Karolis Nawrockis per pirmuosius prezidentavimo metus vetavo daugiau įstatymų negu bet kuris ankstesnis Lenkijos prezidentas
2026 metų rugpjūčio 6 dieną sukako metai, kai Karolis Nawrockis prisiekė Lenkijos prezidentu. Per šį laiką valstybės vadovas vetavo 41 įstatymą – daugiau negu bet kuris kitas prezidentas per visą savo kadenciją nuo dabartinės Lenkijos Respublikos sukūrimo.
Ankstesnis rekordas priklausė Aleksandrui Kwaśniewskiui, kuris per dvi kadencijas, trukusias dešimt metų, vetavo 35 įstatymus. K. Nawrockiui šį skaičių pranokti prireikė mažiau nei vienuolikos mėnesių.
Oficialiais Prezidentūros duomenimis, valstybės vadovas per pirmuosius metus taip pat pasirašė 255 įstatymus, 13 teisės aktų perdavė Konstituciniam Tribunolui ir pateikė Seimui 22 savo teisėkūros iniciatyvas. Taigi K. Nawrockio veikla neapsiribojo vien blokavimu, tačiau būtent veto tapo ryškiausiu jo kadencijos simboliu.
Valdančioji koalicija prezidentą pradėjo vadinti „veto mašina“. K. Nawrockis tokią kritiką atmeta ir tvirtina, kad veto teisę naudoja tada, kai įstatymai, jo vertinimu, prieštarauja piliečių interesams, Konstitucijai arba valstybės suverenitetui.
Donaldo Tusko vyriausybė neturi pakankamai balsų K. Nawrockio veto atmesti
Lenkijos Konstitucija leidžia Seimui atmesti prezidento veto, tačiau tam reikia trijų penktadalių balsų, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip pusei parlamentarų. Donaldo Tusko vadovaujama koalicija tokios daugumos neturi, todėl prezidento sprendimai praktiškai sustabdo parlamento priimtus įstatymus.
Ši padėtis K. Nawrockiui suteikia gerokai daugiau realios įtakos, negu būtų galima spręsti vien iš formalaus prezidento įgaliojimų aprašymo. Lenkija yra parlamentinė respublika, kurioje pagrindinė vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, tačiau prezidentas gali blokuoti jos programą, dalyvauti skiriant svarbius pareigūnus ir teikti savo įstatymų projektus.
K. Nawrockis vetavo teisės aktus dėl sausumos vėjo elektrinių, kriptoturto rinkos, rinkimų tvarkos, teismų sistemos, pagalbos Ukrainos piliečiams ir nesusituokusių porų teisinio statuso. Vienu politiškai jautriausių sprendimų tapo įstatymo, susijusio su beveik 44 mlrd. eurų vertės ES gynybos paskolomis pagal SAFE programą, blokavimas.
Prezidento šalininkai teigia, kad jis naudojasi Konstitucijoje aiškiai numatyta teise ir neleidžia vyriausybei automatiškai įgyvendinti ginčytinų reformų. Kritikai atsako, kad veto iš saugiklio virto nuolatiniu politinės kovos ginklu, paralyžiuojančiu sprendimus net tais atvejais, kai atskiroms jų dalims pritaria abi stovyklos.
K. Nawrockis blokavo D. Tusko reformas, bet jo paties 22 įstatymų projektai taip pat įstrigo Seime
Per rinkimų kampaniją K. Nawrockis žadėjo aktyvią prezidentūrą, kuri ne tik vertins parlamento priimtus įstatymus, bet ir pati teiks reformas. Pirmasis jo projektas buvo susijęs su Centrinio komunikacijos uosto – didžiulio oro, kelių ir geležinkelių mazgo – statybomis.
Vėliau Prezidentūra pateikė pasiūlymų dėl mokesčių lengvatų šeimoms, pensijų, elektros kainų, laivų statybos, technologijų, kasybos, žemės ūkio ir teismų sistemos. K. Nawrockis taip pat inicijavo pasirengimą naujai Konstitucijai ir mėgino surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos.
Tačiau prezidento reformų programa susidūrė su ta pačia politine kliūtimi kaip ir D. Tusko vyriausybės projektai – priešiškai nusiteikusia kita valdžios šaka. Iki pirmųjų kadencijos metinių nė viena iš 22 prezidento iniciatyvų nebuvo priimta Seime, todėl didžioji dalis jo socialinių ir ekonominių pažadų liko projektų stadijoje.
Kai kuriais atvejais K. Nawrockis vetuodavo vyriausybės įstatymą ir pateikdavo savo alternatyvą. Taip nutiko su projektu, kuriame elektros kainų įšaldymas buvo sujungtas su vėjo elektrinių plėtrai taikomų ribojimų švelninimu. Prezidentas atmetė visą įstatymą, tačiau pasiūlė atskirai pratęsti kainų ribojimą.
Rekordinis veto skaičius K. Nawrockiui padėjo tapti savarankišku politiniu veikėju
K. Nawrockis į prezidento rinkimus atėjo kaip oficialiai nepriklausomas kandidatas, kurį iškėlė ir rėmė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). 2025 metų birželio 1 dieną antrajame rinkimų ture jis surinko 10 606 877 balsus, arba 50,89 proc., ir nedidele persvara įveikė Varšuvos merą Rafałą Trzaskowskį.
Pradėdamas kadenciją K. Nawrockis buvo laikomas PiS pirmininko Jarosławo Kaczyńskio pasirinktu kandidatu. Vis dėlto per pirmuosius metus prezidentas ėmė kurti savarankiško konservatyviosios stovyklos lyderio įvaizdį, besiskiriantį nuo ankstesnio prezidento Andrzejaus Dudos.
A. Duda buvo kritikuojamas dėl to, kad PiS valdymo metais pasirašydavo beveik visus partijos vyriausybės pateiktus įstatymus. K. Nawrockis dirba politinio sambūvio sąlygomis, kai prezidentas ir vyriausybės dauguma atstovauja priešingoms stovykloms, todėl konfliktas su Ministrų kabinetu tapo struktūrine jo prezidentavimo dalimi.
Dažnas veto naudojimas leido K. Nawrockiui parodyti, kad jis gali ne tik sakyti kalbas, bet ir realiai stabdyti D. Tusko politinę programą. Toks veikimo būdas stiprina prezidento autoritetą tarp dešiniųjų rinkėjų, tačiau mažina galimybes tapti tarpininku tarp vis labiau susipriešinusių visuomenės grupių.
Silpnėjanti PiS ir augančios radikalios partijos suskaldė Lenkijos dešinę į keturias stovyklas
K. Nawrockio politinis svoris didėja tuo metu, kai jo rinkimų kampaniją rėmusi PiS išgyvena vieną rimčiausių krizių per pastaruosius keliolika metų. Partijos palaikymas apklausose nukrito žemiau 25 proc., o buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis Seime subūrė atskirą 41 parlamentaro grupę „Rozwój Plus“.
M. Morawieckio šalininkai atstovauja nuosaikesniam, ekonominę plėtrą ir technokratinį valdymą pabrėžiančiam dešiniajam sparnui. Tuo metu J. Kaczyńskio vadovaujama PiS, mėgindama susigrąžinti prarastus rinkėjus, griežtina pozicijas migracijos, Ukrainos, Europos Sąjungos ir klimato politikos klausimais.
Dešiniau nuo PiS veikia Sławomiro Mentzeno vadovaujama „Konfederacija“ ir dar radikalesnė Grzegorzo Brauno „Lenkijos Karūnos konfederacija“. Apklausose bendras šių dviejų partijų palaikymas jau viršija 20 proc., todėl PiS nebegali viena pretenduoti į visos Lenkijos dešinės atstovės vaidmenį.
Taip susiformavo keturios konkuruojančios kryptys: M. Morawieckio centro dešinė, J. Kaczyńskio PiS, S. Mentzeno „Konfederacija“ ir G. Brauno radikalusis sparnas. Atskirai nė viena jų neturi aiškaus kelio į valdžią, tačiau bendras šių jėgų palaikymas kai kuriose apklausų suvestinėse priartėja prie 50 proc.
Prezidento rūmai gali tapti vieta, kurioje prieš 2027 metų rinkimus bus mėginama suvienyti dešiniuosius
K. Nawrockis yra vienas iš nedaugelio politikų, kuriam per 2025 metų prezidento rinkimus pavyko surinkti skirtingų dešiniųjų grupių balsus. Pirmajame ture jo kandidatūrą rėmė PiS rinkėjai, o antrajame prie jų prisidėjo didelė dalis S. Mentzeno ir G. Brauno šalininkų.
Dėl šios priežasties dalis konservatyvių politikų prezidentą mato kaip galimą bendro dešiniųjų susitarimo globėją. Kalbama apie koordinavimą prieš 2027 metų Seimo rinkimus, bendrus kandidatus į Senatą ir prezidento tarpininkavimą, jei nė viena partija po rinkimų negalėtų savarankiškai suformuoti vyriausybės.
Lenkijos prezidentas po parlamento rinkimų taip pat sprendžia, kam pirmiausia pavesti mėginti sudaryti Ministrų kabinetą. Šis įgaliojimas gali tapti ypač svarbus, jeigu D. Tusko Piliečių koalicija gautų daugiausia mandatų, tačiau kelios atskiros dešiniosios partijos kartu turėtų daugumą.
Vis dėlto K. Nawrockio pavertimas neformaliu dešiniųjų koalicijos vadovu prieštarautų prezidento, kaip visos valstybės ir nacionalinės vienybės atstovo, sampratai. Prezidentūra tokiu atveju iš arbitro galutinai taptų viena iš partijų konkurencijos aikštelių.
Apklausos rodo didelį pasitikėjimą K. Nawrockiu, tačiau visuomenė nesutaria dėl jo veto politikos
Nepaisant konfliktų su vyriausybe, K. Nawrockis išliko tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lenkijos politikų. Naujausioje TVP World ir kitų Lenkijos leidinių cituojamoje IBRiS apklausoje prezidentu teigė pasitikintys daugiau kaip pusė respondentų.
Ankstesnės apklausos taip pat rodė, kad K. Nawrockio asmeninis vertinimas dažnai yra geresnis už jį iškėlusios PiS palaikymą. Tai suteikia prezidentui daugiau savarankiškumo ir leidžia kalbėti ne vien partijos, bet platesnės konservatyvių rinkėjų grupės vardu.
Visuomenės nuomonė apie konkrečius veto sprendimus yra gerokai labiau susiskaldžiusi. Pavyzdžiui, keliose apklausose daugiau respondentų nepritarė sprendimui blokuoti su ES SAFE gynybos finansavimu susijusį įstatymą. 2026 metų vasarį atliktoje „United Surveys“ apklausoje 47,5 proc. respondentų teigė manantys, kad veto K. Nawrockis naudoja siekdamas trukdyti vyriausybei, o 37,8 proc. tikėjo, kad jis vadovaujasi piliečių interesais.
Pirmieji metai parodė, kad K. Nawrockis moka naudotis prezidento galiomis ir mobilizuoti savo politinę stovyklą. Kol kas neaišku, ar ši strategija leis jam suvienyti susiskaldžiusią Lenkijos dešinę, ar tik dar labiau pagilins konfliktą, kuriame Prezidentūra ir D. Tusko vyriausybė gali blokuoti viena kitą iki 2027 metų parlamento rinkimų.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Nawrocki has made his Palace the capital of Poland’s right
https://tvpworld.com/94723042/karol-nawrockis-first-year-as-polish-president-vetoes-polls-and-fragmented-right
President of the Republic of Poland. (2026). The first year in office of President Karol Nawrocki
https://www.president.pl/news/the-first-year-in-office-of-president-karol-nawrocki%2C124379
XYZ – Poland Unpacked. (2026). One year of Karol Nawrocki’s presidency: record vetoes, limited reforms and a new battle for the right
https://xyz.pl/poland-unpacked/one-year-of-karol-nawrockis-presidency-record-vetoes-limited-reforms-and-a-new-battle-for-the-right-1886/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie K. Nawrockio prezidentavimo metus ir jo veto praktiką, kas yra aktualu tiek Lenkijos, tiek tarptautinei politikai. Jis yra informatyvus ir vertingas skaitytojams, besidomintiems šiuo klausimu.
Straipsnis pateikia tikslią ir objektyvią informaciją apie K. Nawrockio veiklą, remiasi oficialiais duomenimis ir skaičiais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis apie Lenkijos prezidento K. Nawrockio veiklą gali būti įdomus, tačiau jo aktualumas Lietuvos auditorijai yra ribotas, nes jis labiau orientuotas į Lenkijos politinę situaciją ir problemas, kurios tiesiogiai nesusijusios su Lietuva.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lenkijos prezidento K. Nawrockio veiklą ir jo įtaką šalies politikai, kas yra aktualu tiek Lenkijos, tiek platesnei Europos politinei bendruomenei. Informacija yra konstruktyvi ir leidžia skaitytojams geriau suprasti dabartinę politinę situaciją Lenkijoje.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie K. Nawrockio prezidentavimo veiklą, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame subalansuotai atskleidžiamos tiek šalininkų, tiek kritikų nuomonės.
