Sulaikymo operacija virto išpuoliu
Tik dabar paaiškėjo daugiau detalių apie liepos pabaigoje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įvykusį incidentą. Kapčiamiesčio užkardos ruože po siena įrengtu tuneliu į Lietuvą bandžiusi patekti maždaug 20 migrantų grupė užpuolė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus.
Kaip skelbiama, incidentas įvyko liepos 26 dieną. Pasieniečiai, aptikę neteisėtai migracijai įrengtą požeminį tunelį, surengė operaciją ir sulaikė kelis juo bandžiusius pasinaudoti migrantus. Tačiau sulaikymo metu iš tunelio pasirodė dar gausi asmenų grupė, kuri, pirminiais duomenimis, puolė pareigūnus, ginkluota lazdomis ir akmenimis[1].
Apie šį iki šiol neviešintą įvykį pirmoji socialiniame tinkle prabilo Lazdijų rajono politikė Vilma Danauskienė. Ji kėlė klausimus, ar pasienio vadovybė tinkamai įvertino iš užsienio partnerių gautą informaciją ir kodėl į operaciją buvo pasiųsti tik keturi pareigūnai.
VSAT kol kas neatskleidžia visų incidento aplinkybių. Tarnyba nekomentuoja, ar migrantams buvo pavykę patekti į Lietuvos teritoriją ir kokios buvo tikslios įvykio pasekmės, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto VSAT vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad susidūrimas iš tiesų įvyko, tačiau pabrėžė, jog jo metu nei pareigūnai, nei migrantai nenukentėjo.
Premjeras sukritikavo informacijos slėpimą
Dėl pavėluotai paviešintos informacijos kritikos negailėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, visuomenė apie tokius incidentus turi būti informuojama operatyviai, todėl vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui pavesta išsiaiškinti, kodėl apie liepos 26-osios įvykius pranešta tik dabar, ir įvertinti tiek pareigūnų veiksmus, tiek informacijos viešinimo aplinkybes.
Šis incidentas išryškėjo netrukus po to, kai Lazdijų rajone, ties Pertako kaimu, buvo aptiktas dar vienas po valstybine siena iškastas tunelis. Jis, kaip įtariama, taip pat buvo skirtas neteisėtai migracijai. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tunelis buvo užverstas.
Katelynas: apie incidentą pasienyje buvau informuotas ne visa apimtimi
Į situaciją sureagavęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pareiškė, kad apie liepos pabaigoje pasienyje įvykusį incidentą nebuvo informuotas visa apimtimi. Pasak jo, iki šiol buvo žinoma tik apie užkardytą bandymą neteisėtai patekti į Lietuvą per požeminį tunelį, o svarbiausios įvykio detalės paaiškėjo tik po viešai pasirodžiusios informacijos. Dėl to ministro nurodymu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriuo bus vertinami VSAT vadovybės veiksmai[2].
Apie iki tol neviešintą incidentą pirmoji prabilo Lazdijų rajono politikė Vilma Danauskienė. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ suabejojo pasienio vadovybės sprendimais.
Gal VSAT generolas papasakotų, kaip Varėnos rinktinės ir Kapčiamiesčio užkardos vadovybė neįvertino iš užsienio kolegų gautos operatyvinės informacijos ir išsiuntė mūsų pasieniečius (keturis) prieš daugiau nei DVIDEŠIMTIES lazdomis ir akmenimis ginkluotų migrantų grupę?“ – rašė V. Danauskienė.
Tuo metu VSAT vadas Rustamas Liubajevas pripažino, kad ministrui nebuvo perduota visa informacija, nes incidentas iš pradžių buvo įvertintas kaip įprastas neteisėtos migracijos atvejis. Jis teigė, kad pirminiai duomenys nerodo fizinio migrantų išpuolio prieš pareigūnus, o platesnė informacija nebuvo viešinama dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo.
Lietuva ragina ES stiprinti išorės sienų apsaugą
Po incidento Lietuvos pasienyje migracijos klausimai atsidūrė ir Europos Sąjungos darbotvarkėje. Reaguodamas į masinį migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino stiprinti ES išorės sienų apsaugą.
Pasak jo, Bendrijos sienos turi būti saugomos visomis turimomis priemonėmis, o sprendimai neturėtų sudaryti papildomų paskatų neteisėtai migracijai. Lietuva kartu su dar 20 ES valstybių paragino kuo skubiau koordinuoti bendrą Europos atsaką ir suteikti Ispanijai reikalingą pagalbą.
Ministras taip pat pabrėžė, kad ankstesnės migracijos krizės parodė, kokių pasekmių gali turėti nevaldoma migracija, todėl esą būtina užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę. Anot K. Budrio, nors Šengeno erdvė išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos vertybių, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė saugumui, gali būti svarstomi ir laikini vidaus sienų kontrolės sprendimai.
