Kinijos kariniai tyrėjai amerikietiškų DI modelių atsakymus naudojo vietinėms sistemoms mokyti
Su Kinijos kariuomene ir gynybos pramone susiję mokslininkai amerikietiškų dirbtinio intelekto modelių rezultatus naudojo specializuotoms vietinėms sistemoms kurti. Tai atskleidė „Reuters“, išnagrinėjusi daugiau kaip 80 Kinijoje paskelbtų mokslinių darbų ir patentų.
Dokumentuose minimi JAV bendrovių „OpenAI“ ir „Anthropic“ sukurti modeliai. Kinijos tyrėjai jų generuojamus atsakymus, santraukas ir sintetinius duomenis naudojo mažesniems modeliams mokyti. Šie galėjo būti pritaikomi žvalgybai, kibernetinėms operacijoms, socialinių tinklų stebėjimui, bepiločių orlaivių valdymui ir taikinių atpažinimui.
Tyrimas nereiškia, kad „OpenAI“ ar „Anthropic“ sąmoningai perdavė technologijas Kinijos liaudies išlaisvinimo armijai. Abi bendrovės riboja prieigą iš Kinijos, o „Anthropic“ teigia neteikianti „Claude“ komercinės prieigos nei šioje šalyje, nei Kinijos kontroliuojamoms užsienio bendrovėms.
Neaišku ir tai, kokiais konkrečiais kanalais kiekviena Kinijos institucija pasiekė amerikietiškus modelius. Prieiga galėjo būti gaunama per tarpininkus, trečiųjų šalių debesijos paslaugas, fiktyvias paskyras arba kitose valstybėse registruotas bendroves.
Modelių distiliavimas leidžia perkelti dalį galingo DI gebėjimų į mažesnes sistemas
Kinijos darbuose aprašytas metodas vadinamas modelių distiliavimu. Jo metu didelio ir pažangaus modelio sugeneruoti atsakymai naudojami mažesniam modeliui mokyti. Pastarasis negali visiškai prilygti savo „mokytojui“, tačiau gali pigiau ir greičiau atlikti konkrečiai apibrėžtas užduotis.
Pavyzdžiui, didžiajam modeliui galima pateikti tūkstančius specializuotų klausimų ir išsaugoti jo atsakymus. Iš jų sukuriamas sintetinių mokymo duomenų rinkinys, naudojamas mažesnei sistemai. Taip perkeliama dalis modelio sukauptų žinių, klasifikavimo gebėjimų arba užduočių sprendimo būdų.
Pats distiliavimas nėra nei neteisėtas, nei išskirtinai karinis metodas. Jį teisėtai naudoja ir pačios technologijų bendrovės, kai nori sukurti pigesnius, greitesnius ar konkrečiam įrenginiui pritaikytus modelius. Ginčas prasideda tada, kai svetimos sistemos atsakymai masiškai renkami apeinant prieigos apribojimus, paslaugų naudojimo taisykles arba intelektinės nuosavybės apsaugą.
Karinėms reikmėms mažesni modeliai itin svarbūs todėl, kad juos galima paleisti uždarame tinkle, bepiločiame orlaivyje, taktiniame automobilyje ar kitame ribotus skaičiavimo išteklius turinčiame įrenginyje. Tokia sistema gali veikti be nuolatinio ryšio su išoriniu duomenų centru ir neperduoti jautrios informacijos už karinės infrastruktūros ribų.
Kinijos žvalgybos padalinys GPT-3.5 panaudojo jautriam kariniam programiniam kodui apdoroti
Vienas ryškiausių „Reuters“ nustatytų atvejų susijęs su Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos 96941-uoju daliniu Pekine. Šis padalinys siejamas su karine žvalgyba ir kibernetinėmis operacijomis.
2025 metais paskelbtame darbe dalinio tyrėjai aprašė „OpenAI“ modelio GPT-3.5 naudojimą jautriam kariniam programiniam kodui apdoroti. Kadangi užsienio modelio nebuvo galima tiesiogiai įsileisti į slaptą karinę sistemą, GPT-3.5 pirmiausia buvo naudojamas programinio kodo santraukoms rengti.
Pagal šias santraukas tyrėjai mokė vietinį Kinijos modelį, kurį jau buvo galima paleisti uždarame kariniame tinkle. Tokiu būdu amerikietiškas modelis atliko tarpinio mokytojo vaidmenį, tačiau galutinė sistema galėjo veikti savarankiškai, nebesiųsdama informacijos „OpenAI“.
Viešai prieinami dokumentai neparodo, ar taip sukurta sistema vėliau buvo naudojama realiose kibernetinėse operacijose. Mokslinis darbas patvirtina metodo bandymą ir jo karinį kontekstą, tačiau neįrodo konkretaus panaudojimo prieš užsienio valstybę ar organizaciją.
„Claude“ ir kiti modeliai buvo pasitelkti stebėjimui, dronams bei taikinių atpažinimui
Šiaurės Kinijos universiteto tyrėjai modelį „Claude 3 Haiku“ naudojo sintetiniams duomenims kurti. Pagal juos buvo mokoma sistema, skirta socialinių tinklų turiniui klasifikuoti ir stebėti. Universitetas glaudžiai susijęs su Kinijos ginklų pramone.
Kitas 2024 metais Kinijos nacionalinio gynybos technologijų universiteto paskelbtas darbas aprašė vaizdų apdorojimo modelio sumažinimą, kad jis galėtų veikti bepiločiame orlaivyje. Tokia sistema realiuoju laiku analizuoja vaizdo srautą ir gali padėti priimti navigacijos arba taikinių atrankos sprendimus net nutrūkus ryšiui su valdymo centru.
Kinijos karo mokslų akademijos tyrėjai panašų metodą naudojo taikinių atpažinimo sistemai, skirtai taktinei įrangai. Ji išbandyta imituojant jūrų operacijas, kuriose dalyvavo dronai, laivai ir nepilotuojami povandeniniai aparatai.
Šie pavyzdžiai rodo ne vieną centralizuotą projektą, bet platesnę Kinijos karinių institucijų kryptį. Vis dėlto mokslinis straipsnis, laboratorinis bandymas ir realiai ginkluotosiose pajėgose naudojama sistema yra skirtingi technologijos brandos etapai. „Reuters“ tyrimas nepatvirtino, kad visos aprašytos sistemos jau dislokuotos koviniuose daliniuose.
JAV lustų eksporto ribojimai nesustabdo programinių gebėjimų perėmimo
Vašingtonas mėgina sulėtinti Kinijos dirbtinio intelekto plėtrą ribodamas pažangiausių lustų ir jų gamybos įrangos eksportą. Tokios priemonės didina galingų modelių mokymo kainą, nes pažangiausioms sistemoms reikia milžiniškų duomenų centrų ir tūkstančių didelio našumo procesorių.
Distiliavimas šių ribojimų visiškai nepanaikina, tačiau leidžia dalį jau sukurto modelio gebėjimų perkelti į mažesnę sistemą. Kinijos tyrėjams nebereikia nuo pradžių pakartoti viso brangaus amerikietiško modelio mokymo proceso, jeigu jų tikslas yra viena siaura funkcija – pavyzdžiui, atpažinti objektus, analizuoti kodą ar klasifikuoti tekstus.
Tačiau mažesnis modelis neperima viso didžiojo modelio intelekto. Jis paprastai gerai atlieka tik tas užduotis, kurioms buvo specialiai mokomas, ir gali paveldėti mokytojo klaidas. Distiliavimas todėl yra greitintuvas, bet ne visavertis pažangiausių lustų, mokslinių tyrimų ir didžiųjų modelių pakaitalas.
Papildomą riziką kelia apsaugos priemonių praradimas. „Anthropic“ ir „OpenAI“ įspėja, kad perkeliant gebėjimus į išoriškai nekontroliuojamą sistemą gali nebelikti pirminiame modelyje įdiegtų ribojimų, kurie neleidžia teikti pavojingų kibernetinių ar kitų jautrių instrukcijų.
„OpenAI“ ir „Anthropic“ mėgina užkirsti kelią prieigai per fiktyvias paskyras bei tarpininkus
Kinija nėra įtraukta į oficialų „OpenAI“ API paslaugas palaikančių valstybių sąrašą. Bendrovė perspėja, kad prieiga iš nepalaikomų teritorijų arba jos siūlymas tokių šalių vartotojams gali baigtis paskyros blokavimu.
„Anthropic“ 2025 metais dar labiau sugriežtino taisykles ir uždraudė prieigą Kinijos kontroliuojamoms bendrovėms net tada, kai jos registruotos kitoje valstybėje. Bendrovės teigimu, ankstesni geografiniai apribojimai buvo apeinami naudojant užsienyje veikiančias patronuojamąsias įmones.
2026 metų vasarį „Anthropic“ paskelbė aptikusi plataus masto distiliavimo operacijas, vykdytas per tarpininkų paslaugas ir didelius fiktyvių paskyrų tinklus. Vienas toks tinklas, bendrovės duomenimis, valdė daugiau kaip 20 tūkst. paskyrų. Taip užklausos išskirstomos ir sumaišomos su įprastu vartotojų srautu, todėl jų paskirtį sudėtingiau atpažinti.
„OpenAI“ JAV Kongresui pateiktoje medžiagoje taip pat nurodė aptikusi Kinijos bendrovių bandymų naudotis neleistinais paslaugų perpardavėjais. Bendrovė teigia tokias paskyras šalinanti ir taikanti automatines bei žmonių atliekamas patikras, tačiau visiškai uždaryti prieigą prie pasauliniu mastu siūlomų skaitmeninių paslaugų yra sudėtingiau nei sustabdyti fizinę lustų siuntą.
Tyrimas atskleidžia technologijų kontrolės spragą, bet neįrodo JAV bendrovių bendrininkavimo
„Reuters“ tyrimas parodo, kad pažangios technologijos eksportas vyksta ne tik gabenant lustus ar serverius. Vertingais ištekliais tampa ir modelio atsakymai, pagal kuriuos galima mokyti kitas sistemas. Tokius duomenis galima perduoti internetu, išskaidyti tarp tūkstančių paskyrų ir surinkti skirtingose valstybėse.
Kartu būtina atskirti patvirtintus faktus nuo politinių vertinimų. Dokumentai patvirtina, kad dalis Kinijos karinių tyrėjų naudojo amerikietiškų modelių rezultatus. Jie neįrodo, kad „OpenAI“ ar „Anthropic“ žinojo tikruosius vartotojus, pritarė kariniam naudojimui arba tiesiogiai perdavė Kinijos kariuomenei savo modelių parametrus.
Kinijos užsienio reikalų ministerija ir kariuomenė į konkrečius „Reuters“ klausimus neatsakė. Platesniame ginče Pekinas atmeta JAV kaltinimus ir Vašingtono politiką vadina mėginimu išlaikyti dirbtinio intelekto hegemoniją. Kinijos bendrovės taip pat neigia, kad jų pažanga priklauso nuo amerikietiškų modelių kopijavimo.
Todėl ginčas apima tris skirtingas problemas: karinių technologijų kontrolę, intelektinės nuosavybės apsaugą ir bendrą JAV bei Kinijos kovą dėl dirbtinio intelekto lyderystės. Vien lustų eksporto draudimais šio konflikto išspręsti nepavyks, nes vis didesnė strateginės technologijos dalis egzistuoja ne fiziniame įrenginyje, bet modelio sugeneruotų duomenų sraute.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Chinese military researchers tap US AI models to train defence systems
https://www.reuters.com/world/asia-pacific/chinese-military-researchers-tap-us-ai-models-train-defence-systems-2026-07-31/
The Jamestown Foundation. (2026). Chinese Research Details Distillation for Military Use
https://jamestown.org/chinese-research-details-distillation-for-military-use/
Anthropic. (2026). Detecting and preventing distillation attacks
https://www.anthropic.com/news/detecting-and-preventing-distillation-attacks
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Kinijos kariuomenės naudojamą dirbtinį intelektą, kas yra aktualu ir įdomu skaitytojams, besidomintiems technologijomis ir geopolitika.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Kinijos kariuomenės naudojamą dirbtinį intelektą, remiasi patikimais šaltiniais ir aiškiai nurodo, kad JAV bendrovės nesąmoningai perdavė technologijas. Tai atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja dirbtinio intelekto technologijų panaudojimą karinėse srityse, kas yra svarbi tema tiek nacionaliniam, tiek tarptautiniam saugumui. Be to, jis atskleidžia galimas grėsmes ir etines dilemas, susijusias su technologijų plėtra ir prieiga prie jų.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto technologijų panaudojimą Kinijos kariuomenėje, kas gali turėti reikšmingų pasekmių tarptautiniam saugumui. Jame analizuojama, kaip šios technologijos gali būti naudojamos karinėms reikmėms, todėl jis yra konstruktyvus ir aktualus visuomenei.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl dirbtinio intelekto naudojimo kariniais tikslais, o tonas gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes akcentuojama grėsmė, nesuteikiant pakankamai konteksto apie teisėtą technologijų naudojimą.
