Milijoninis ieškinys valstybei – nesėkmingas
Daugiau nei milijoną eurų iš valstybės prisiteisti siekusi „Baltic Financial Company“ teisme patyrė nesėkmę. Regionų administracinis teismas atmetė bendrovės ieškinį ir nusprendė, kad nėra pagrindo Lietuvos banką laikyti atsakingu už įmonės nurodytus finansinius nuostolius.
Bendrovė byloje prašė iš Lietuvos valstybės, kurią atstovavo Lietuvos bankas, priteisti 1,015 mln. eurų turtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė esminių valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo vertinimu, nepakako įrodymų, jog Lietuvos bankas atliko neteisėtus veiksmus, o taip pat nebuvo pagrįsta, kad būtent šie veiksmai tiesiogiai lėmė bendrovės patirtus nuostolius[1].
Sprendime pabrėžiama, kad vien nepalankus administracinis sprendimas savaime nesudaro pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Tam būtina įrodyti ne tik institucijos veiksmų neteisėtumą, bet ir aiškų priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei atsiradusios žalos.
Ginčo priežastis – neišduota specializuoto banko licencija
Teisinis ginčas kilo dėl 2022 metų sausio 20 dieną Lietuvos banko priimto sprendimo atsisakyti išduoti „Baltic Financial Company“ specializuoto banko licenciją. Bendrovė tvirtino, kad dar prieš priimant sprendimą buvo investavusi reikšmingas lėšas į pasirengimą būsimos banko veiklos pradžiai – kūrė veiklos modelį, rengė dokumentus, stiprino organizacinę struktūrą ir vykdė kitus licencijavimo procesui būtinus darbus.
Įmonės vertinimu, atsisakymas išduoti licenciją lėmė, kad šios investicijos nebeatsipirko ir virto nuostoliais, todėl atsakomybę už juos turėtų prisiimti Lietuvos bankas.
Vis dėlto Regionų administracinis teismas priminė, kad ankstesnis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos banko atsisakymas išduoti licenciją, buvo priimtas ne dėl paties sprendimo esmės.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo konstatavęs, kad Lietuvos bankas nepagrįstai atsisakė išduoti licenciją – buvo nustatyta tik tai, kad sprendime nepakankamai išsamiai aptartos tam tikros faktinės aplinkybės“, – pranešime nurodė teismas.
Todėl, anot Regionų administracinio teismo, vien tai, kad sprendimas buvo panaikintas dėl nepakankamo motyvavimo, nereiškia, jog reguliuotojas nepagrįstai atsisakė išduoti licenciją ar kad bendrovė automatiškai turėjo teisę ją gauti.
Teismas: nuostoliai nebūtinai kilo dėl Lietuvos banko veiksmų
Priimdamas sprendimą teismas taip pat įvertino, ar Lietuvos bankas galėjo būti padaręs akivaizdžių teisės taikymo arba faktinių aplinkybių vertinimo klaidų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta.
Dar vienu svarbiu argumentu tapo priežastinio ryšio vertinimas. Teismas pažymėjo, kad bendrovės išlaidos pasirengimui licencijavimo procesui būtų buvusios patirtos nepriklausomai nuo to, ar specializuoto banko licencija galiausiai būtų buvusi išduota. Kitaip tariant, pasirengimas licencijavimui yra natūrali verslo rizika, kurią įmonė prisiima siekdama gauti leidimą vykdyti tokią veiklą.
Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad bendrovės patirtos išlaidos negali būti laikomos Lietuvos banko veiksmais padaryta žala. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, Regionų administracinis teismas atmetė „Baltic Financial Company“ ieškinį ir atsisakė iš valstybės priteisti daugiau kaip 1 mln. eurų turtinės žalos atlyginimą.
