Milijardai skiriami inovacijoms, tačiau perspektyvios idėjos taip ir nepasiekia rinkos
Lietuva kasmet investuoja milijardus į verslo inovacijas, tačiau ne visos perspektyvios idėjos virsta rinkoje sėkmingais produktais. Dar daugiau – net ir sukūrus naują produktą, jo vertė dažnai lieka neapsaugota. Tokias spragas atskleidė Valstybės kontrolės auditas, parodęs, kad inovacijų finansavimo sistema veikia fragmentuotai ir neužtikrina nuoseklaus kelio nuo mokslinių tyrimų iki komercializavimo.
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms Lietuvoje buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Tačiau auditas parodė, kad didžiausia šių lėšų dalis – 1,83 mlrd. eurų – skirta jau sukurtų produktų plėtrai ir jų eksportui[1].
Tuo metu ankstyviesiems inovacijų etapams finansavimo skiriama gerokai mažiau – moksliniams tyrimams numatyta 206,7 mln. eurų, o prototipų kūrimui – 491 mln. eurų. Pasak auditorių, toks lėšų paskirstymas rodo, kad sistema labiau orientuota į vėlesnius inovacijų etapus, nors būtent ankstyvojoje stadijoje gimsta naujos technologijos ir sprendimai.
Be finansavimo disproporcijų, auditas atskleidė ir kitą problemą – finansavimo priemonės veikia kaip pavieniai instrumentai, o ne kaip vientisa sistema. Dėl to įmonėms sudėtinga nuosekliai pereiti visus inovacijų kūrimo etapus – nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produkto pateikimo rinkai.
Tai patvirtino ir audito rezultatai: tarp vertintų projektų nebuvo nė vieno, kuris būtų gavęs valstybės finansavimą bent dviejuose iš eilės inovacijų vystymo etapuose. Tokia situacija didina riziką, kad perspektyvios idėjos taip ir nebus išvystytos iki komerciškai sėkmingų produktų.
Sukurti produktai – be patentų
Net ir tais atvejais, kai inovacijos pasiekia rinką, jų kelias dažnai nesibaigia sėkmingai. Auditas parodė, kad iš 30 išsamiai įvertintų projektų net 27 atvejais buvo sukurtas arba komercializuotas produktas, tačiau patentuotas buvo tik vienas rezultatas. Tai reiškia, kad valstybės investicijomis sukurti sprendimai dažnai lieka be intelektinės nuosavybės apsaugos, o verslas praranda galimybę ilgainiui išlaikyti konkurencinį pranašumą ir apsaugoti sukurtą vertę.
Šią problemą atspindi ir bendri Lietuvos patentavimo rodikliai. 2024 m. šalyje buvo pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 152. Nacionalinių patentų taip pat išduodama palyginti nedaug – vidutiniškai 26 milijonui gyventojų per metus.
Auditorių vertinimu, tam įtakos turi ne viena priežastis. Patento gavimo procesas paprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės dažnai galioja tik nuo vieno iki 24 mėnesių. Dėl to dalis įmonių nespėja pasinaudoti valstybės parama. Prie situacijos prisideda ir nepakankamas verslo informuotumas apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes bei jų teikiamą naudą.
Valstybės kontrolė ragina kurti vientisą inovacijų sistemą
Audito autoriai pabrėžia, kad vien finansavimo skyrimo nepakanka – būtina užtikrinti nenutrūkstamą inovacijų kelią nuo idėjos iki rinkos. Valstybės kontrolės teigimu, inovacijų politika turėtų būti orientuota ne tik į atskirų projektų finansavimą, bet ir į ilgalaikį rezultatą – kuo daugiau sėkmingai komercializuotų bei intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotų sprendimų.
Todėl rekomenduojama atsisakyti fragmentuoto finansavimo modelio ir sukurti vientisą inovacijų skatinimo sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visuose etapuose – nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produkto pateikimo rinkai. Kartu siūloma užtikrinti ilgalaikę finansinę ir ekspertinę pagalbą patentavimo procese, kad įmonės galėtų sėkmingai apsaugoti savo sukurtus sprendimus.
Įgyvendinus šias rekomendacijas tikimasi, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų vystymo etapuose, dalis padidės nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotų MTEP rezultatų dalis išaugs nuo 3 iki 20 proc. Auditorių vertinimu, tai leistų valstybės investicijas į inovacijas paversti didesne ilgalaike nauda Lietuvos ekonomikai ir sustiprintų šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
