavo vėjo gamybos kritimą
Lietuvoje praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina išliko stabili, nors vėjo elektrinių gamyba pastebimai sumažėjo. Situaciją rinkoje padėjo subalansuoti sparčiai augusi saulės elektrinių generacija ir didesni pigios elektros importo srautai iš Šiaurės šalių. Tuo metu vietos elektrinės patenkino daugiau kaip keturis penktadalius šalies elektros poreikio.
Rugpjūčio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje siekė 39 Eur/MWh ir, palyginti su ankstesne savaite, nepasikeitė. Tokia pati vidutinė kaina fiksuota ir Latvijoje, o Estijoje elektra buvo pigesnė – 24 Eur/MWh. Baltijos šalys ir toliau išliko tarp mažiausias elektros kainas Europoje turinčių regionų – palyginimui, Lenkijoje vidutinė savaitės kaina siekė 138 Eur/MWh, o Vokietijoje – 115 Eur/MWh[1].
Prie stabilios kainų situacijos prisidėjo išaugusi saulės elektrinių gamyba ir pakankami pigios elektros importo srautai iš Švedijos. Tai kompensavo 21 proc. sumažėjusią vėjo elektrinių generaciją, kuri įprastai sudaro reikšmingą vietinės elektros gamybos dalį.
Vietinė gamyba patenkino didžiąją dalį šalies poreikio
Praėjusią savaitę elektros poreikis Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 243 GWh. Šalies elektrinės pagamino 199 GWh elektros energijos, todėl vietinė gamyba užtikrino apie 82 proc. viso šalies poreikio. Nors bendras elektros gamybos kiekis buvo 1 proc. mažesnis nei savaitę anksčiau, Lietuva ir toliau didžiąją dalį reikalingos elektros pasigamino pati.
Didžiausią indėlį į vietinę gamybą įnešė saulės elektrinės. Jų generacija per savaitę išaugo 13 proc. – nuo 87 iki 99 GWh – ir sudarė 49 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Tuo metu vėjo elektrinių gamyba sumažėjo nuo 75 iki 59 GWh ir sudarė 30 proc. visos generacijos.
Likusią elektros gamybos dalį užtikrino hidroelektrinės, pagaminusios 18 GWh (9 proc.), šiluminės elektrinės – 15 GWh (8 proc.), o kiti gamybos šaltiniai – 8 GWh (4 proc.).
Daugiausia elektros importuota iš Švedijos
Elektros importas į Lietuvą per savaitę padidėjo 4 proc. ir siekė 101 GWh. Didžiausia importuojamos elektros dalis – 67 proc. – atkeliavo iš Švedijos. Dar 31 proc. elektros importuota iš Latvijos, o 2 proc. – iš Lenkijos. Būtent didesni pigios elektros srautai iš Švedijos buvo vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių išlaikyti žemą elektros kainų lygį.
Tuo metu elektros eksportas sumažėjo 20 proc. – iki 49 GWh. Daugiausia elektros iš Lietuvos buvo eksportuota į Lenkiją (58 proc.), taip pat į Latviją (22 proc.) ir Švediją (20 proc.).
Elektros perdavimo jungčių apkrovimas išliko intensyvus – „LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi buvo išnaudotas 88 proc., o „NordBalt“ jungties pralaidumas Lietuvos kryptimi siekė 58 proc.
