„ExxonMobil“ ir „Chevron“ prognozuojami didžiausi ketvirčio pelnai nuo 2022 metų energetikos krizės
Didžiausios JAV naftos bendrovės „ExxonMobil“ ir „Chevron“ liepos 31 dieną turėtų paskelbti 2026 metų antrojo ketvirčio finansinius rezultatus. Analitikai prognozuoja, kad dėl išaugusių naftos bei degalų kainų bendrovės uždirbo vienus didžiausių ketvirčio pelnų per pastaruosius ketverius metus.
LSEG surinktais analitikų vertinimais, „ExxonMobil“ pakoreguotas grynasis pelnas gali siekti apie 15,9 mlrd. JAV dolerių. „Chevron“ prognozuojamas maždaug 9,9 mlrd. JAV dolerių pelnas. Tikrieji rezultatai dar nepaskelbti, todėl šie skaičiai išlieka rinkos prognozėmis.
Pirmąjį ketvirtį bendrovių rezultatus slėgė apskaitos nuostoliai, susiję su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir naftos prekybos sandorių laiku. Didžiausią galimybę pasinaudoti aukštesnėmis kainomis „ExxonMobil“ ir „Chevron“ gavo balandį, todėl pagrindinis karo poveikis jų finansinėse ataskaitose turėtų pasirodyti būtent už balandžio–birželio laikotarpį.
JAV ir Irano konfliktas „Brent“ naftos kainą trumpam pakėlė iki 126 JAV dolerių už barelį
Šeštą mėnesį besitęsiantis JAV ir Irano konfliktas sustabdė didžiąją dalį laivybos per Hormūzo sąsiaurį. Iki karo šiuo siauru vandens keliu buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulinės naftos ir gamtinių dujų, todėl jo blokavimas iš karto sumažino rinkai prieinamą energijos išteklių kiekį.
Tarptautinės „Brent“ rūšies naftos kaina nuo maždaug 70 JAV dolerių už barelį pakilo virš 100 dolerių ir šiame lygyje išsilaikė didžiąją kovo, balandžio ir gegužės dalį. Aukščiausiame taške barelio kaina pasiekė 126 JAV dolerius.
JAV rinkoje naftos kaina per antrąjį ketvirtį svyravo nuo 68 iki 115 JAV dolerių už barelį. „ExxonMobil“ ir „Chevron“ šių kainų tiesiogiai nenustato – jas lemia pasaulinė pasiūla, paklausa bei prekybininkų, perdirbėjų ir kitų pirkėjų sprendimai. Vis dėlto aukštesnės kainos padidina pajamas už kiekvieną parduotą barelį.
Naftos perdirbimo gamyklos už degalų barelį galėjo uždirbti daugiau nei dvigubai
Didžiausią pranašumą įgijo bendrovės, kurios pačios išgauna naftą ir valdo jos perdirbimo gamyklas. Tokioms įmonėms kaip „ExxonMobil“ ir „Chevron“ pajamos augo tiek parduodant žaliavinę naftą, tiek iš jos gaminant benziną, dyzeliną, reaktyvinius ir šildymui skirtus degalus.
Naftos perdirbimo įmonių pelningumą parodo vadinamoji krekingo marža – skirtumas tarp žaliavinės naftos kainos ir iš jos pagamintų produktų vertės. Teksaso krikščioniškojo universiteto energetikos finansų specialisto Tomo Sengo vertinimu, liepos pabaigoje už maždaug 80 JAV dolerių įsigytas naftos barelis perdirbėjams galėjo atnešti 50–60 dolerių maržą. Įprastai ji siekia apie 20–25 dolerius.
Reuters duomenimis, antrąjį ketvirtį JAV benzino krekingo marža vidutiniškai siekė apie 25 JAV dolerius už barelį ir buvo maždaug 16 dolerių didesnė nei ankstesnį ketvirtį. Dyzelino marža padidėjo iki maždaug 45 dolerių ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų vidurio.
JAV naftos perdirbimo gamyklos veikė beveik visu pajėgumu, kai konkurentai prarado žaliavą
Dalis Artimųjų Rytų ir Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros buvo apgadinta, o kai kurios Azijos gamyklos nebegavo anksčiau tiektų žaliavos kiekių. JAV perdirbimo įmonės tuo metu veikė beveik visu pajėgumu ir galėjo eksportuoti degalus rinkoms, kuriose pradėjo trūkti pasiūlos.
Ypač pelninga tapo reaktyvinių degalų ir dyzelino gamyba. Šių produktų kainos JAV buvo maždaug 41 proc. didesnės nei prieš sustabdant laivybą Hormūzo sąsiauriu. Degalų stygius ir didelė eksporto paklausa leido JAV perdirbėjams išlaikyti aukštas maržas net ir pradėjus mažėti žaliavinės naftos kainai.
Panašią tendenciją jau parodė Europos bendrovių rezultatai. Šešios didžiausios Europos naftos įmonės pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 22 mlrd. JAV dolerių – 43 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Shell“ antrojo ketvirčio pakoreguotas pelnas pasiekė 9,84 mlrd. dolerių ir daugiau nei dvigubai viršijo ankstesnių metų rezultatą.
JAV benzino kaina pakilo iki 4,10 JAV dolerio už galoną, o kai kurios šalys įvedė ribojimus
Vidutinė įprasto benzino kaina JAV prieš prasidedant smūgiams Iranui nesiekė 3 JAV dolerių už galoną. Liepos pabaigoje ji pakilo iki 4,10 dolerio – maždaug doleriu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.
Brangesni benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai padidino vairuotojų, transporto bendrovių bei oro linijų išlaidas. Energetikos kainos taip pat įtraukiamos į beveik visų prekių gamybos ir pristatymo sąnaudas, todėl jų augimas gali persikelti į maisto, kelionių ir kitų paslaugų kainas.
Kai kuriose nuo importuojamų degalų priklausančiose valstybėse problema peraugo į fizinį trūkumą. Australijoje degalai buvo epizodiškai normuojami, o Nepale ir Šri Lankoje dėl energijos stygiaus laikinai uždaryta dalis valstybinių įstaigų.
Aukštesnės naftos kainos atnešė pelną JAV bendrovėms, tačiau Artimųjų Rytų gamintojai patyrė nuostolių
Aukšta pasaulinė naftos kaina savaime negarantuoja didesnio pelno visiems jos gamintojams. JAV bendrovės, turinčios didelę dalį gavybos pajėgumų už Persijos įlankos regiono ribų, galėjo parduoti išteklius brangiau ir išlaikyti reikalingus tiekimo maršrutus.
Dalis Artimųjų Rytų bendrovių susidūrė su priešinga padėtimi. Apgadinti naftos telkiniai bei perdirbimo objektai, apribotas suskystintų gamtinių dujų eksportas ir sutrikusi laivyba neleido joms visapusiškai pasinaudoti aukštesnėmis kainomis.
Mažėjant pardavimo apimtims, šių bendrovių pajamos traukėsi, o transportavimo, infrastruktūros apsaugos ir draudimo sąnaudos augo. Todėl energetikos krizė vienoms įmonėms sukūrė rekordinio pelno sąlygas, o kitoms tapo gamybos ir eksporto krize.
JAV Kongrese siūloma 50 proc. apmokestinti dėl naftos kainų šuolio susidariusią pelno dalį
Demokratų partijos atstovai JAV Kongrese pateikė pasiūlymą nuo 2026 metų apmokestinti didžiųjų naftos bendrovių nenumatytą pelną. Surinktos lėšos būtų perskirstomos vartotojams, susiduriantiems su išaugusiomis degalų ir kitomis pragyvenimo išlaidomis.
Senatoriaus Sheldono Whitehouse’o ir Atstovų Rūmų nario Ro Khannos projektai būtų taikomi įmonėms, kurios 2025 metais išgavo arba importavo ne mažiau kaip 300 tūkst. barelių naftos per dieną. Siūlomas akcizas sudarytų 50 proc. skirtumo tarp tuometės naftos kainos ir 2025 metų vidutinės barelio kainos.
Panašūs pasiūlymai JAV Kongrese ankstesniais metais nebuvo priimti. Naftos pramonės atstovai pabrėžia, kad mažmeninė degalų kaina priklauso nuo žaliavos, perdirbimo, transportavimo, prekybos, mokesčių ir rinkos pasiūlos, todėl bendrovės negali jos nustatyti vienašališkai.
Šaltiniai
Associated Press. (2026). Oil companies are expected to reap big profits because of US-Iran conflict
https://apnews.com/article/9375fbf8f6f40426f7428e07d54000c7
Reuters. (2026). US oil companies see big profit jump, gird for clash over pump prices with Trump
https://www.reuters.com/business/energy/us-oil-companies-see-big-profit-jump-gird-clash-over-pump-prices-with-trump-2026-07-03/
Reuters. (2026). Shell profit more than doubles to $9.8 billion, second-highest on record, as Iran war lifts prices
https://www.reuters.com/business/energy/shell-more-than-doubles-its-profit-q2-beating-expectations-2026-07-30/
