Teks ieškoti „bendro projekto“ su JAV?
Kas galėtų tapti kitu Lietuvos strateginiu projektu, padėsiančiu išlaikyti JAV dėmesį? Būtent tokį klausimą kelia opozicinių konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis, vertindamas augančią įtampą tarp Vašingtono ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT). Jo teigimu, Lietuvai nepakanka vien remtis ilgamete partneryste su Jungtinėmis Valstijomis – būtina ieškoti naujų iniciatyvų, kurios būtų naudingos abiem pusėms.
Diskusijos įsiplieskė po to, kai JAV pradėjo aktyvią kampaniją prieš Hagoje veikiantį Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir paragino sąjungininkes pasitraukti iš Romos statuto arba nepripažinti TBT jurisdikcijos JAV kariams ir pareigūnams. Lietuva tokį kreipimąsi jau gavo, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis kol kas derina bendrą atsaką[1].

Lietuva su ES ieško bendro atsakymo
Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Lietuva, kaip ir kitos Bendrijos narės, jau nagrinėja Vašingtono pateiktus argumentus.
„Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, gavo JAV parengtą neoficialų dokumentą dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir jį nagrinėja. Europos Sąjungos lygiu vyksta koordinacija, siekiant vieningos pozicijos dialoge su JAV dėl teismo ateities, remiantis tarptautinės teisės principais“, – BNS perduotame komentare nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pabrėžia, kad Lietuva ir toliau remia Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, nes ši institucija svarbi ne tik tarptautinio teisingumo sistemai, bet ir tyrimams dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje bei Baltarusijos režimo veiksmų prieš opozicijos atstovus Lietuvoje.
Politikai ramina: TBT ir JAV karių buvimas – skirtingi klausimai
Nors JAV spaudimas kelia diskusijų, Lietuvos valdžios atstovai kol kas nemano, kad šalies pozicija dėl TBT gali turėti tiesioginės įtakos amerikiečių kariniam buvimui Lietuvoje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pabrėžia, kad šie klausimai neturėtų būti painiojami.
„Tai yra visiškai skirtingi klausimai, nes karių buvimas – tai saugumas, kuris svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, ir JAV. Mes neturėtume čia kažkaip labai kol kas aiškiai tos pozicijos formuluoti, nes mes neturėjome ir dvišalės diskusijos su amerikiečiais, ko, pavyzdžiui, dvišališkai jie iš mūsų tikrai pageidautų“, – BNS sakė D. Matulionis.
Jo teigimu, dvišaliai Lietuvos ir JAV susitarimai jau dabar numato garantijas dėl Lietuvoje tarnaujančių amerikiečių karių statuso.
Panašiai situaciją vertina ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. Pasak jo, Lietuva turi paaiškinti savo argumentus Vašingtonui.
„Visada su partneriais reikia diskutuoti ir paaiškinti, kodėl buvimas (TBT – BNS) Lietuvai yra svarbus skirtingai, sakykime, negu kitoms valstybėms ar pačioms Jungtinėms Valstijoms. Manau, kad JAV suprastų“, – BNS sakė R. Motuzas.

Pavilionis: reikia naujo projekto, kuris sudomintų amerikiečius
Vis dėlto Žygimantas Pavilionis mano, kad vien aiškinimų nepakaks. Jo vertinimu, Lietuva turi ieškoti naujų bendrų projektų, kurie Vašingtonui būtų strategiškai svarbūs ir padėtų išlaikyti glaudžius santykius.
Parlamentaras primena, kad panašų vaidmenį kadaise atliko suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, tapęs ne tik energetinio saugumo, bet ir geopolitinės partnerystės simboliu.
„Galbūt turime sugalvoti kažkokį rimtą ekonominį projektą. Mūsų prezidentės (Dalios – BNS) Grybauskaitės laiku tai buvo, pavyzdžiui, suskystintųjų dujų terminalas. Galbūt turime žymiai rimčiau žiūrėti į Amerikos susidomėjimą Arktimi?“ – BNS svarstė opozicinių konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis.
Jo nuomone, Lietuva turėtų ieškoti iniciatyvų gynybos, technologijų ar ekonomikos srityse, kurios būtų naudingos abiem valstybėms. Tuo pačiu jis įspėja, kad pasitraukimas iš tarptautinių organizacijų, ginančių tarptautinę teisę, nebūtų strategiškai naudingas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala primena, kad skeptiškas JAV požiūris į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą nėra naujas, tačiau dabartinė administracija siekia gerokai platesnių pokyčių nei anksčiau.
Anot jo, nors teorinė rizika, kad TBT klausimas galėtų atsirasti platesnėse diskusijose apie JAV karinių pajėgų dislokavimą Europoje, egzistuoja, kur kas didesnę reikšmę lems Lietuvos įsipareigojimai NATO, investicijos į gynybą ir strateginė svarba rytiniam Aljanso flangui.